Patikėkite – viskas įmanoma! Reikia tik išdrįsti daryti tai, ko iki šiol nesate darę: ne norėti keisti savo gyvenimą, o tvirtai nuspręsti tai padaryti.

Jen Sincero – savigalbos bestselerių autorė ir gyvenimo būdo vadovė, padėjusi tūkstančiams žmonių visame pasaulyje atrasti sėkmę, išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir gyventi fantastišką asmeninį bei profesinį gyvenimą. Neseniai Lietuvoje pasirodė jos šmaikšti, vienu kitu keiksmažodžiu pagardinta knyga „You are a badass: kaip nustoti abejoti savimi ir pasiimti iš gyvenimo viską, ko nori“, žadanti tapti paspirtimi pasiimti iš gyvenimo viską, ko nusipelnėte: padėti suprasti, kaip atpažinti ir įveikti įsitikinimus, kurie žlugdo svajones; išmokyti susikurti tokį gyvenimą, kokio visada norėjote. Ir ne kada nors vėliau, o DABAR.

Ir pagaliau užsidirbti pinigų. Tiek daug, kiek net nesvajojote!
Viena knygoje nagrinėjamų temų – atleidimo technika. Pasak autorės, atleidimas – tai rūpinimasis savimi, o ne žmogumi, kuriam turime atleisti. Taip įgyjame galią atsikratyti savo pykčio, pagiežos ir skausmo. Jen Sincero ragina, užuot kunkuliavus viduje, rinktis išsilaisvinimo kelią.

Dalinamės autorės patarimais moterims, kaip pamiršti ir atleisti savo skriaudėjams.

1. Rask atjautos

Atrasti atjautos sau ar kam nors kitam, kas padarė kažką labai siaubingo, prilygsta iš rankos ištrauktai kulkai. Pirma gali spardytis ir rėkti, bet tik tada žaizda pradės gyti.

Vienas geriausių būdų tai padaryti – įsivaizduoti, jog žmogus, kuriam jauti pagiežą, yra mažas vaikas. Galvok, kad šis mažas žmogeliukas taip elgiasi iš baimės, daro, ką tik gali, kad apsigintų, ir bando susidoroti su savo paties kančiomis vieninteliu jam žinomu būdu. Žmonės prastai elgiasi, nes jiems skauda, jie sumišę, arba viskas kartu. Suprasdama tai ir įsivaizduodama žmogų, kuriam norėtum nukirsti galvą, kaip mažą mielą nekaltą vaikelį didelėmis šuniškomis akimis, lengviau atrasi jiems atjautos. O tai – raktas į atleidimą. Taip yra ir tada, kai turi atleisti sau. Tu irgi tesi mažas triušelis, bandantis viską suprasti. Rask atjautos sau, tam mažam pūkų kamuolėliui, ir pamiršk.

2. Ištrink kitą žmogų iš lygties

Įsivaizduok, kad turi dvi darbuotojas, kurios tą pačią dieną neatėjo į darbą, todėl visas darbas prieš svarbų pristatymą ryte liko tau. Viena darbuotoja tave paliko, nes jai pagirios ir ji tiesiog negalėjo prisiversti ateiti, o kita tą rytą sužinojo, kad staiga mirė jos mylima mama, todėl turėjo skubėti į oro uostą ir, apimta emocijų, pamiršo paskambinti.

Lygiai toks pat rezultatas – tu palikta visą darbą nudirbti viena – tačiau du skirtingi būdai reaguoti. Tai reiškia, kad turi pasirinkimą! Vienas pasirinkimas gali iš įsiūčio susprogdinti arteriją, o kitas – atvers širdį.

