aA
Dauguma iš jūsų atidėliojate, nes tingite ir gal ne šiaip tingite, o esate tinginiai. Tą sužinojote iš savo tėvų, o po to patys įpratote tai sau kartoti. O ką jei tai, kad kartojate sau, jog esate tinginiai, tik pablogina situaciją?
Atidėliojimas
Atidėliojimas
© Shutterstock

Bet apie viską nuo pradžių. Atidėlioti pradėjau universitete. Mokykloje aš neprisimenu savęs atidėliojančio, o paskutinėse klasėse, net sakyčiau, visai gerai sekėsi daryti viską taip, kaip norėjau. Pirmasis semestras universitete praėjo puikiai, net gavau stipendiją. Tačiau antrasis semestras buvo ne toks geras ir stipendijos nebegavau. Dėl to jaučiau didelę neteisybę, nors suprantu, kad tai mano paties atsakomybė. Tačiau vis tiek pykau ant universiteto ir dėstytojų, kad man nepasisekė. Nuo to karto aš išmokau atidėlioti.

Atidėliojimas – tai svarbios užduoties nedarymas pakeičiant ją mažiau svarbia arba malonesne. Etimologiškai, atidėliojimas (ang. procrastination) kilęs iš žodžio procrastinare – atidėti iki rytojaus. Bet tai nėra savanoriškas atidėjimas. Graikų kalboje žodis akrasia reiškia daryti kažką, kas prieštarauja mano geresniam sprendimui. Iš dalies tai yra savižala (emocinis savęs žalojimas).

Atidėliodami mes net nesuprantame, kad atidedame ir sau kenkiame. Todėl atidėliojimas yra vadinamas neracionaliu procesu. Nes kas gi norės daryti tai, kas gali turėti neigiamų pasekmių. Tikroji atidėliojimo priežastis – noras išvengti negatyvių emocijų, susijusių su užduotimi.

Emocijos, kurios susijusios su užduotimi, daro mums didelę įtaką ir esame linkę atidėti, jei jos yra nemalonios. Pvz., reikia paruošti ataskaitą, kurią skaitys vadovas ir staiga pastebime, kad vietoj to, kad ruoštume ataskaitą, jau slenkame per feisbuko ar „Instagram“ sienas arba tvarkome savo stalą, nes šiuo metu jis atrodo negražiai. Ir, kas svarbiausia, tai vyksta automatiškai ir kartais net nekontroliuojant. Nors ir suprantame, kad ataskaita yra svarbi, tačiau atidėliojame.

Tai susiję su diskomfortu, kurį patiriame pradėdami ruošti ataskaitą. Atsiranda minčių, jog ataskaitą skaitys vadovas, ji turi būti tobula, pagal ją vertins, kaip atliekame darbą, ją gali sukritikuoti ar net atmesti ir tai gali parodyti mūsų baisią nekompetenciją. Atkreipkite dėmesį, kad visa tai vyksta tik mintyse, šį filmą mes matome arba nematome, tačiau jis vyksta ir sukelia nerimą, baimę, nusivylimą. Norint išvengti šių emocijų smegenys renkasi tai, kas yra maloniau, ir greitai sumažina nemalonius jausmus. Šiuo atveju tam padeda socialiniai tinklai.

Pasirodo, kad mūsų smegenys nelabai gali įsivaizduoti savęs ateityje. Tas „aš“ ateityje yra kažkoks svetimas ir nepažįstamas. Smegenų tikslas būti čia ir dabar, tad bet kokiomis aplinkybėmis jos siekia išvengti diskomforto. Psichologijos profesorius dr. Hal Hershfield savo tyrime pastebėjo, kad kai mes atidedame, mūsų smegenims atrodo, jog neigiamos pasekmės ir emocijos ateityje yra lyg ne mūsų, lyg kažkieno kito, todėl mes nesiimame veiksmų.

