aA
Dažnas patyręs ar patiriantis depresijos ar nerimo sutrikimus gydytojų, artimųjų ar žiniasklaidos gana greitai būna „paslaugiai“ informuojamas, kad šie sutrikimai „linkę kartotis“.
Moteris liūdi
Moteris liūdi
© Shutterstock

Kai kurie žmonės pagerėjimo laikotarpiu į tokią informaciją geba numoti ranka ir net, nuotaikai vėl nušvitus, sunkiai besupranta, kaip tokioje duobėje išvis galėjo atsidurti. Tačiau kitiems šios patirties pasikartojimo galimybė kelia baimę, kuri tarsi šešėlis sekioja paskui, ir, geros nuotaikos saulei pasislėpus už debesies, ima neramiai žvilgčioti ir savęs klausinėti, ar jau čia vėl kartojasi ta pati problema?

Patyrę depresiją ar nerimą vieni savimi ima labiau rūpintis, kiti tiesiog bando gyvenimą toliau gyventi nieko per daug nekeisdami, tikėdamiesi paties geriausio („nepasikartojimo“) scenarijaus. Vieni suskumba savimi rūpintis po pirmosios patirties, kiti „užauga“ veiksmams – tik po kelinto ar keliolikto pasikartojimo. Visų patirtys skirtingos.

Tačiau absoliuti dauguma žmonių, kurie buvo įkritę į gilesnę ar ne tokią gilią depresijos ar nerimo duobę ir išgyvenę sunkius jausmus, bemieges naktis, prarastus darbus, sugriuvusius santykius ir kitas skaudžias šių patirčių pasekmes, nebenori to kartoti ir stengiasi daryti viską, kad tokių patirčių išvengtų. Deja, tačiau karts nuo karto kai kurie iš jų jie vėl atranda save toje pačioje ar panašioje situacijoje.

Taip nutinka todėl, kad depresija ir nerimo sutrikimai statistiškai yra linkę kartotis! Tokia šių sutrikimų mokslinė realybė. Taigi „paslaugiai“ pateikta informacija yra ne iš piršto laužta, tačiau tik dalinė.

Situacijų būna įvairių, tačiau šios problemos kartojasi dažniausiai tada, kai nepakeičiami seni mąstymo ar elgesio būdai, kai pasikliaunama vien medikamentais arba išvis, situacijai pagerėjus, optimistiškai numojama ranka („ai, nebepasikartos“). Taip pat tada, kai patikime mintimi, kad „man kartosis“ ir priėmę bejėgišką būseną nieko nedarome šių patirčių prevencijai. Išimtinai kartojasi kai kuriais itin sunkiais klinikiniais atvejais, nesvarbu, ką bedarytum ir kaip savimi besirūpintum. Kartojasi ir todėl, kad dėl įvairių priežasčių kartais būna labai sunku sau padėti, nes trūksta resursų, o labiausiai tos energijos ir valios, kurie yra itin svarbūs savipagalbai, o jų tuo metu tiesiog nėra (nes nerimas ir depresija juos tiesiog praryja).

Tuo metu, kai apima stiprūs simptomai, sau labai sunku padėti, o kai jautiesi gerai – motyvacija daryti kažką sunkumų prevencijai smarkiai nukrenta. Žmogiška ir labai natūralu. Tačiau būtent tai ir yra spąstai. Remisija (laikas, kai simptomai sumažėja ir vėl jaučiamasi gerai) yra pats geriausias metas pradėti dėti pagrindus tolimesnei gerai savo psichologinei savijautai. Jei grūdinamės išmintingai, tai darome tada, kai esame sveiki, o ne tada, kai sergame. Tos pačios taisyklės galioja ir psichologiniam „imunitetui“, arba psichologiniam atsparumui.

Profesoriai Teasdale, Williams ir Segal prieš maždaug trisdešimt metų pradėjo ieškoti rakto į ilgalaikį psichologinį atsparumą, žmonėms, patyrusiems klinikinę depresiją, ir per savo ilgametę patirtį ir tyrimus paaiškino, kodėl depresijos ir nerimo simptomai pasikartoja: mus jie vėl ištinka tada, kai „įsijungia“ seni, problemiški mąstymo ar elgesio būdai, kuriuos gali „pažadinti“ tiek įvairios išorinės gyvenimo situacijos, tiek mūsų pačių neįsisąmoninti ir nepakeisti mąstymo bei elgesio įpročiai. Pavyzdžiui, polinkis permąstyti situacijas („užstrigusi plokštelė“), manant, kad tai nuves prie sprendimo, ar pasirinkimas žiūrėti liūdnus filmus, kai nuotaika jau ir taip prastėja.

Taip, giliam mūsų liūdesiui, šie mokslininkai patvirtino, kad depresija gali kartotis. Pasikartojimo rizika, deja, taip pat ne tokia, į kurią būtų galima nekreipti dėmesio: žmonės, kartą patyrę sunkios depresijos epizodą, turi 50% tikimybę jį vėl patirti, o tie, kas yra patyrę du ar tris epizodus, turi net 70-80% tikimybę vėl su tuo susidurti. Šiuo metu jau žinoma, kad pasikartojantys depresijos epizodai linkę būti vis sunkesni ir ilgesni, su didėjančia savižudybės rizika.