Dar vienas būdas – įsivaizduoti, kad leidi laiką visiškai naujoje jachtoje, kai prie tavęs priplaukusi kita tuščia jachta atsitrenkia ir palieka įbrėžimą. Jei jachtoje nieko nėra, nėra ir ko kaltinti. Teks situaciją spręsti daug ramiau ir apgalvočiau. Tačiau, jei į tavo jachtą atsitrenktų koks nors mulkis, nes tuo metu tikrino žinutę telefone, įsiustum ir išvadintumėt jį daugybe su genitalijomis susijusių žodžių. Vėlgi – tokia pati situacija – įbrėžta jachta – bet du skirtingi būdai reaguoti.

Kai kas nors pasielgia su tavimi siaubingai, ištrink šį žmogų iš lygties, kad galėtum atsiverti malonesnei, produktyvesnei reakcijai ir gyvenimui. Vis tiek svarbiausi ne jie, o tu. Jei neturi ant ko pykti, pykti sunku. Taip įvykis atveriamas klausimams. Kodėl taip įvyko? Kaip atsidūriau tokioje situacijoje? Kodėl pritraukiau šį įvykį? Kaip galėčiau paaugti? Kaip galiu rasti atjautos visiems susijusiems? Kai tave apima pagieža, pamoka negali prasibrauti per vidinius ir išorinius riksmus bei šauksmus. Padaryk sau paslaugą ir pasinaudok erzinančiomis situacijomis ir žmonėms kaip galimybėmis augti, o ne skaudintis.

3. Nuspręsk verčiau būti laiminga, o ne teisi

Kartais kelias į laisvę – tai sprendimas, kad verčiau būsi laiminga, o ne teisi. Taip, tavo mulkė draugė turėjo apmokėti baudą už stovėjimą ne vietoje, kai pasiskolino tavo automobilį, o brolis neturėjo nuskusti tavo šuns, kol jį prižiūrėjo, bet jei jie taip nemano, ar nebūtų geriau tiesiog pamiršti, užuot dienų dienas apie tai galvojus? Ar išties verta tampytis su savimi šiuos bjaurius jausmus tik dėl to, kad būtum teisi? Pagalvok: „Ką turiu dabar padaryti ar nedaryti, kaip galvoti ar negalvoti, kad būčiau laiminga?“ Jei atsakymas: „Leisti tam mulkiui manyti, kad jis – teisus“, tebūnie.

4. Pažvelk iš visų perspektyvų

Svarbu prisiminti, kad visi gyvena savo pačių susikurtose iliuzijose, todėl visiškai neįsivaizduoji, kodėl jie taip elgiasi ar ką galvoja. Jei manai, kad kažkas – visiškai nederama, jų iliuzijose viskas gali atrodyti gerai, o tavo būdas – visiškai nederamas. Pažvelk į situaciją iš kitos perspektyvos, atleisk vadeles ir nesilaikyk minties, kad turi būti tik taip, kaip nori tu. Įleisk oro ir gal nustebsi, kaip greitai pagieža išskris pro langą.

Pavyzdžiui, gerai draugei nusiuntei žinutę ir pakvietei į rengiamą vakarėlį. Draugė atsiuntė žinutę sakydama, kad neatvyks, nes šiandien – jos gimtadienis. Parašai, jog apgailestauji ir pridedi liūdną veidelį. Daugiau ji neberašo. Todėl parašai: „Su gimtadieniu!“ Ji ir toliau tyli, tad tavo mintys imasi darbo. Blogą savijautą dėl to, kad ją įžeidei, keičia svarstymas, kokiam kvailam suaugusiajam taip rūpi gimtadienis, paskui pradedi galvoti, kiek turėsi išleisti dovanai, kad atpirktum kaltę. Tuo tarpu ji, pamačiusi tavo žinutę, netyčia įmetė telefoną į unitazą.

Smalsiai žvelgdama į savo reakcijas užuot joms vergaudama, gauni dvigubų taškų ne tik dėl to, kad pasiruoši lengviau jiems atleisti (nes suprantu, kad reaguoji taip dėl savęs, ne dėl jų), bet ir gauni nuostabią dovaną – atradai kokių nors naujų, gal visai neypatingų savo būdo bruožų, kuriuos gali auginti ir iš jų mokytis (daugiau apie tai papasakosiu 21 skyriuje „Milijonai veidrodžių“).

