Henrikas, leisdamas laiką namuose sostinėje su trimis savo merginomis – žmona ir dukrelėmis, atrodo itin švelnus ir rūpestingas vyras. Tačiau jo gyvenimas pažymėtas kovomis.
Aidint žiūrovų aplodismentams salėje, atrodytų, sportininkai mėgaujasi šlovės akimirkomis ir kartais galbūt tik dėl jų ryžtasi kovai, kuri visuomet rizikinga, ir bet kada gali turėti negrįžtamų pasekmių sveikatai. Tačiau Henrikui tai – ne garbės ar pasididžiavimo klausimas. Kikboksininkui ringas – vienintelis jo darbas ir šeimos pajamų šaltinis, tačiau šiam jaunam vyrui kovoti teko nuo pat vaikystės. Visų pirma – dėl duonos kąsnio, tiesiogine to žodžio prasme.
„Galbūt čia likimas man ir atnešė tas dvi mergaites, nes aš toks žmogus esu – noriu tų apsikabinimų, to švelnumo, dėl to turiu ir šuniuką, nes man kažkada to truko. Aš gal vaikystėje negavau to iš šeimos per daug, man tik kieta ranka buvo iš tėvo pusės“, – sako pripažintas sportininkas.
Henrikas augo Vilkaviškio rajone, Gražiškių kaime. „Mano vaikystė nebuvo graži, mažai joje buvo džiaugsmo, todėl aš niekada apie ją ir nekalbu. Mano tėvas nuolatos gėrė, o mamos aš neturėjau. Nuo dešimties buvau visiškai savarankiškas“, – sako sportininkas.
„Man su broliais tekdavo ir eiti pačiam, tarkime, tris kilometrus į daržą, kur auga bulvės, prisikasti tų bulvių, parsinešti, išsikepti ir pavalgyti. Man buvo kokie 9-10 metų. Ir kiekvieną dieną reikėdavo, galima sakyti, kovoti už išlikimą. Aš net į mokyklą kartais neturėdavau ką apsirengti, eidavau neišplautais rūbais.
Bet buvo kaip buvo, dabar turiu šeimą, vertinu tai, ką turiu. Vertinu tuos paprastus daiktus ir žinau, iš kur juos gauti, kad reikia dirbti, reikia pačiam viską uždirbti. Taip ir užaugau“, – sako kikboksininkas.
Henrikas sako niekada nekaltinęs tėvo – mylėjo jį ir geriantį. Jis augo su dviem vyresniais broliais. „Buvau pagrandukas, kuris mamos neteko dar būdamas kūdikiu“, – sako Henrikas ir prisipažįsta – jam labai sunku pasakoti savo vaikystės istoriją. Mama pakėlė prieš save ranką, ir Henrikas tiksliai nė nežino, kodėl. Prisimena tik, kad vaikystėje mažai kam terūpėjo, mažai sulaukė dėmesio, atjautos ir švelnumo.
Visą interviu žiūrėkite vaizdo įraše.
Gyvenimo būdo laida „Kasdienybės herojai“ – tai stiprių asmenybių jaudinančios gyvenimo istorijos. Kas savaitę – interviu su gerai žinomais, o gal išskirtinį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis.