Jei istorija ir tyrimai ties šia statistika ir pasibaigtų, būtų liūdna, tačiau profesoriai Segal, Williams ir Teasdale pradėjo garsiai kalbėti ne tik apie sutrikimų gydymą, bet ir šių sunkių patirčių prevenciją. Jie sukūrė modelį, parodantį, kaip vyksta depresijos pasikartojimas, įvardijo svarbiausius ilgalaikio pokyčio elementus (savo mąstymo įpročių supratimą, savistabą ir atsitraukimą nuo kenkiančio elgesio bei minčių) ir sukūrė struktūruotą metodą, ugdantį įgūdžius, galinčius užkirsti kelią šių patirčių pasikartojimui: mindfulness pagrįstą kognityvinės terapijos programą, kuri sujungia kognityvinę teoriją su mindfulness meditacijos praktikomis ir moko stebėti savo mintis, pažinti problemiškus mąstymo būdus ir laiku nuo jų sąmoningai atsitraukti bei imtis aktyvių veiksmų savo psichologinės būklės gerinimui.

Taip šių bei kitų mokslininkų dėka šiandien žinoma ir kita šio sudėtingo reikalo pusė: kuo anksčiau ligos eigoje pradedama sistemingai rūpintis savimi, tuo lengviau pasiekiami geri rezultatai! Nebijok kreiptis pagalbos „per anksti“. Sau gali labai padėti net ir kreipdamasis „vėlai“.


pauze.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
4.4000

Viskas, ką reikia žinoti apie rankų odą: kaip išsirinkti kremą ir tinkamai naudoti dezinfekantą (7)

Pasaulinė koronaviruso pandemija neaplenkė ir Lietuvos, tad dezinfekcinis skystis ir muilas tapo...

5 vadovės patarimai, kaip produktyviai dirbti iš namų (2)

„Šiuo metu, dėl viruso, esu „strigusi“ JAV ir savo darbuotojų kolektyvui, kuris Vilniuje...

12 atšalimo ir apmaudo santuokoje priežasčių (109)

Net sėkmingiausiose, laimingiausiose santuokose būna konfliktų. Santykiuose neišvengiami pakilimai...

Karantino iššūkis emocinei būsenai: 4 pagrindiniai žingsniai, padėsiantys suvaldyti stresą ir puikiai jaustis (2)

Šiandien visi susiduriame su ganėtinai sunkiu ir emociškai įtemptu laikotarpiu. Kylantis nerimas,...

Ką veikti per karantiną? Makiažo specialistas pataria, kaip susitvarkyti savo kosmetinę (3)

Karantino metu svarbūs du dalykai: sveikas protas ir pozityvumas, todėl į laiką, skirtą namuose,...

Top naujienos

Italija skelbia užfiksavusi išgijimų nuo COVID-19 paros rekordą JK per parą nuo koronaviruso mirė rekordinis žmonių skaičius – 938, Prancūzija pratęs karantiną (69)

Italijoje per pastarąją parą užfiksuotas išgijimų nuo COVID-19 rekordas – 2009 žmonių,...

ECB vadovės kreipimąsis: COVID-19 – naujos formos sukrėtimas, anksčiau naudotos taisyklės netinka (86)

Visame pasaulyje valdžios institucijos mobilizuojasi kovai su koronavirusu. COVID-19 – naujos...

Sinoptikai papasakojo, koks oras laukia per Velykas: graži bus tik viena diena (9)

Ketvirtadienį prie Lietuvos artės šaltasis atmosferos frontas. Naktį trumpą lietų jis žada kai...

Nedarbas kasdien didėja: kur buvo daugiausia galimybių įsidarbinti, dabar didžiausia tikimybė būti atleistam (208)

Įvestas karantinas neabejotinai vienaip ar kitaip paveikė Lietuvos verslą – vieni prarado...

Nustebino kainos degalinėje: kodėl kortelių naudotojams už kurą reikia mokėti brangiau? (290)

„Delfi“ sulaukė skaitytojo laiško, kuriame jis išdėstė savo pastebėjimus apie kuro kainas...

Baltarusija moka nustebinti: Bresto stadione – „virtualūs“ sirgaliai (5)

Trečiadienį vakare sužaistos Baltarusijos taurės dvejos pusfinalio rungtynės, tačiau dėmesio...

Verslininkai: pinigų ir greitų sprendimų reikia dabar, po to bus vėlu (153)

Įpusėjo ketvirta savaitė karantine, šalies verslas susiduria su ypatingais iššūkiais, o...

Veryga valstybės vadovams rekomenduoja kas savaitę tikrintis dėl COVID-19 (236)

Aukščiausi šalies vadovai turėtų būti nuolat prevenciškai tiriami, ar neužsikrėtė koronavirusu.

Pranešė, kur lankėsi užsikrėtę koronavirusu: ėjo į darbus, apsipirkinėjo parduotuvėse, lankėsi vaistinėse (58)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko epidemiologinį tyrimą ir išnagrinėjo, kur...

|Maža didelių žinių kaina