– Kodėl prieš šventes visi dosniau atveriame pinigines?
– Šventiniu laikotarpiu esame labiau atsipalaidavę ir perkame nepaskaičiuotai, vadovaudamiesi emocijomis. Remiantis SEB banko atsiskaitymo kortelėmis duomenimis, šių metų spalio ir lapkričio mėnesiais išlaidos vidutiniškai padidėjo apie 20 proc. lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tiesa, perkame praktiškai tiek pat, kiek ir pernai, o padidėjusias išlaidas lemia infliacija. Tačiau vis tiek perkame per daug, nes neturime aiškaus plano: išleidžiame nemažas sumas namų dekoracijoms, per gausioms vaišėms, dovanoms ir kitiems pirkiniams, kurių mums nebūtinai reikia.
– Ar išlaidavimas priklauso nuo tam tikrų charakterio savybių, auklėjimo ar kt.?
– Pirmiausia jis susijęs su tuo, kad nesame įpratę ruoštis ir susidaryti sąmoningo, aiškaus plano ką ir kam bei kiek pirksime. Bet koks pirkimas yra paremtas emocijomis, tik vėliau pasitelkiame logiką ir bandome sau įrodyti, kodėl kažką reikėjo nusipirkti. Kai neturime plano, aiškios sistemos, pasiduoti emocijoms labai paprasta. Tada neskaičiuojame ir susimąstome tik atėjus sausiui ar vasariui, kai tampa finansiškai sudėtinga.
Įpročiai bei patirtys šeimoje taip pat išlaidavimui turi tam tikros įtakos, bet labiausiai tai susiję su finansiniu raštingumu: jei nesame labai raštingi finansiškai, tai ir kalėdiniu laikotarpiu negebėsime racionaliai planuoti išlaidų ir išmintingai pirkti dovanų.
– Ar išlaidavimą galima laikyti vienu iš blogų įpročių?
– Tai nėra labai blogas įprotis, tiesiog neturint plano, emocijos visada nugali. Per Kalėdas (ar gimtadienį) norisi artimam žmogui parodyti dėmesį. Klaidą darome tada, kai galvojame, kad brangesnė dovana turės didesnę vertę. Kai iš tiesų, suprantame, kad ne kaina, o parodytas dėmesys yra svarbiausias.
Išlaidavimas tampa žalingu, kai neracionalūs, nepaskaičiuoti pirkiniai turi neigiamas pasekmes kitiems metams – pradedame metus jau neturėdami pinigų arba labai stipriai save apriboję, nes teko nemažai išleisti prieššventiniu laikotarpiu. O jei žmonės dar priima neteisingą sprendimą ir pasiskolina ir skolinasi brangiai, tokiu atveju kalėdinio pirkinių maratono pasekmės gali būti jaučiamos visus ateinančius metus. Taigi, į išlaidas prieš didžiąsias metų šventes reikia pasižiūrėti labai atsakingai.
– Kiek normalu išleisti šventėms?
– Vieno konkretaus skaičiaus ar procento nėra, nes visi esame skirtingi: turime plačią giminę ar vos kelis artimuosius. Vienas pirks dovaną tik vienam žmogui, kitas – penkiems. Kiekvienam reiktų pasižiūrėti kokios yra realios finansinės galimybės, kokią sumą galiu išleisti papildomai nesiskolinant, nenaudojant pinigų, skirtų saugumo rezervui ir pan. Kai žinau aiškią sumą, įsivardinu sau ką tikrai norėsiu pasveikinti ir kokią sumą galiu skirti vienam žmogui. Tos sumos reiktų neviršyti.
