Sukauptas UV spindulių kiekis odoje skatina ankstyvąjį senėjimą, vadinamą – fotosenėjimu. Ką aktualu žinoti norint išvengti šio proceso, kaip prižiūrėti odą ir pristabdyti senėjimo požymius kalbamės su kosmetologe, Kauno kolegijos medicinos fakulteto kosmetologijos katedros lektore Loreta Valatkevičiene.

– Kada ima senti mūsų oda? Kokie jos ženklai signalizuoja, kad oda ne šiaip tampa problematiška, o tiesiog sensta?

– Dažniausi ankstyvojo (fotosenėjimo) požymiai veido odoje – raukšlės, pigmentinės dėmės ir išsiplėtęs kraujagyslių tinklas – ima ryškėti 20-39 metų amžiuje. Vis dažniau pastebimi ir kiti simptomai: odos sausumas ir šerpetojimas, stangrumo ir elastingumo stoka. Viena iš fotosenėjimo pasekmių yra odos apsauginės funkcijos sutrikimas.

Raukšlės – tai tipiškas ir dažnas odos paviršiaus pasikeitimas, susijęs su fotosenėjimo požymiais. Dažnai ir labiausiai matomos akių kampuose ir tarpuose tarp antakių. I tipo kolageno skilimas yra pagrindinė raukšlių susidarymo priežastis. Dar vienas būdingas bruožas – derminė elastozė arba nenormalaus elastino sankaupos. Fotosenstančioje odoje pasireiškia nenormalios elastinių medžiagų sankaupos, kurios užima dermoje esančio kolageno vietos sritis. Tokiu būdu susiformuoja taip vadinama saulės elastozė. Oda praranda tamprumą ir elastingumą, drėgmę, įgauna gelsvą atspalvį.

Su amžiumi sutrinka ir melanocitų funkcija. Svarbiausia melanino paskirtis yra apsaugoti organizmą nuo UV spindulių. Sutrikus melaniną gaminančių odos ląstelių melanocitų veiklai ir jų kiekiui, pasireiškia pigmentinės dėmės. Pastebimas ir Langerhanso ląstelių, kurios atsakingos už imuninę odos funkciją, sutrikimas.

– Kad senstame kasdien, kiekvieną minutę – žinome kiekvienas. Tačiau kodėl kai kurių žmonių oda atrodo prasčiau nei bendraamžių?

– Odos senėjimas yra sudėtingas procesas, kurį lemia vidiniai ir išoriniai aplinkos veiksniai. Moterų veido odoje fotosenėjimas pasireiškia dėl ultravioletinių spindulių poveikio, soliariumo, nepakankamo bei nekokybiško miego, užteršto oro, nesveiko gyvenimo būdo (ypač rūkymo), pervargimo ir kt.

– Kaip tik džiaugiamės pirmais šiltos saulės spinduliais. Kiek ir kaip juos dozuoti?

– Ultravioletinė spinduliuotė (UVS) yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių ankstyvą odos senėjimą, vadinamą – fotosenėjimu. Odos senėjimas yra susijęs su odos drėgmės praradimu. Pagrindinė molekulė, veikianti odos drėgmę, yra hialurono rūgštis (HR). Veikiant UV spinduliams pradžioje poveikis yra teigiamas, nes trumpam padidėja hialurono rūgšties kiekis odoje, kas paskatina žaizdų gijimą. Tačiau pakartotinė ultravioletinė spinduliuotė imituoja būdingą žaizdų gijimo reakciją, kai susidaro randinis kolagenas, o ne įprastas, kuris suteikia odai atsparumą ir elastingumą.

Įdegis

– Patarkite, kaip saugoti save, jei negalime išgyventi be paplūdimio ir natūralaus įdegio?

– Siekiant išvengti fotosenėjimo, foto apsauga yra pagrindinė pirminė prevencinė priemonė. Pagrindinės priemonės, siekiant sumažinti žalingą ultravioletinių saulės spindulių poveikį, yra kremai su SPF apsauga, turintys cheminius ir fizinius filtrus. Aktyvios spinduliuotės metu būtina dėvėti apsauginius drabužius, kurie pagaminti iš specialios medžiagos nepraleidžiančios UVS spindulių.

– Tačiau patrauklus odos įdegis vilioja ir retai apie pavojų susimąstome. Ištisus metus „gaudome“ spindulius jei ne lauke, tai soliariumuose. Ar ir jie prilygsta pavojingiesiems saulės spinduliams?

– Įrodyta, kad deginimasis soliariumuose yra taip pat žalingas odai, kaip ir saulės spinduliuotė. Soliariumo lempos sukelia pigmento melanino oksidaciją, kuri pasireiškia odos spalvos pokyčiais. Moksliškai pagrįsta, kad soliariumų daroma žala turi įtakos ankstyvam senėjimui ir lėtinių odos ligų pasireiškimui taip pat, kaip ir saulės spinduliai.
Jei galime pasirinkti – degintis saulėje, soliariume ar ne, tačiau tikrai neišvengsime to, kas mus nuolat supa, t.y. oro.