Savo nuostabioje knygoje (rimtai, paskaitykite) „Mylėti tai, kas yra: keturi klausimai, galintys pakeisti tavo gyvenimą“ („Loving What Is: Four Questions That Can Change Your Life“) Byron Katie sako: „Neprisirišame prie žmonių ar daiktų, prisirišame prie neištirtų sąvokų, kurios mums tą akimirką atrodo tiesa.“ Pavyzdžiui, minėtame scenarijuje, užuot prisirišus prie „tiesos“, kad žmogus neatsako į žinutes, nes yra nusiminęs, tau tereikia savęs paklausti: „Kodėl aš taip panikuoju dėl kažko, ko tiesos įrodymų neturiu?“ arba „Kaip jausčiausi, jei nemanyčiau, kad mano draugė ant manęs pyksta?“ Gali būti, kad esi tik vienu klausimu nutolusi nuo laimės kitu atveju nemalonioje situacijoje.

5. Visiškai įsiusk

Iškeliauk kur nors viena toli nuo kitų ir prikulk pagalvę ar čiužinį, ar kokį kitą negyvą minkštą daiktą, nuo kurio trankymo neskaudės kumščiai ir kuris neduos atgal. Rėk ir šauk, koks savanaudis paršas tas kitas žmogus, atiduok tam visą 100 proc. savo jėgų, kol nebeturėsi nė lašelio, ar kol kas nors tau iškvies policiją. Išvaryk pyktį iš sistemos visiškai iki paskutinio lašo, o paskui pamiršk.

6. Prisimink, kad net neprisiminsi

Pabandyk prisiminti ką nors, dėl ko siaubingai išgyvenai ir buvai įsiutusi prieš trejus metus. Ar gali bent ką nors sugalvoti? Jei taip, ar galėtum dabar vėl taip pat pykti? Kad ir kam ar už ką šią akimirką turi atleisti, greičiausiai ši akimirka visai netrukus virs tik mažu grūdeliu (žinoma, viskas priklauso nuo situacijos rimtumo). Kam kelti milžinišką dramą, jei vis tiek vieną dieną viską pamirši? Matyk šį įvykį kaip ateityje pamirštą ir pradėk iškart atleisti ir pamiršti.

Kalbant apie atleidimą, tavo DARBAS nėra labai sudėtingas. Kaip mesti rūkyti – daryti reikia mažiau nei rūkant. Tau nebereikia eiti į parduotuvę cigarečių, atsiplėšti pakelio, prisidegti, ieškoti peleninės ir pan. Tau tereikia liautis. Visas darbas – pamiršti susikurtą prisirišimą prie cigarečių. Taip ir atleidimas. Tau tereikia pamiršti susikurtą prisirišimą prie kito žmogaus ar įsitikinimų.

7. Pamiršk

Kai iš tiesų kam nors atleidi, atversk baltą lapą. Dažnai susidarome nuomonę ar teisiame žmones ir tuomet, nesvarbu, ką jie padaro, matome juos per šiuos susikurtus akinius. Vadinasi, tiesiog laukiame, kol jie vėl mus įsiutins. Vadinasi, vis dar iki galo jiems neatleidome, tik apsimetame, kad viskas gerai, bet iš tiesų vis dar jaučiame truputį pagiežos.

Paleisk šiuos nusistatymus, paleisk žmones, elkis tarsi būtum atvertusi visai naują lapą, tikėkis iš jų tik geriausio, kad ir ką jie būtų iškrėtę praeityje, ir galbūt nustebsi. Sukuri daugiau to, į ką sutelki dėmesį. Jei vis tikėsies, kad žmonės tave nervins, jie tavęs nenuvils. Susitelk į gražesnius dalykus, skatink gerą jų elgesį, jei trokšti matyti daugiau tokių dalykų.

8. Mylėk save

Tu to nusipelnei.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt