– Daugelis žino bulimiją, anoreksiją. Papasakokite, kokie dar yra valgymo sutrikimai?
– Iš tiesų visuomenėje geriausiai yra žinomi šie terminai. Dažnai pati, pasakiusi, kad dirbu valgymų sutrikimų centre, sulaukiu klausimo, kad veikiausiai dirbu su merginomis, kurios labai mažai sveria ir kenčia nuo nervinės anoreksijos. Nemaža dalis žmonių, galvodama apie valgymo sutrikimus, mintyse turi anoreksiją, žmogų, kuris sveria per mažai ir dėl to susiduria su sveikatos komplikacijomis.
– Taip nėra?
– Man norėtųsi truputį atsitraukti nuo diagnostinių kategorijų, kurios yra naudojamos medicinoje. Taip, medicinoje yra išskiriami tokie valgymo sutrikimai kaip anoreksija, bulimija, persivalgymo sutrikimas, o viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta ortoreksijos terminas (kai žmogus yra perdėtai susirūpinęs maisto kokybe, natūralumu, „sveikumu”). Visgi konkrečios diagnozės ir jų kriterijai nepakankamai gerai atspindi nuo valgymo sutrikimų kenčiančių žmonių išgyvenimų, todėl kartais gali būti klaidinančios. Valgymo sutrikimai gali turėti gana skirtingas išraiškas. Žmonės, turintys valgymo sutrikimų, gali sverti nepakankamai, gali sirgti nutukimu, o gali būti normalaus svorio. Jie gali nuolat riboti savo maisto kiekį ar racioną arba gali tą daryti tik tam tikrais periodais (kelias dienas ar savaites). Vieni gali nejausti alkio, kiti – kartais jausti nekontroliuojamą alkį. Sergančiuosius gali varginti persivalgymo epizodai, kai per labai trumpą laiką suvartojamas labai didelis kiekis maisto, arba persivalgymo pojūtis gali kilti suvalgius pvz. bandelę. Persivalgymai gali kartotis kelis kartus per dieną, o gali ir kartą per mėnesį. Žmonės gali griebtis kompensacinio elgesio: labai intensyvaus sportavimo ar vėmimo pavalgius. Gali piktnaudžiauti tam tikrais preparatais; nuo įvairiausių papildų, arbatų, vidurius laisvinančių iki nelegaliai parduodamų vaistų. Galėčiau dar ir toliau vardyti ilgiausią sąrašą valgymo sutrikimo išraiškų.