Kitas dalykas, kad mūsų pavojaus centras, migdolinis kūnas, esantis limbinėje smegenų srityje, užkerta kelią link adekvataus sprendimo, ypač kai patiriame stresą. Tai reiškia, kad kai jaučiame neigiamas emocijas, kurios susijusios su ateitimi, tai mūsų smegenims atrodo kaip grėsmė ar pavojus mums (dažniausiai savivertei ar gerovei) ir mes to nenorime daryti. Smegenys mus saugo nuo pavojaus, todėl dar labiau paskatina atidėlioti.

Dėl šių procesų mes negalime sau pasakyti, kad ei, tu, nustok atidėlioti pagaliau, o dažnai naudojami produktyvumo įrankiai mums nepadeda. Mes turime prisikasti prie atidėliojimo šaknų, nes tik vidinis pasikeitimas gali padėti nebeatidėlioti.

Psichiatras ir neuromokslininkas dr. Judson Brewer teigia, kad mūsų smegenys nuolat ieško atpildo elementų, ir kol mes vengdami atidėliojame, bet nepasiūlome joms ko nors kito, tol atidėliojimo ciklai kartosis.

Vienas iš sprendimų galėtų būti atleidimas sau. 2010 m. atliktame tyrime teigiama, kad kai studentai sau atleisdavo už tai, jog atidėliodavo prieš egzaminą, jų atidėliojimas prieš kitą egzaminą sumažėdavo. Tyrėjų išvada skelbė, kad už atidėliojimą sau atleidę studentai galėdavo aptikti atidėliojimą praeityje ir susitelkti į kitus veiksmus ateityje.

Kitas būdas išeiti iš atidėliojimo ciklo yra atjauta sau. Dr. Fuschia Sirois tyrimo duomenimis, atidėliotojai turėdavo mažesnį atjautos sau jausmą. Atjauta sau nereikalauja jokių išorinių priemonių, reikia tik priimti savo trūkumus ir būti geresniu sau (angl. kindness), vietoj savęs kaltinimo ir ruminavimo (kaip ir minėjau teksto pradžioje). Aišku, pasakyti yra sunkiau nei padaryti. Pradžioje galima prisiminti atvejus, kai jau buvau atlikęs panašią užduotį, paklausti savęs, kaip jausiuosi, kai atliksiu šią, kokios yra teigiamos pasekmės, kaip reaguos kolegos ir vadovas man atlikus užduotį. Reikėtų rasti daugiau prasmių ir priimti galimas pasekmes tokias, kokios jos gali būti. Ir mažiau fantazuoti apie neigiamus scenarijus.

Dainius Jakučionis
Dainius Jakučionis
© DELFI / Justinas Auškelis

Dar keli būdai sveikiau reaguoti į savo emocijas

Smalsumas

Kai susiduriame su nemaloniomis emocijomis ir ima kilti mintys apie atidėliojimą, atkreipkime dėmesį į tai, kas vyksta su mumis. Kokios emocijos kyla, kokie pojūčiai kūne? Kuriose vietose jie atsiranda? Ką jie primena? Kas atsitinka mintims apie atidėliojimą, kai mes jas stebime? Ar jos intensyvėja, ar silpsta? Ar tai sukelia naujų emocijų? Kaip keičiasi pojūčiai kūne, kai stebime juos?

Kitas veiksmas

Galime galvoti ir sutelkti dėmesį tik į kitą veiksmą. Galbūt nereikia didelės užduoties suskaidyti į mažas ir vis tiek atidėlioti, bet pradėti koncentruoti dėmesį tik į kitą veiksmą. Maratono bėgikai bėga tik iki kito medžio. Rašytojai užsirašo šios dienos datą. Siunčiant laišką užtenka tik atsidaryti el. pašto programėlę. Šis būdas remiasi teorija, kad motyvacija atsiranda bedarant ir nebūtina laukti, kol atsiras tinkama nuotaika pradėti darbus. Pradėjus daryti, motyvacija pati jus susiras.

