„Yra porų, kurios patiria krizes ir po jų išsiskiria, o tuomet vaikšto galvodami, kad padarė ne viską, kažkur nepasistengė. Pristatysiu 7 žingsnių metodiką teisingam santykių „restartui“, – savo pranešime sakė V. Jančiauskas.
Temperatūrinis režimas. Ką tai reiškia? Turime suvokti, ką jaučiame, kur esame, kokie esame, kas yra prieš mus ir kur tas žmogus „turi temperatūrinį režimą“, kur mes jį turime? Tam tikrose situacijose mes taip „išeiname iš savęs“, kad darome neadekvačius dalykus: skaudiname, keikiamės, žadame nebūtus dalykus, išvarome mylimą žmogų iš namų ir daug kitų dalykų darome tik dėl to, kad esame „temperatūriniame režime“. Kai ateinate į darbą, kamuojami 40-ies laipsnių temperatūros, o jūsų klausia, kodėl kažko nedarote, neskambinate klientams ir pan., norisi atsakyti: „Kokie skambinimai? Eik iš čia, man reikia tik antibiotikų!“. Namie lygiai taip pat. Kai esate „temperatūriniame režime“, galvojate tik vieną dieną į ateitį. Negalvojate, kas bus po metų ar pan. Galvojate, tik kaip išgyventi, kaip gauti to antibiotiko už kurį esate pasiryžęs atiduoti bet ką. Čia yra pirmasis žingsnis, nuo kurio reikėtų pradėti: išsiaiškinkite, kur yra ta vieta, kurioje jis yra pasirengęs padaryti bet ką, kad gautų, ko reikia, ir kur yra tokia pat jūsų vieta. Išsiaiškinkite šiuos dalykus ir eikite prie kito žingsnio.
Antras žingsnis yra tapti tuo antibiotiku. Duoti tik tai tai, ko jam reikia. Įsivaizduokite, kad jūsų vyras turi žaizdą ir „temperatūrinį režimą“ pavydume. Jis pavydus dėl tipinių trijų priežasčių: jis nepasitiki savimi, nes turi žemą savivertę, jį tikrai praeityje kažkas stipriai įskaudino arba... iš tiesų yra ko pavydėti. Tarkime, nėra ko iš tikrųjų pavydėti, o jis turi žaizdą iš praeities arba žemą savivertę. Galite sakyti, kad tai jo žaizda, tad jis ją ir turi išsigydyti, o tuomet imsite normaliai bendrauti. Tai normalu, kiekvienas atsakingas už savo būseną ir savo „augimą“, bet santykiuose tai nemalonu. Į šį procesą galite pažiūrėti taip, lyg galėtumėte būti jo antibiotiku ir tuomet jausitės visai kitaip. Kai jis klaus, kur ir su kuo buvote, galite liepti nelįsti į jūsų asmeninę erdvę ir įsižeisti, bet jei tapsite antibiotiku, tai sakysite: „Gerai, dabar pasiryžtu padėti tau išgydyti šią žaizdą, tapti tuo antibiotiku“. Tokios žaizdos gydomos bent pusmetį ar metus, bet galite padėti ir leisti skaityti savo žinutes, el. laiškus. Išėjusi su draugėmis galite nusiųsti nuotrauką, kurioje matyti, kad esate vienos. Taip suteikiate jam erdvę mąstyti ir gal po kelių mėnesių ar pusės metų jis ims manyti, kad jo nuostata, jog visi žmonės yra neištikimi – neteisinga.