Oro užterštumas sukelia sunkius baltymų funkcijos pokyčius žmogaus odoje dėl oksidacinio streso daromos žalos, o tuomet ir vyksta ankstyvasis išorinis odos senėjimas, bei kiti pakitimai: uždegiminės ar alerginės reakcijos, tokios kaip kontaktinis ar atopinis dermatitas, psoriazė, spuogai.

Oro teršalai gali egzistuoti kaip skysčiai, dujos ir kietosios dalelės. Jie tiesiogiai absorbuojami per odą į poodinį audinį, per plaukų folikulus, prakaito, riebalines liaukas. Oda atlieka fizines, chemines ir imunologines apsaugos funkcijas. Ilgalaikis ir pasikartojantis neigiamas aplinkos poveikis silpnina odos apsaugos barjerines funkcijas ir skatina įvairių odos ligų vystymąsi bei tiesiogiai veikia odos būklę. Užteršta aplinka skatina laisvųjų radikalų susidarymą odoje ir oksidacinio streso susiformavimą ląstelėse, dėl ko prasideda ir aktyvėja senėjimo procesas. Be to, oksidacinis procesas neleidžia susiformuoti odos antioksidantams.

– Kaip neigiamą veiksnį paminėjote rūkymą ir buvimą rūkančiųjų aplinkoje, dūmų apsuptyje. Kaip tai veikia mūsų išvaizdą?

– Įrodyta, kad rūkymas sukelia priešlaikinį senėjimą, kuris kliniškai pasireiškia giliomis periorbitalinėmis raukšlėmis, išryškėja atviri komedonai, oda praranda spindesį ir sveiką bei tolygią spalvą, įgaudama pilką ir ligotą, suvargusios odos išvaizdą. Tabako dūmų sukeliamas priešlaikinio odos senėjimo mechanizmas prilyginamas saulės sukeliamam fotosenėjimo mechanizmui. Reaktyvūs oksidatoriai ir laisvieji radikalai iš cigarečių dūmų sukelia oksidacinį stresą arba antrinius oksidacinius reiškinius ir slopina antioksidacinius odos mechanizmus. Cheminės medžiagos iš cigarečių dūmų skatina tarpląstelinio vandens praradimą, jungiamojo audinio degeneraciją odoje ir matricos metaloproteinazės suaktyvėjimą, kuris ardo kolageno ir elastino pluoštines skaidulas.

– Kokios procedūros yra naudingiausios senstančiai odai? Išsirinkti, kaip ir kremus, yra be galo sudėtinga...

– Prižiūrint fotosenstančią veido odą, reikalinga atlikti profesionalias kosmetines procedūras – rūgštines bei lazerines procedūras, mikrodermabraziją, mezoterapiją, biorevitalizaciją.

Cheminio šveitimo procedūros vienos populiariausių, moksliškai patvirtintos ir efektyvios norint sumažinti fotosenėjimo požymius. Kiekviena procedūra su cheminiais šveitikliais skirta įvairiems pigmentacijos, foto dalelių pažeistos odos ir įvairioms odos struktūros pokyčiams spręsti. Po visų rūgštinių šveičiamųjų procedūrų būtina naudoti saulės apsaugos priemones su SPF.

Ankstyvajam senėjimui pristabdyti estetinėje medicinoje taikomos mezoterapinės procedūros. Taikant šias procedūras skatinamas metabolizmo procesas, stimuliuojama fibroblastų veikla priverstinai gaminti kolageną ir elastino skaidulas. Tai intervencinė procedūra, kurios metu į dermą nedidelėmis dozėmis suleidžiama hialurono rūgšties kartu su reduktoriais, vitaminais, antioksidantais, mineralais. Procedūrų kursą sudaro trys sesijos su dviejų ar trijų savaičių pertrauka. Vėliau, atsižvelgiant pagal odos tipą, atliekamos palaikomosios procedūros kas du ar tris mėnesius. Indikacijos procedūroms – dehidratuota, stipriai saulės pažeista, rūkymo įpročio išvarginta oda.

Lazerinės procedūros yra vienos iš efektyviausių, pasižyminčios ilgalaikiu poveikiu. Efektyviai šalina ar koreguoja fotosenstančios odos problemas, mažina raukšlių gylį, visiškai atnaujina odą po saulės padarytos žalos, naikina gilias pigmentines dėmes, atstato odos spalvą, jaunina odą.

Taigi trumpa odos saugojimo nuo priešlaikinio senėjimo atmintinė:

– gyventi sveiką gyvenimo būdą, subalansuojant mitybą, darbo ir poilsio režimą, aktyvią fizinę veiklą, kad būtų sumažintas fotosenėjimo pasekmių pasireiškimas veido odoje;

– periodiškai lankytis pas profesionalią kosmetologę (kartą ar keletą kartų per mėnesį), jei norima kuo ilgesnį laiką išsaugoti sveiką veido odą bei koreguoti joje esančias fotosenstančios veido odos pasekmes;

– domėtis kosmetinėse priemonėse esančiomis veikliosiomis medžiagomis, kad būtų užtikrinta efektyvi veido odos apsauga nuo žalingų UV spindulių ir kitų neigiamų aplinkos veiksnių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)