Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

Šias dvi sveikatos būsenas yra lengva sumaišyti, nes jos labai panašios. Pagrindinis skirtumas yra, kad netoleruojant maisto produktų kūnas nejaučia tiesioginio pavojaus, išskyrus tuos atvejus, jei sergate celiakija ir į glitimo netoleravimą įsijungia imuninės sistemos atsakas.

Alergija yra organizmo imuninės sistemos reakcija į tam tikras medžiagas, kurios daugeliui žmonių yra nekenksmingos, tačiau alergiškų asmenų organizmas juos klaidingai suvokia kaip pavojingus ir įjungia gynybines reakcijas. Tai gali turėti įvairių simptomų ir poveikį skirtingiems organams.

Alergija gali būti valdoma gydymu ir vengiant kontaktų su alergenais, kad būtų sumažinti simptomai ir išvengta komplikacijų.

Maisto netoleravimas gali nepasireikšti jokiais simptomais, jei suvartojamo maisto kiekis yra mažas, tačiau persivalgant ar dažnai vartojant žarnyno jautrumą skatinančių maisto produktų atsiranda ir tai lydinti simptomatika. Pojūčiai yra mažiau reikšmingi ir veikia lėčiau palyginti su maisto alergija. Maisto netoleravimas gali pasireikšti per 72 valandų laikotarpį, o tai apsunkina jo diagnozę.

Pagrindinius maisto netoleravimus sukelia:

  • laktozė,
  • glitimas,
  • sacharozė (konservantas),
  • fruktozė.

Būdingi simptomai dažniausia yra viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, dirgliosios žarnos sindromas, pilvo spazmai ir gastrofiziologinis refliuksas arba pykinimas.

Yra ir kitų simptomų, susijusių su konkretaus maisto produktų netoleravimu:

  • Dermatologiniai, tokie kaip aknė, žvynelinė, dilgėlinė ir kiti bėrimai, kuriuos sukelia maiste esantys salicilatai.
  • Neurologiniai sutrikimai, migrena, kiti galvos skausmai, galvos svaigimas ir lėtinis nuovargis. Tai gali dažnai pasireikšti, pavyzdžiui, jei jūsų organizmui yra sunku virškinti mononatrio glutamatą (skonio stipriklis, žymimas E621).
  • Kvėpavimo sutrikimai: astma, rinitas ir sinusitas.
  • Raumenų ar reumatiniai sutrikimai. Tam tikri maisto produktai gali sustiprinti reumatoidinio artrito sąnarių uždegimą.
  • Vaikų psichologiniai sutrikimai, tokie kaip nerimas, depresija ar hiperaktyvumas.

Įdomus faktas, kad net 13% nesergančių celiakija vis tiek yra jautrūs glitimui. Nepaisant to, kad diagnostiniai celiakijos testai yra neigiami, šie žmonės kenčia nuo virškinamojo trakto sukeliamo streso, kai vartoja maistą, kuriame yra glitimo.

Kaip gyventi netoleruojant tam tikro maisto?

Jei įtariate, kad diskomfortas atsirado dėl jautrumo maistui, kreipkitės patarimo į mitybos specialistą.

Suradę jautrumą keliančius maisto produktus, jų turite atsisakyti 3–4 savaitėms. Jei simptomai atsinaujina, laikas atlikti organizmo detoksikaciją ir atkurti žarnyno gleivinę.

Sutvarkius pagrindines problemas tinkamais sveikatos protokolais vėl galima įtraukti pašalintus maisto produktus, bet palaipsniui – geriausia kiekvieną produktą atskirai kas 4 dienas. Pradėkite juos vartoti mažais kiekiais ir rečiau, nei buvote įpratę.

Nėra didelio skirtumo, kokių konkrečių produktų jūs netoleruojate. Tačiau atminkite, kad sumažinę sunkiai virškinamo maisto suvartojimą, pagerinsite savo gyvenimo kokybę.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt