aA
Dviratininkė Simona Krupeckaitė prieš pusmetį atsisveikino su profesionalia sportininkės karjera ir paskyrė savo dėmesį šeimai, darbui biure ir sau. Ar buvo sunku nutraukti šį gyvenimo etapą? Simona sako, kad ne, kad galėjo tą padaryti ir anksčiau, kad būtų daugiau energijos, kurią galėtų skirti kitiems svarbiems dalykams gyvenime. Dviratininkė ne kartą pelnė svarius apdovanojimus, garsino Lietuvą ir siekė nepasiekiamo. Už tai ji nominuota Delfi „Metų Moterys 2022” rinkimuose. Ta proga – atviras interviu su Simona.
Simona Krupeckaitė
Simona Krupeckaitė
© Organizatoriai

– Kažkada kalbėjome dar prieš jums baigiant profesionalią karjerą. Dabar paklausiu – ar taip įsivaizdavote gyvenimą be profesionalios sportininkės karjeros?

– Praėjo pusė metų, bet nekūriau kažkokių iliuzijų, kaip viskas bus. Galvojau, kad bus daugiau laisvo laiko. Tas gal nuvylė. Pasirodo, nesvarbu, kad nesportuoji, vis tiek yra daug reikalų.

– Kam to laiko pritrūksta?

– Dabar jau gerai, bet iš pradžių atrodė, kad norisi pasėdėti nieko neveikiant, o tiek daug neatliktų darbų namuose – daug darai, bet mažai padarai.

– Kam jaučiate didžiausią nostalgiją, žvelgiant į anuos laikus, kai sportavote?

– Nostalgiją jaučiu nebent tokiai geresnei savijautai. Kai sportuoji, jautiesi žvalesnis, turi daugiau energijos, neleidi sau mieguistam vaikščioti po namus, tonusas gerąja prasme yra didesnis, nes negali eiti į treniruotes su bloga nuotaika. Motyvuoji save labiau. Geriau jautiesi fiziškai, atlikdamas pratimus. Dabar mažiau turiu laiko ir galimybių sportuoti, tai to trūksta.

Europos žaidynės, Simona Krupeckaitė, Miglė Marozaitė
Europos žaidynės, Simona Krupeckaitė, Miglė Marozaitė
© Vytautas Dranginis

– Ką veikiate šiuo metu?

– Dirbu dviračių federacijoje. Esu atsakinga už bendravimą su treneriais, išvykas į stovyklas ir varžybas, už keliones į čempionatus. Turime daug rinktinių, tai veiklos nemažai. Daug reikia suprasti, išanalizuoti.

– Treniruojate?

– Ne ir neplanuoju kol kas. Aš gal ir nenorėčiau treniruoti, nes tai reikštų, kad ir vėl reikia išvažiuoti iš namų. Aš to nenoriu.

– Kelionių nepasiilgstate?

– Čia kaip lazda su dviem galais: ir taip, ir ne. Per tas keliones labai pavargsti, mažai ką pamatai. Jos būna sunkios, vienos iš pigesnių. Nepasirinksi sau verslo klasės ar patogių skrydžių, todėl negaliu pasakyti, kad labai jų pasiilgstu.

– O kuo užpildote adrenalino trūkumą?

– Kad nelabai yra jo poreikis. Kai neseniai stebėjau varžybas, džiaugiausi, kad manęs ten nėra. Prisisportavau tiek, kiek galėjau ir dar daugiau. Visi tie poreikiai patenkinti. Labiausiai trūksta geros savijautos, nes kai sėdi prie kompiuterio, smegenys dirba, o kūnas subliūkšta. Jautiesi pavargęs, bet ne taip, kaip anksčiau.

Simona Krupeckaitė – atvirai apie širdgėlą, besiplėšant tarp šeimos ir sporto, bei naują gyvenimo etapą: nostalgiją jaučiu tik vienam dalykui
© DELFI / Andrius Ufartas

– Manote, kad laiku buvo priimtas sprendimas baigti karjerą?

– Man atrodo, kad galėjau ir anksčiau baigti, kad daugiau energijos liktų pagyventi aktyviai dėl savęs.

– Ar dar sportuojate?

– Stengiuosi pasportuoti kiek galiu, nes ir kūnas to reikalauja. Aišku, ne tokiais krūviais. Pirmais mėnesiais labai tingėjau net pagalvoti apie sportą, bet dabar jau mielai einu tą darau.

– Dažniausiai kalbama apie tai, kiek daug reikia aukoti vardan sporto. Bet daug ką ir gauni. Ką jūs gavote tokio svarbiausio?

– Profesionalus sportas suteikia pasitikėjimo savimi, įgalina siekti. O kur dar įvairios kelionės, pažintys – visa tai praplečia pasaulėžiūrą, pamatai, koks pasaulis skirtingas ir tuo pačiu vienodas. Kiek esu keliavusi, visur galėjau susišnekėti, rasti bendrų sąlyčio taškų, suprasti kultūrą, įsigilinti. Smagu, kad turėjau galimybę prie to prisiliesti. Tai neįkainojama. Bendrauji su savo srities profesionalais: medikais, psichologais, sporto specialistais. Gauni tokį spyrį į užpakalį, kai nori išsitiesti ir lygiuotis į juos, nori būti išsilavinęs sportininkas, besidomintis kultūra, technologijomis.

– Buvote susidūrusi su tam tikrais stereotipais apie sportininkus?

– Ne, nebent anksčiau mokykloje toks požiūris buvo, kad sportininkas tai jau – ne mokinys. Bet gal taip ir būdavo. Tas, kuris skiria daug dėmesio sportui, negali skirti tiek dėmesio mokslui. Kita vertus, jei mokytojas moka sudominti, nespaudžia, duoda galimybę, tada gali būti geras ir vienur, ir kitus. Aš paskutinius metus mokykloje pamokas lankiau retai, bet jokių problemų dėl mokslų neturėjau.

– O apie moteris sportininkes? Ar nebėra tų stereotipų?

– Aš savo aplinkoje nesu susidūrusi su kokiais nors negatyviais atsiliepimais. Kaip tik – palaikymo daugiau. Gal tik iš savo pusės žiūriu, kad sunku moteriai suderinti šeimą ir sportą, atsiduoti pilnai sportui po to, kai turi vaikų ir vyrą namuose. Keliauti ir sportuoti tampa sudėtinga. Vaikai serga, jie lanko būrelius, mokyklas, nori dalintis įvykiais, o tau varžybos. Reikia plėšytis. Kita vertus, nuo moters priklauso. Viena lengvai išeina iš namų, kita – sunkiau.

Simona Krupeckaitė
Simona Krupeckaitė
© Tomas Gaubys

– Kuris variantas jūs buvote?

– Aš tas, kuriai vaikas yra pirmoje, antroje ir trečioje vietoje. Visa kita yra ketvirta, penkta.

– Bet tas netrukdė pasiekti aukštumų?

– Aš manau, kad man trukdė. Man buvo labai sunku ypač pirmais metais išvažiuoti ir palikti vaiką namuose. Visada mintimis būdavau kitoje vietoje, nesusikoncentravusi į varžybas. Varžybos tapdavo kažkokia bausme. Nebegaudavau pasitenkinimo. Viduje atsirado blokas, kai nebenori nei važiuoti, nei kažko siekti. Kažkada sakiau, kad treniruotis galiu nors ir visą gyvenimą, kad tik nereikėtų į varžybas važiuoti. Paskutiniais metais buvo visai sunku, nes norisi būti aukščiausiose pozicijose, bet tau jau nebeišeina, nes jaunimas padaro geriau, o tu vaiką palieki, išvažiuoji, o rezultatas – ne koks.

– Apdovanojimai, euforija neatperka to?

– Kad paskutiniais metais mažai tų apdovanojimų buvo. Norėjosi jų daugiau. Bet man jie vis tiek neatsverdavo šeimos.

– Ką patartumėte pradedančiosioms sportininkėms?

