Už moteris verslininkes galite balsuoti ČIA.
– Visai neseniai palikote „BIOK laboratorija“ ir stojote už Inovacijų agentūros vairo. Kas lėmė pokyčius?
– Turbūt noras augti kaip profesionalei, asmenybei ir išbandyti naujas sritis. Vienoje įmonėje dirbau daug metų, buvo daug idėjų realizuota ir daug tikslų pasiekta. Iš pradžių išėjau pailsėti, galvojau, kad ilsėsiuosi neribotai be jokio plano, bet kai pasitaikė galimybė, kai pamačiau skelbimą, supratau, kad čia yra ta sritis, kur norėčiau save išbandyti. Taip ir baigėsi mano atostogos.
– Kosmetikos verslą kažkada pavadinote savo ketvirtu vaiku, nebuvo sunku jį palikti?
– Šiek tiek, bet tą „vaiką“ auginau 17 metų, jis tapo savarankiškas. Be to, aš išmokau vaikus paleisti į savarankišką gyvenimą.
– Viename interviu minėjote, kad svarbiausia nepaminti savo vertybių ir sąžinės, kokios tos vertybės? Ar jos kinta laikui bėgant?
– Vienos keičiasi, bet tos pamatinės, matyt, lydi mus visą gyvenimą. Mano pagrindinės vertybės yra atvirumas ir skaidrumas, kad būtų viskas paprasta ir aišku. Man baisiausias dalykas yra manipuliavimas. Toliau svarbu bendradarbiavimas – būdas susitarti, o ne kovoti. Pagarba kitam žmogui, smalsumas, noras augti.
– Ar nesunku tuo vadovautis versle? Kažkada sakėte, kad teko susidurti su manipuliacijomis.
–Taip, buvo. Iš pradžių reaguoji jautriau. Paskui supratau, kad reikia arba tokių situacijų vengti, arba mokėti su jomis susitvarkyti, nebandant pakeisti kito žmogaus.
– Ilgus metus sukatės verslo pasaulyje. Ar požiūris į moteris versle keitėsi per pastaruosius 10-20 metų?
– Sunku pasakyti, nes kai pagalvoju apie save prieš 10-20 metų, buvau jauna vadovė, dabar esu patyrusi ir gal dėl to į mane žiūri visai kitaip. Aš jausdavau tą jaunystės diskriminaciją, ypač moterų atžvilgiu, nes dažnai būdavo, kad pasitinka ir sako: „Panele, mergaite“. Jei esi moteris ir dar jauna, tarsi, nebus rimtos kalbos. Tikiuosi, kad dabar jaunoms moterims yra lengviau, bet stereotipų vis dar turime. Ir kai kiti sako, kad čia nėra problemos, aš sakau, kad yra.
– Teko asmeniškai susidurti su nemaloniomis situacijomis?
– Teko. Jaučiau tokias išankstines nuostatas: tai ką ji čia sugeba. Tada reikia įjungti visą savo profesionalumą ir parodyti, ką išmanai.
– O kaip šiuo klausimu Lietuva atrodo Europos kontekste?
– Vidutiniškai. Jei lyginsime lietuvius su skandinavais, moterų nelygybė nėra maža. Lietuvoje moterų vadovaujančiose pozicijose nėra daug. Bet jei žiūrėsime į Pietų Europą, mes gerokai pažengę, nes ten patriarchalinė sistema labai gyva.
– Ar matote vadovavimo skirtumų tarp vyrų ir moterų?
– Mes visi esame labai skirtingi. Bet ką bendrai pastebiu, kad vyrai dažniau būna ryžtingesni. Jų ryžtas ir pasitikėjimas savimi yra lemiamas dalykas, dėl ko jie laimi konkursuose. Ateina moterys daug aukštesnės kvalifikacijos, bet jos save pateikia kukliau ir paprasčiau. O vyrų ta drąsa ir ryžtingumas atitinka požiūrį, koks turi būti vadovas. Todėl jie laimi konkursus, jų daugiau vadovų, jų daugiau valdybose. Natūraliai moterų karjera kažkur užstringa.
– Kaip manote, o šeima trukdo moterims siekti karjeros?
– Aš direktore tapau, kai mano buvo 40 metų, mano vaikai jau buvo paauginti. Aš neįsivaizduoju, kaip su dviem mokyklinio amžiaus vaikais ir dar kūdikiu aktyviai daryti karjerą. Aš rinkausi balansą tarp šeimos ir darbo, kad nekentėtų nė viena pusė. Sąmoningai atidėjau karjerą. Bet man labai padėjo aplinka. Labai svarbus aspektas yra šeimos palaikymas. Moterys pripažįsta, kad naudojasi viskuo: mama, aukle, drauge, vyru. Mano vyras yra labai supratingas, mes visada visomis pareigomis dalindavomės. Nebuvo taip, kad vaikai yra tik mano rūpestis, nes tokiu atveju gal ir būčiau likusi tik namų šeimininke.
– Kokia esate namuose ir darbo metu?
– Manęs namuose dažnai paprašo išjungti direktoriaus rolę, nes ir namie esu griežta bei reikli. Gal net reiklesnė negu darbe. Su šeimos nariais mes visi esame labiau negailestingi. Bet mūsų šeimos politika tokia, kad esame visi savarankiški žmonės, demokratiškai priimame sprendimus.
– Verslumas – kaip savybė, kaip manote, ji įgimta, įdiegta? Kaip buvo jūsų atveju?
– Aš tikiu, kad labai daug ką lemia aplinka ir pavyzdžiai. Mes abu su vyru augome šeimose, kur matėme, kad tėvai veikė kažką papildomo, dirbo, organizavo, siekdami geresnio gyvenimo. Tokį modelį atsinešėme ir į savo šeimą. Žinojome nuo pat pradžių, koks yra verslininko gyvenimas su visomis rizikomis, bangomis, nemigo naktimis, pasiekimo džiaugsmais, ir tas mūsų negąsdino. Ar ta verslumo banga pasklis toliau mūsų šeimoje, matysime, nes kol kas visi mūsų vaikai yra labai skirtingi.
– Dabar vadovaujate inovacijų agentūrai. Su kokiais iššūkiais susidūrėte?
– Mano pirmas iššūkis yra prisiderinti prie organizacijos dydžio. Buvau įpratusi dirbti organizacijoje, kur pažinojau visus darbuotojus vardais, veidais. Savo rankomis reikėjo labai daug ką daryti. Dabar įmonės mastelis yra 5 kartus didesnis, veiklų įvairovė – irgi. Suinteresuotų šalių daugiau. Valdau save, kad neičiau į detales, kad matyčiau struktūras, sistemas.
– Tenka dirbti su nauja karta, kokia ji yra?
– Tenka. Pastebiu kelis skirtumus. Visų pirma, jiems yra labai svarbi prasmė. Jie ieško veiklų, kuriose mato prasmę. Bet jie neprisiriša prie darbo, jei nepatinka, meta. Dar vienas dalykas – jie mėgsta būti nuolat giriami ir skatinami.
– Ko palinkėtumėte moterims, galvojančioms apie savo verslą?
– Nenoriu dalinti tų tipinių patarimų apie drąsą. Turiu praktinį patarimą – siūlau susirasti mentorių, o geriausiai – du. Vienas turėtų būti tas įkvėpėjas, kuris skatintų nebijoti, daryti, svajoti, o kitas turėtų būti rizikos matuoklis, kuris pasvertų viską ir padėtų nedaryti klaidų, kurių galima išvengti. Ne viską reikia savo kailiu išbandyti. Aplink daug yra protingų ir geranoriškų žmonių, kurie mielai dalijasi savo žiniomis. Ateis laikas, jomis pasidalinsi ir tu.
