„Plaukai ima žilti su amžiumi, tačiau konkretaus amžiaus tarpsnio, kada jau pradedama žilti, nėra – tai labai individualu“, – leidiniui SHAPE pasakė sertifikuota dermatologė, Niujoro universteto dermatologijos profesorė dr. Doris Day.
Plaukų žilimas paprastai priklauso nuo genetikos ir senėjimo, bet daug kas mano, kad egzistuoja ryšys tarp streso ir žilimo, ir jį nulemia kortizolis, kitaip dar vadinamas streso hormonu.
„Kai organizme daug kortizolio, jis gali paveikti ir pagreitinti plauko folikulo senėjimą“, – aiškina dr. D. Day.
Kitaip tariant, stresas iš tiesų gali paspartinti plaukų žilimą.
Ar žilus plaukus reikia išpešti?
„Žmonių organizmas taip sutvarkytas, kad plaukai spalvą turėtų išlaikyti iki kokių 45 аr 50 metų“, – leidiniui TIME pasakė dr. Tyleris Cymetas, kuris vadovauja Amerikos osteopatinės medicinos koledžų asociacijos klinikinio švietimo skyriui. Plaukai gyvena ciklais, kurie paprastai trunka nuo kelerių metų iki dešimtmečio. Plaukas auga, tada kuriam laikui augimas sustoja, vėliau plaukas iškrenta, o tada prasideda naujas ciklas. Kiekvienas plaukas auga savo tempu, o tai reiškia, kad pastebėję pirmuosius žilus plaukus, galite tikėtis, kad po truputį jų atsiras ir daugiau.
„Paprastai, jei 50 proc. plaukų yra žili, tikėtina, kad baigiantis kitam ciklui žili bus beveik visi plaukai“, – sako T. Cymetas.
Geriausia reakcija į pirmąjį žilą plauką – susitaikyti su prasidedančiu procesu.
„Nerizikuočiau išpešti žilo plauko, nes yra rizika, kad jis apskritai nebeataugs, – sako dr. D. Day. – Jei kiekvieną žilą plauką išpešite, ir jis nebeataugs, greitai nebebus, ką pešti.“
Kitaip tariant, nereikėtų nervintis dėl kiekvieno žilo plauko. Juo labiau, kad kaip jau išsiaiškinome, nervinimasis, stresas procesą gali tik dar labiau paspartinti.
Visi esame girdėję bobučių pasakas apie žilus plaukus, tiesa? Išpeškite vieną, ir jo vietoje išaugs du nauji. Ko gero apsidžiaugsite sužinoję, kad tai tėra mitas.
Kosmetikos ekspertas, mokslininkas Randy Schueller paaiškino leidiniui „Today“, kad išpešus plauką, kurio folikulas lieka, galiausiai jo vietoje užauga naujas plaukas. Jeigu jums pasiseks, netgi ne žilas.
Vis dėlto nerekomenduojame griebtis pinceto. R. Schuelleris sako, kad dažnai pešiojant plaukus, galima pažeisti folikulą, ir tada plaukas apskritai nebeataugs. O juk žili plaukai geriau nei plikė, tiesa?
Kodėl plaukai žyla
Plaukų spalva keičiasi visą gyvenimą. Majamyje dirbančios dermatologės Jill Waibel teigimu, įsčiose esančio vaisiaus plaukai būna balti, o natūralią spalvą įgauna tik pradėjus formuotis melanocitams.
Plaukai gali būti juodi, rudi, šviesūs, rusvi, ar netgi kelių spalvų. Tai priklauso nuo plaukams pigmentą suteikiančio melanino tipo, kiekio ir pasiskirstymo viduriniame plaukų sluoksnyje.
„Melanocitai ir toliau perneša melaniną į plauko keratiną, suteikdami plaukams įgimtą spalvą. Metams bėgant, telomerazės enzimas sulėtina melanino gamybą, tad plaukai po truputį praranda spalvą“, – aiškina ji.
Kada pradedame žilti?
Nors dažnas 30-etis jaučiasi per jaunas, kad pradėtų žilti, vis dėlto neretai šis procesas prasideda tokiame amžiuje. Vis dėlto tai nereiškia, kad visi pradeda žilti nuo 30-ies.
Plaukų dangos atkūrimo ekspertas dr. Alanas Baumanas sako, kad tai, kada plaukai pradeda žilti, nulemia ne tiek amžius, kiek genetika.
„Žilimą, kaip ir nuplikimą visų pirma nulemia genetika. Jei norite sužinoti savo plaukų ateitį, pažiūrėkite į savo tėvų ar senelių plaukus“, – sako jis.
Paklauskite savo tėvų, kada jie pastebėjo pirmąjį žilą plauką – tai bus tiksliausias ateities spėjimas.