Trečias žingsnis – „čia ir dabar“. Kai išsiaiškiname „temperatūrinį režimą“ ir pradedame gyti, kai šiek tiek normalizuojasi mūsų temperatūra, galime sakyti „apie ką tu norėjai pasišnekėti?“. Tai yra emocinio pokalbio praktika. Vyras atsisėda prieš moterį ir aš dažniausiai užduodu klausimą: kaip tu jautiesi čia sėdėdama prieš vyrą? „Aš dabar tokia pikta, negaliu į jį žiūrėti. Jis to nepadarė, ano nepadarė, ko žadėjo nepadarė“. Bet aš uždaviau klausimą, kaip tu dabar jautiesi, kodėl kalbi apie tai, kaip jauteisi praeityje? Dažnas iššūkis su kuriuo susiduria moterys yra tas, kad jos labai dažnai gyvena praeityje ir labai nebūtoje ateityje. Tuomet paklausiu vyro, ką jis jaučia, kad dabar jaučia jo moteris? „Galvoju, kad ji sėdi ir pyksta, širsta dabar. Tu nevažiavai su ja čia, ji dėl to ar ano pyksta.“ Vyrams labai sudėtinga pajausti, jie pagalvoja, ką jūs jaučiate, o ne pajunta. Emocinis pokalbis yra „čia ir dabar“. Mes atitrūkstame nuo visko, rezonuojame čia ir dabar. Kiek moterų galvoja, kad vyrai nejaučia arba geba jausti mažiau? Šamanų tautose, kai šeimoje gimdavo berniukas, jam sakydavo, kad jis gali negalvoti, nes viską tiesiog jaučia, tad jis išlavindavo gebėjimus dar geriau nei tos genties moterys. Bet dabar vyrams sako neverkti ir būti vyriškiems, jie neišlavina pajautimo. Manęs vyrai klausia, ar gali išmokti būti empatiškais? Taip, tik reikės lavinti.
Ketvirtas žingsnis – žaismingumas. Kai mes pradedame jausti, kaip jaučia mūsų vyras, kaip jaučiame pačios, atskleidžiame jausmus, tik tada į santykius galime įnešti žaismingumo. Nueiti į pasimatymą, padaryti staigmeną, padaryti kvailų dalykų ar nedaryti nieko. Tai pasąmonei duoda signalą, kad visa tai, kas yra norma, ką jaučiau prieš tai – gali būti netikra. Pažaiskime gerus santykius, pamatykime, kad „su juo va ir linksma pabuvo“. Tik tada, kai žmonės išėjo iš „temperatūrinio režimo“, pajautė vienas kitą, pakvailiojo, tik tada galima pereiti prie aistros, intymaus buvimo kartu, pasimėgavimo.
Penktas žingsnis – drąsa būti savimi. Jei poroms pačioje programos pradžioje duodu užduotį parašyti savo santykių viziją, tai jie prirašo tokių nesąmonių. „Mano tobula santykių vizija yra keliauti, mylėtis, mylėtis, dar mylėtis, dar keliauti!“. Čia rimtai jūsų tobulų santykių vizija? Juk taip nebūna. Akivaizdu, kad tave kažkada gal atleis iš darbo, kažkas mirs, neteksi pinigų ir t.t. bus visokių blogų situacijų ir krizių. Čia ir yra tobulų santykių vizija – su visomis krizėmis. Drąsa būti savimi yra išmokti santykiuose būti drąsiam, priimti kito ir savo silpnybes. Įsivaizduokite, kad duodu jums skrynelę su rakteliu, kurioje yra popieriaus skiautė, kurioje turite užrašyti savo didžiausią paslaptį ir įdėti į tą skrynelę, ir užrakinti. Kokie procesai prasideda jūsų galvoje? Kai tai padarote – jau jaučiatės nesaugi: o gal kažkas ras? Tuomet tą patį padaro ir jūsų vyras, ir abu turite po užrakintą skrynelę. Susitikę žinote, kad abu turite po raktelį, ką galvojate apie vyrą? Nieko gero, kad slepia kažką. Kiek moterų apsikeistų raktais? Reikia išmokti tapti ta erdve, kuria kitas norėtų pasitikėti ir atiduoti tą raktelį. Kad atiduočiau raktelį, greičiausiai pasakysiu kokią kitą nereikšmingą paslaptį ir pažiūrėsiu, kaip reaguojate. Jei nenuteisite manęs, pasakysiu kitą paslaptį. Kai po kažkiek laiko patikėsiu, kad jūs manęs nenuteisite ir neišvarysite, tik tada pasakysiu, kad turiu tokį raktelį, kuris mane slegia, bet noriu pasidalyti. Paslaptis yra ne kas kita, kaip būdas apsaugoti save ir jus nuo skausmo. Aktyviai bandydamos išgauti tą paslaptį nieko nepasieksite, pasakykite, kad gerbiate jo pasirinkimą ir laukite, kol užsitarnausite pasitikėjimą. Taip parodysite, kad esate tinkama erdvė atsivėrimui.