Sunkumai pagundoms

Sukurkite savo pagundoms sunkumų. Kai kurie psichologai sako, kad lengviau pakeisti savo aplinką, nei save ir siūlo būdus, kurie galėtų pasunkinti atidėliojimą. Pavyzdžiui, jei atsiradus nerimui siekiate telefono ir lendate į socialinius tinklus, susikurkite slaptažodį, kuris keltų nepatogumų, pvz., slaptažodis galėtų būti sudarytas iš 12 skaitmenų, o ne iš 4. Kitas dalykas – smegenys nori viską daryti lengvai, tad jei ryte planuojame bėgioti, galime miegoti su sportine apranga. Pašalinkime visas įmanomas kliūtis siekiant užduoties ar tikslo, – siūlo Gretchen Rubin, knygos Better Than Before: What I Learned About Making and Breaking Habits autorė.

Tekstas parašytas panaudojant medžiagą iš The New York Times.


pauze.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.2727

Depiliacija namuose gali baigtis liūdnai: meistrė patarė, kurį plaukelių šalinimo būdą pasirinkti ir kaip nesusimauti (16)

Plaukeliai įvairiose kūno vietose moterims dažnai sukelia problemų, tikrai nėra gražu ar...

Nemiga kankina vis daugiau žmonių: pasakė, ką daryti, kad užmigti būtų lengviau (9)

„Koronasomnija“ – tai suprastėjusi miego kokybė arba nemiga, pasireiškianti pandemijos metu....

Paprastas būdas, kaip pasitikrinti, ar jūsų kūne susikaupė įtampa: prireiks mažiau nei minutės

Pradėjome gyventi antruosius pandeminės nežinios ir nerimo metus. Nors dauguma mūsų kasdien...

Po 50-ties – tik trumpi plaukai? Nė velnio: plaukų stilistė papasakojo, kokie kirpimai ir spalvos tinka brandžioms moterims (203)

Daugelis 50-ties sulaukusios moterys eina į kirpyklas su prašymu, kad joms parinktų trumpų plaukų...

Ruošiame veido odą miegui: kokios priemonės sulėtina senėjimo procesus? (6)

Grožio miegas nėra mitas – naktį ilsintis mūsų kūnai tarsi persijungia į atsinaujinimo...

Top naujienos

Aistros socdemų gretose: pasipiktino Andriukaičio laišku – tai negarbinga (102)

Didžiausia Lietuvoje politinė jėga – Lietuvos socialdemokratų partija ( LSDP ) ruošiasi...

Ant buvusių KGB rūmų gali nelikti kai kurių iškaltų kovotojų pavardžių (55)

Lietuvos patriotų vardai, pavardės, slapyvardžiai yra iškaldinti ant buvusių KGB rūmų....

Ukraina: Rusija blokuoja dalį Juodosios jūros papildyta (245)

Ketvirtadienį Ukraina pranešė, kad daugiau karinių pajėgų Juodojoje jūroje sutelkusi Rusija...

Princas Philipas paliko netikėtą indėlį Lietuvos švietimui

Prieš savaitę pasaulį pasiekė žinia apie Edinburgo hercogo princo Philipo mirtį. Beveik 100...

Į Lietuvą ir vėl plūstelės šiluma: vietomis temperatūra kils iki +20 (4)

Iki šiol pavasario orai tikrai priminė amerikietiškus kalnelius, kada šilumos bangą greitai...

Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių

Penktadienį į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasadorius...

Visagino meras po susitikimo su Šimonyte: mūsų gyventojus reikia informuoti rusų kalba (105)

. Visagino meras Erlandas Galaguz po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte teigė, kad...

Nerimo ženklas: per parą gerokai išaugo į Santaros klinikų priėmimo skyrių besikreipiančių pacientų skaičius (244)

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos informuoja, kad visą šią savaitę išsilaikė...

Arūnas Milašius, „Istorijos skeveldros“ autorius | D+

Suklastota nuotrauka, kurią sovietai naudojo prieš Lietuvos partizanus: kaip atrodo originalas?

Sovietinio saugumo tarnybos suklastojo nuotrauką, kurią sovietų saugumiečiai naudojo...

Šimonytė Visagine į gyventojus kreipėsi ir rusų kalba: jau visiems nusibodo gyventi tokiomis aplinkybėmis (186)

Lankydamasi Visagine, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad bus parengta informacija apie...