– Aš sakyčiau, kad reikia sportuoti maksimaliai iki kokių 29-30 metų ir negalvoti, kad negali sukurti šeimos. Šeima visada ateis ir nebus per vėlu. Reikia maksimaliai išnaudoti jaunystę, jėgą ir džiaugtis tuo. Plėšytis tarp šeimos ir sporto nereikia, nors yra tokių, kurios sako, kad pagimdysiu vaiką, kol jauna ir tada grįšiu į sportą. Aš irgi taip galvojau, kad bus viskas labai faina ir lengva, bet mano kūnas ir mintys mane apgavo, nes tai, ką tu matai iš šono, kaip kitos lengvai važiuoja ir palieka vaikus, ne faktas, kad ir tau taip bus. Man buvo labai sunku palikti vaiką. Tai suteikė daugiau blogų nei gerų prisiminimų.

Balsuoti galite ČIA.


www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
4.7500

Paaiškėjo, kas tapo Delfi „Metų Moterys 2022” nugalėtojomis: rezultatai nustebino (19)

Ne vienerius metus iš eilės vykstantys tradiciniai Delfi „ Metų Moterys “ rinkimai jau turi...

Paskutinė galimybė pakeisti rezultatus: nuspręskite, kas šiemet labiausiai nusipelnė Delfi „Metų Moterys” titulo (5)

Jau tradiciniais tapę Delfi rinkimai „Metų Moterys 2022” netrukus paskelbs nugalėtojas. Kas...

Rūtos Meilutytės istorija: neįtikėtinas startas, atokvėpis ir stulbinantis sugrįžimas

Rūta Meilutytė šiemet dar kartą įrodė, kad jei turi talentą ir daug dirbi, niekas nesutrukdys...

Viktorijos Čmilytės-Nielsen gyvenimas su penkiais vyrais: man nuolat tenka ieškoti kompromisų tarp svarbių mano vaidmenų (1)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen juokauja, kad gal ir gerai, kad žmonės, pasiryžę...

Top naujienos

Gyventojai pasidalijo sąskaitomis pasirinkus elektros tiekėją: pamačius dvigubai išaugusią sumą dreba ir rankos, ir kojos (1)

Šią savaitę daugiau kaip 660 tūkst. nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkusių Lietuvos...

Delfi PliusAnastasija Fedčenko

Okupuotuose Ukrainos miestuose – siaubą rusų kariams keliantys ženklai

Laikinai rusų pajėgų užimtos Ukrainos teritorijos nepasiduoda, rusų kariams čia visai nesaldu,...

Karštis nesitrauks, bet debesų bus daugiau: kai kur trumpai palis, gali kilti škvalas

Sekmadienio dieną aukšto atmosferos slėgio laukas pasislinks rytų link ir Lietuva išliks jo...

Žiniasklaida: Bučos skerdikai sunaikinti, bet tai dar ne viskas (7)

Iš žiaurumuose Bučoje dalyvavusios 64-osios Rusijos Federacijos atskirosios motorizuotosios...

Ekstremalus šuolis „Karklėje“ jaunuoliui baigėsi nelaimingai: į įvykį atskubėjo medikai

Be skirtingų atlikėjų gausos festivalis „ Karklė “ lankytojams siūlo ir kitų įvairių...

Karybos ekspertas Ždanovas: Rusijos kariuomenės vadovybėje prasidėjo chaosas (6)

Rusijos generolai daro viską, kad tik jų neišsiųstų į karą Ukrainoje , nenori rizikuoti savo...

Atsargos pulkininkas: rusai jau stengiasi iš paskutiniųjų, bet ukrainiečiai turi gerą planą

Britanijos gynybos sekretorius Ben Wallace pareiškė, kad rusų veržimasis Ukrainoje buksuoja ir...

Su vėjeliu: Lietuvos merginų rinktinė – Europos čempionato finale (1)

Lietuvos jaunių merginų (iki 18 metų) rinktinė šeštadienio vakarą Heraklione, Graikijoje,...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: tokios radiacijos grėsmės Europai nebuvo net Šaltojo karo laikais

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos ekspertai ragina nedelsiant imtis veiksmų...