Kitas etapas labai svarbus – vizija. Moteris sako „priimk arba mylėk mane tokią, kokia esu“. Kiek moterų nori, kad jas visu šimtu procentų priimtų vyras? O kiek moterų priima savo antrą pusę šimtu procentų tokį, koks jis yra? O kiek moterų priima save 130 procentų tokias, kokios yra? Kai sakau 130 proc., tai turiu omenyje, kad užėjusios į tuščią kambarį su veidrodžiu ir nusirengusios nuogai imate šokti, tai jus turi jaudinti tas vaizdas. Įsivaizduokite, jei jūsų nejaudina tas vaizdas ir jūs „supakuojate tą prekę“ ir sakote vyrui: „Imk, tu tai žavėkis. Brokuota prekė, bet tai prastumsiu“. Kaip čia išeina? Prastumiame brokuotą prekę, net nežinome, kuo būsime po dešimties metų ir prašome „pasirašyti kontraktą“. Kai poros ateina spręsti savo santykių problemų ir moteris liepia priimti ją tokią, kokia yra, tai ką iš tiesų ji sako? Vyrui atrodo: „Aš su tavimi pragyvenau 10, 20 ar 3 metus, tai dabar siūlai nugyventi dar dešimt metų su tokia pačia, kokia buvai iki šiol? Nekoks pasiūlymas.“ Nuo ko viskas prasideda? Čia jūs turite sukurti tobulų santykių viziją. Turite suvokti, kad ne tik keliausit ir mylėsitės, tačiau bus ir sunkių akimirkų, bet jūs vyrą palaikysite, kad ir kas benutiktų, jis visuomet jausis laukiamas, mylimas, būsite jam atvira, o santykiai bus aistringi. Tada jūs turite paklausti, kuo dabartinė moteris skiriasi nuo tos, kuri yra šioje vizijoje? Moterys pradeda sakyti, kad ši moteris sveikiau maitinasi, daugiau laiko skiria sau ir pan. Turite sukurti savęs tobulą viziją. Turite manyti, kad po dešimties metų būsite tikras saldainiukas. Pradėkite daryti tai, ką daro toji moteris iš tobulų santykių vizijos. Pradėkite pasakoti vyrui, kokia būsite, ką jau pradėjote daryti, koks patenkintas vyras šalia jūsų bus. Tik tada jūsų vyras gali įsimylėti jūsų viziją iš naujo. Lygiai taip pat moteris gali iš naujo įsimylėti vyro viziją.
Ritualai ir įprasminimas. Jei norime išlaikyti pokyčius, tai turime suprasti, kad turime daryti tai, ko niekada nedarėme ir tai daryti nuolat arba tiems patiems dalykams suteikti naują prasmę. Įsivaizduokite, esu tas vyras, kuris nekenčia plauti indų. Moterims patinka tokie vyrai? Nelabai. Man lieka arba bartis, arba indaplovė, bet jei jos neturime? Pasižiūriu į jos rankas, matau tą švelnumą ir jautrią odą, kurią kartais išberia... Ir nuo šiol indus plaunu tam, kad apsaugočiau jos rankas. Anksčiau galvodavau, kad tai mažiausiai apmokamas darbas pasaulyje, o dabar kartais pasisiūlau išplauti indus, nes noriu apsaugoti jos rankas.
