Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtu projektu siekiama pažymėti 100 Lietuvos moterų, kuriomis šalies žmonės didžiuojasi už jų talentą, lyderystę, išskirtinį atsidavimą darbui, profesinius gebėjimus ir pasiekimus. Sulaukta virš tūkstančio nominacijų iš viso pasaulio.

„Kadangi Lietuvoje ir aplink pasaulį dirba ir kuria labai daug įspūdingus darbus darančių lietuvių, į šimtuką jos visos niekaip negali tilpti. Todėl siekiame surinkti kuo visapusiškesnį sąrašą, kaip galima labiau reprezentuojantį Lietuvos moterų, kuriomis verta didžiuotis, įvairovę“, – sakė projekto vadovė Evelina Kurgonaitė.

Penkiolikos narių komisiją – po tris kiekvienai iš penkių į „100 Lietuvos moterų“ sąrašą renkamų moterų veiklos sričių – sudaro:

„Menas ir kultūra“ kategorijoje

– Rūta Frankė, meno kolekcijų valdymo konsultantė, buvusi Modernaus meno centro (MMC) direktorė;

– Laimantas Jonušys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premiją bei Šv. Jeronimo ir Vytauto Kubiliaus premijas pelnęs literatūros kritikas ir vertėjas;

– Vilius Kavaliauskas, VšĮ „Lewben Art Foundation“ (LAF) valdybos pirmininkas bei prestižinės Londono „Tate Modern“ galerijos komiteto, atsakingo už kūrinių iš Rytų Europos įsigijimą, narys.

„Mokslas, išradimai ir inovacijos“ kategorijoje:

– Prof. Daumantas Matulis, biochemikas, biofizikas, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo skyriaus vedėjas;

– Dr. Rasa Ruseckaitė-Petraitis, Australijoje gyvenanti lietuvių mokslininkė, neuro mokslų daktarė, Melburno Lietuvių klubo vadovė, Australijos Lietuvių Bendruomenės Švietimo Tarybos pirmininkė;

– Paulius Vertelka, IRT įmonių asociacijos „Infobalt“ direktorius bei vienas iš „Women Go Tech“ mentorystės programos įkūrėjų.

„Valstybės valdymas, gynyba ir atstovavimas“ kategorijoje

– Monika Baltrušaitytė, žurnalo „Valstybė“ redaktoriaus pavaduotoja;

– Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, buves Europos Parlamento Pirmininkų patarėjas ir Belgijos lietuvių bendruomenės pirmininkas;

– Arūnas Vinčiūnas, Lietuvos atstovo Europos Komisijoje sveikatos ir maisto komisaro kabineto vadovas, buvęs Lietuvos nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojas.

„Pilietinė visuomenė“ kategorijoje:

Kotryna Stankutė-Jaščemskienė, tarptautinio lietuvių profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ (GLL) vadovė;

– Prelatas Edmundas J. Putrimas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos Delegatas užsienio lietuvių katalikų Sielovadai, Kanados Lietuvių Bendruomenės krašto valdybos narys;

– Andrius Tapinas, „Laisvės TV“ įkūrėjas, vienos žiūrimiausių šalyje interneto TV laidų „Laikykitės ten su Andriumi Tapinu“ vedėjas.

„Verslas“ kategorijoje:

– Kęstutis Šliužas, „Telia Lietuva“ generalinis direktorius;

– Irma Verbienė, dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja;

– Rytis Valūnas, AB „Klaipėdos nafta“ teisės ir administravimo direktorius, Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers“ tinklo Lietuvoje bendraįkūrėjas ir vadovas.

Komisijos nariai iš pradinių nominuotų moterų sąrašų, kuriuos projekto komanda parengė šalies žmonių nominacijų pagrindu, atrinko po 20 moterų penkiose kategorijose. Kiekvienas iš jų savo atrankos rezultatus parengė nepriklausomai, nežinodami, kas dar buvo pakviesti į komisiją ir už kurias nominantes balsavo kiti komisijos nariai. Taip siekta kuo nesališkesnio atrankos rezultato.

Projekto komanda komisijos narių savo atrankoje prašė atsižvelgti į keletą atrankos gairių, tikėdamiesi, kad į šimtuką atrinktos moterys reprezentuos įvairią demografiją, įvairias amžiaus grupes, kad jų profiliai ir biografiniai faktai bus įvairūs, skirtingi. Šiame sąraše taip pat tikimasi išvysti ir pavienes lietuves, kurios – nors nusipelno būti įvertintos – iki šiol nebuvo gerai žinomos plačiajai visuomenei.

„100 Lietuvos moterų“ sąrašą projekto komanda ketina paskelbti ​b​irželio 29 d. Į šimtuką patekusios moterys bus įtrauktos į proginę el. knygą, kurią bus galima rasti www.100lietuvosmoteru.com.

Džiaugiasi prisidėję

„Esu labai maloniai nustebinta ir be galo didžiuojuosi, kad buvau pakviesta dalyvauti tokioje garbingoje atrankoje. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje ir už jos ribų dirba tiek daug šaunių moterų, kurios garsina Lietuvą savo darbais“, – sakė dr. Rasa Ruseckaitė-Petraitis.

„Pastaraisiais metais pasauliniai muziejai, įvairios kultūros institucijos, mados industrija ypatingą dėmesį ėmė skirti moterų kūrybai, siekdami įtvirtinti tiek moterų menininkių, tiek apskritai moterų padėtį šiandieninėje visuomenėje. Šis projektas – viena iš tokių pastangų, todėl tai – labai sveikintina iniciatyva“, – pastebėjo Vilius Kavaliauskas.

Jam antrino Kotryna Stankutė-Jaščemskienė: „Tai viena šauniausių Letuvos 100-mečio šventės iniciatyvų, siekianti mus supažindinti su aktyviomis, inovatyviomis ir savo profesinėje karjeroje sąžiningu darbu daug pasiekusiomis moterimis.“

Kadangi projektas nekomercinis, komisijos nariai – kaip ir projekto komanda – prie šios iniciatyvos sutiko prisidėti savanoriškais pagrindais.

Atrankos iššūkis

Projekto komanda – virš tūkstančio nominacijų iš viso pasaulio peržiūrėjusi ir jų pagrindu parengusi penkis pradinius nominančių sąrašus – šį iniciatyvos etapą įvardijo „didžiausiu iššūkiu.“ Komisijos nariams kiekvienoje kategorijoje atrinkti po 20 labiausiai pasididžiavimo vertų moterų taip pat nebuvo lengva.

„Buvo be galo sunku atrinkti laureates, nes sunku palyginti idėtą energiją ir kiekvienos savaip labai didelį indėlį, kuriant laisvą, nepriklausomą ir progresyvią šalį, stiprią bendruomenę aplink visą pasaulį ir Lietuvoje. Tikiuosi, kad ši iniciatyva taps tradicija ir kitais metais susipažinsime su dar daugiau įkvepiančių istorijų“, – sakė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.

Pasak Viliaus Kavaliausko, Lietuvos menui ir kultūrai nusipelniusių nominančių sąraše buvo iš tiesų labai daug ir labai stiprių. „Iš visų jų išrinkti pačias svarbiausias – labai nelengva užduotis, bet kartu ir labai įdomi patirtis“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt