Pasak psichoterapeutės Rachel Sussman, jei partneris prikaupė apmaudo, tikrai pastebėsite pasikeitusį jo elgesį. „Žmogus gali būti mažiau šnekus nei įprastai, galbūt mažiau dėmesingas, ne toks linksmas“, – aiškina R. Sussman. Ekspertai aiškina, dėl kokių priežasčių sutuoktiniai dažniausiai ima jausti vienas kitam apmaudą, kas neišvengiamai sukelia santykių atšalimą.
1. Jums atrodo, kad jūsų indėlis į santuoką didesnis nei sutuoktinio.
„Mano patirtis rodo, kad labai dažna sutuoktinių ginčų priežastis – vaidmenys santykiuose, arba pojūtis, kad vienas žmogus stengiasi daugiau nei kitas, – teigia ekspertė. – Dažniausiai ginčijamasi dėl namų ruošos darbų, jei yra vaikų, dėl jų auklėjimo, kartais dėl finansinių dalykų, kartais vienas iš sutuoktinių stengiasi kitą kur nors pasikviesti, priekaištaujama: „Aš nuolat planuoju pasimatymus, o tu nerodai susidomėjimo.“ Pasak R. Sussman, tokio pobūdžio apmaudas ima kauptis, kai taro partnerių stinga komunikavimo apie tai, kaip kiekvienas jaučiasi santuokoje.
2. Per daug laiko praleidžiate su išmaniuoju telefonu rankoje.
Tai gana naujas reiškinys santuokose, teigia R. Sussman, deja, jis gali sukelti stiprų nusivylimą. Skundai įvairūs – kad sutuoktinis sėdi šalia su telefonu rankoje, kad be leidimo publikuoja socialiniuose tinklalapiuose dalykus iš šeimyninio gyvenimo. Jei tai tampa santykių problema, būtina apie tai pasikalbėti, pabrėžė poras konsultuojanti specialistė: „Ar yra priežastis, kodėl daugiau laiko nei įprastai praleidi su išmaniuoju rankoje? Kodėl žiūri į telefoną, kai aš sėdžiu šalia, atrodo, kad nekreipi į mane dėmesio. Jaučiuosi vieniša / -as. Ar galėtume susitarti, kad tam tikru metu išjungiame telefonus?“
3. Per mažai sekso.
Pasak R. Sussman, sekso trūkumu santuokoje dažniausiai skundžiasi vyrai. „Jiems dėl to kaupiasi apmaudas, – sakė ji. – Juk gali būti, kad vienas iš sutuoktinių pervargęs, kad kažkurio seksualinis potraukis silpnesnis, tačiau dėl komunikacijos trūkumo partneris jaučiasi atstumtas ir dėl to kaupiasi apmaudas.“
4. Nemokate garbingai pyktis.
Poras konsultuojantis psichoterapeutas Bobas Navarra interviu leidiniui „Woman‘s Day“ sakė: „Laimingos poros nebūtinai pykstasi mažiau. Jose tiesiog sumaniau pykstamasi – išsakomi savi jausmai ir poreikiai, užuot bėrus kaltinimus partneriui.“
Tyrimai rodo, kad dažniausiai žmonos pasiūlo aptarti tam tikras problemas, o vyrai, vos prasidėjus ginčui, yra linkę atsitraukti. Kai taip nutinka ne vieną kartą, moteris jau pradeda pokalbį, nusiteikusi negatyviai, o tai tik pasunkina padėtį. B. Navarra pataria – užuot laidžius sutuoktiniui įžeidžias pastabas „tu – apsileidėlis“, „per tave vėl pavėluosim“, kalbėkite pirmu asmeniu: „Kai (taip nutiks), aš jausiu (nusivylimą, pyktį). Aš tenorėjau...“
5. Elgiatės su partneriu tarsi su vaiku.
Porų konsultantės Mary Kelleher teigimu, didelė problema santuokoje – kai vienas partneris jaučiasi pranašesnis už kitą. Tada antrasis jaučiasi menkinamas, o kas greičiau išprovokuoja apmaudą nei nevisavertiškumo pojūtis. Psichiatrė, psichologė Vagdevi Meunier įspėja nesikėsinti į sutuoktinio nepriklausomybę: „Niekas nenori jaustis valdomas sutuoktinio.“
6. Įpainiojate kitus žmones į savo santuokos reikalus.
Kartais nekaltas pasidejavimas bičiulei ar kažkam iš artimųjų gali pakirsti partnerio pasitikėjimą jumis. Tokie dalykai kelia grėsmę jūsų susikurtam dviejų žmonių pasauliui. Partneris gali pasijusti pažemintas, įskaudintas, interviu „Woman‘s Day“ teigė licencijuota socialinė darbuotoja, konsultuojanti poras Norene Gonsiewski. Jei tikrai reikia išsikalbėti, kreipkitės į psichoterapeutą, su kuriuo pokalbis liks konfidencialus.
7. Neišreiškiate dėkingumo, nepagiriate partnerio.
Pasak N. Gonsiewski, santuokos tvirtumui labai svarbu pastovios dozės pagyrimų, net jei partneris atvirai jų nesiprašo. Psichoterapeutas Scottas Haltzmanas sako, kad vyrai labiau nei moterys orientuoti į veiksmą, taigi jie rūpinimąsi demonstruoja įvairiais būdais: „Jeigu jis iškrovė švarius indus iš indaplovės, tai reiškia – jūs jam svarbi.“ S. Haltzmanas siūlo pastebėti jo poelgius, veiksmus ir parodyti, kad pastebėjote.
8. Atsisakote sekso, bausdami partnerį.
Kad moterys norėtų sekso, joms reikia emocinio intymumo, o vyrai emocinį intymumą demonstruoja per seksą“, – aiškina seksologė Marla Taviano. Kai moteris atsisako mylėtis, jos vyras tai traktuoja taip, tarsi ji būtų atstūmusi jį kaip žmogų, aiškino ekspertė. Kai seksu manipuliuojate, siekdami gauti trokštamo dalyko, tai – ne derybos, tai pats tikriausias šantažas, kuriuo tik atstumsite partnerį. „Jei atsisakote sekso, partneris jausis mažiau mylimas ir pats ims rodyti jums mažiau švelnumo.
9. Stengiatės pakeisti sutuoktinį.
„Kiekvienas žmogus gali pasikeisti, tačiau geriau susitelkti į savo asmenybės pokyčius, užuot stengtis pakeisti sutuoktinį“, – aiškina psichoterapeutė Anne Ziff. Kažkodėl daugeliui žmonių santuoka atrodo sutuoktinio keitimo pradžia. Tas turi ir teigiamų aspektų – tyrimų duomenimis, susituokę vyrai sveikiau valgo, rečiau turi bėdų su alkoholiu ir narkotikais. Kita vertus, jokiu būdu nekurkite santykių, kuriuose partneris negali būti savimi. Kur kas išmintingiau kartais užsimerkti prieš vieną kitą smulkmeną.
10. Patys vieni priimate svarbius sprendimus.
Tyrimai rodo – viena dažniausių sutuoktinių nesutarimų priežasčių yra pinigai. Pinigai tolygu galiai, o galių subalansavimas – labai svarbus kad santykiai būtų harmoningi, teigia V. Meunier. Ar planuojate atostogas, ar norite naujos indaplovės, partneris turi teisę išsakyti savo nuomonę. Tas pats pasakytina apie sprendimus, susijusius su jūsų šeimos laisvalaikiu – pvz., draugų ar giminaičių kvietimą vakarienės, vaikų užrašymą į futbolo būrelį ir pan. Galbūt atrodo paprasčiau paprašyti atleidimo, nei atsiklausti leidimo, bet vienašališkai priimami sprendimai gali jus vieną nuo kito atitolinti.
11. Nesuteikiate sutuoktiniui progos būti tokiais tėvais / motinomis, kokiais jie norėtų būti.
Motinų auklėjimo metodai skiriasi nuo tėvų auklėjimo priemonių ir nebūtinai yra geresni. Tyrimai rodo, kad kartais vaikams į naudą griežtesnis tėvo požiūris. Vyrams kaupiasi apmaudas, jei jų vaikai auga su spragomis sugebėjimų ir nepriklausomybės srityse. Vyrams šie du dalykai yra išskirtinai svarbūs. N. Gonsiewski teigė: „Kai moteris nelaiko savo vyro patikimu tėvu, ji siunčia partneriui signalą, kad jis klysta, o ji yra teisi.“ S. Haltzmanas rekomenduoja pagirti vyrą už indėlį į vaikų auklėjimą.
12. Tikitės sulaukti atleidimo, vos atsiprašę.
Tyrimai rodo – atsiprašymai ir atleidimai stipriai prisideda prie pasitenkinimo santuoka, ilgaamžiškumo. Tik šiukštu venkite tuščių žodžių. Atsiprašymas gali nuslopinti beįsiplieskiantį konfliktą, kita vertus, anot B. Navarros, tiesiog pasakyti „atsiprašau“ dažniausiai nepakaks.
Kad sulauktumėte partnerio atleidimo, turite parodyti, jog supratote, kodėl jis ar ji supyko. S. Haltzmanas rekomenduoja labai konkrečiai įvardinti, už ką atsiprašote, prisiimti atsakomybę už savo poelgį, pripažinti, kad jūsų poelgis buvo negarbingas ar pan., o galiausiai paklausti, kaip galite atitaisyti padarytą žalą.