Pasiruošimas šventėms būtų lengvesnis, jei nevyktų paskutinėmis savaitėmis ar net dienomis, tačiau SEB banko atliktas tyrimas parodė, kad tik vienas iš penkių žmonių ruošiasi šventėms finansiškai. Iš jų daugiau nei pusė pradeda tik rudenį, likus vos porai mėnesių iki švenčių. Žinoma, tai geriau negu nieko, tačiau tų, kurie ruošiasi visus metus, yra vos 14 proc. Norėtųsi palinkėti, kad žmonės šventėms ruoštųsi visus metus, kas mėnesį be streso, be didelio savęs ribojimo, atidėdami po tam tikrą pinigų sumą. Tokiu būdu pasiruoštume ateinančioms šventėms ir mūsų galimybės pasveikinti artimuosius taip, kaip mes norime, kaip įsivaizduojame, išsipildytų be neigiamų pasekmių kitiems metams. Gali skambėti neįprastai, tačiau jau dabar reiktų pradėti planuoti, kaip taupysite kitų metų šventėms.
– „WoW University“ paskaitoje kalbate apie tai, kaip sutaupyti per šias šventes. Gal pasidalintumėte keliais patarimais?
– Pagrindinis patarimas yra kitiems metams – fiksuoti visas išlaidas, kurias šiemet patiriame kalėdiniu laikotarpiu dovanoms, maistui, smulkmenoms kaimynams ar kolegoms ir kt. Turėsite labai gerą medžiagą kitiems metams, nes žinosite, kiek maždaug esate linkę išleisti Kalėdoms. Bus lengva pasiskirstyti, kiek reikia atidėti kiekvieną mėnesį, kad per metus sukauptumėte reikiamą sumą.
Kalbant apie šiuo metus, jei finansinės galimybės nėra tokios, kokių norėtume, turime ieškoti būdų kaip sutaupyti. Pavyzdžiui, jei esame įpratę keistis dovanomis su draugais, galbūt šiemet galime susitarti tą laiką, kurį skirtume dovanos paieškoms, praleisti drauge prie kavos puodelio. Taip išvengtume perteklinio vartojimo ir dovanotume vertingiausią dovaną – savo dėmesį. Juk Kalėdos yra apie santykius, buvimą kartu. Sutaupyti galime ir ruošdami vaišes: pasiskirstykime, kuris iš artimųjų ką gamina, į parduotuvę keliaukime su konkrečiu produktų sąrašu, jei kokį patiekalą pernai teko išmesti, šiemet jo neberuoškime ir pan. Taip išvengsime maisto švaistymo ir sutaupysite pinigų.
– Kaip išmokti taupyti? Ar reiktų pradėti nuo jauno amžiaus?
– Taip, tėvai turi didelę įtaką vaikų finansinio raštingo ugdymui. Reiktų nuo kuo anksčiau rodyti taupymo naudą, ugdyti įprotį neišleisti visų gautų kišenpinigių. Iš esmės taupymas yra įgūdis neišleisti visos gautos sumos, bet dalį atsidėti – sumokėti sau. Jei visi išmoktume, kas mėnesį susimokėti sau tam tikrą sumą pinigų, tai būtų labai didelis žingsnis. Deja, dažniausiai esame įpratę atsidėti mėnesio gale, jei liko pinigų, o dažnai nelieka nieko, jei nefiksuojame ir nestebime išlaidų. Vienas svarbiausių patarimų, dėliojant 2023 metų planą, pasirašyti, kad kiekvieną mėnesį sau sumokėsiu tą dieną, kai tik gausu pinigų. Net jei atidėsite tik vieną eurą, tai bus labai naudinga – ne dėl sukauptos sumos, bet dėl įgūdžio ugdymo. Mokinius raginame atidėti nors ir 50 ct iš gaunamų kišenpinigių. Tai labai svarbus įgūdis, kuris turės apčiuopiamą naudą, kai vaikas užaugs ir gaus atlyginimą.
– Ar bendrai gerėja lietuvių finansinis raštingumas?
– Kai pabendrauju su didesnių miestų mokiniais, atrodo, kad tikrai gerėja, tampame sąmoningesni, bet dar tikrai yra kur pasistiebti, nes šiuo metu turimais duomenimis pagal finansinį raštingumą vis dar esame šiek tiek žemiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Pastebiu, kad informacijos kaip tapti finansiškai raštingais, gauname pakankamai, tačiau trūksta veiksmų. Žinoti yra gerai, bet kai imsimės veiksmų, tada iš tiesų pajusime kokią galią turi gebėjimas taupyti, atidėti, planuoti ir fiksuoti išlaidas.
