Septyniasdešimt procentų mokinių žydų tautybės. Tačiau mokyklos direktorė Ruth Reches patikina, kad net po kelis šimtus lietuvių kiekvienais metais visomis išgalėmis bando čia patekti.

Net, kaip sakoma, grynakraujai lietuviai mielai švenčia žydų šventes ir uoliai kremta išties nelengvą hebrajų kalbos raštą. Nes žino itin daug šansų, kad šioje įstaigoje, pasitelkiant žydų tautos išmintį, išugdoma išties daug sėkmingų žmonių.

„Vaikai auga daugianacionalinėje aplinkoje, jie švenčia įvairių tautų šventes, susipažįsta su papročiais. Dėl to jie išeina iš mokyklos išsilavinusiais, tolerantiškais, šiuolaikiniais pasaulio piliečiais.

Na ir galbūt pats žydiškas ugdymas yra apie tai, kad mokytis yra svarbu, kad mokslas yra prioritetas. Mes tai skiepijame mūsų vaikams nuo pirmos klasės. Ir tie tėvai, kurie nori, kad jų vaikai būtų išsilavinę, skaitytų, domėtųsi, eitų į priekį ir taptų konkurencingais žmonėmis, jie dėl to mokyklą ir vertina“, laidoje „Kasdienybės herojai“ pasakoja mokyklos direktorė.

47-erių Ruth Reches mokykloje dirba nuo pat savo studijų metų. Nors per tą laiką psichologiją pasirinkusi moteris įgijo ir daktaro laipsnį, ir studijavo net keliuose universitetuose Lietuvoje bei užsienyje, darbo mokykloje niekada nelaikė neprestižiniu.

„Aš atėjau į mokyklą dirbti būdama psichologijos studentė ir, žinote, kaip studentai galvoja, kad čia bus laikinas darbas. Bet užsikabinau ir likau. Yra daug mokytojų, kurie ateina, galvoja, kad čia laikinai, ir pasilieka.

Bet aš tikrai nemanau, kad mokykla yra ne ta vieta. Kaip tik aš džiaugiuosi, kad atradau savo vietą, kur galiu save realizuoti, nes man mokykla rūpi ir aš gyvenu mokykloje. Tai mano gyvenimas“, – sako direktorė.

Dar vienas visuomenėje dažnai iškylantis klausimas – ar įmanoma už didelius pinigus nusipirkti gerą išsilavinimą? Ir ar gali taip būti, kad geras, kokybiškas švietimas tampa prieinamas tik turtingiesiems?

Ir nors Ruth vadovauja valstybinei mokyklai, kurioje mokslas yra nemokamas, finansų reikšmės išsilavinimui ji nenureikšmina. Net ir valstybinėje mokykloje tėvai, skiriantys lėšų visapusiškam ugdymui, mato geresnius rezultatus.

Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau kalbama apie emocinį intelektą, asmeninių savybių ugdymą, pasitikėjimą savimi. Gal dabartiniame kontekste Šalomo Aleichemo gimnazija ir išsiskiria tuo, kad mokslas ir išsilavinimas čia vis dėl to pateikiamas kaip pririoritas. „Ir į mokyklą visų pirma ateinama mokytis, o ne žaisti“, – pabrėžia gimnazijos direktorė.

Ko gero ne veltui Ruth taip pat gali pasigirti puikiu išsilavinimu. Ji užaugo teisininkų šeimoje. Ruth mama – žinoma visuomenės veikėja, teisininkė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Todėl nereikia nė sakyti, kokie aukšti reikalavimai mokytis buvo keliami ir jai pačiai.

Visą interviu žiūrėkite vaizdo įraše.

Delfi projektas „Tvari Lietuva“ rugsėjo mėnesį dedikuoja švietimui. Juk po vasaros sugužėjus vaikams į ugdymo įstaigas, dabar kaip niekad kyla daug diskusijų, o kas gi yra kokybiškas švietimas? Ne paslaptis, kad skirtingose Lietuvos mokyklose šuoliai tarp pasiekimų - didžiuliai. Ir išvis galiausiai pradedame vis garsiau diskutuoti, kas gi yra tas išsilavinęs žmogus ir kokių žinių reikės ateities žmogui. Taigi, laidos „Kasdienybės herojai“ komanda nusprendė apsilankyti ugdymo įstaigose, kurios jau kelis dešimtmečius laikomos prestižinėmis. Ir pasikalbėti su jų vadovais. Ar tiesa, kad tėvai verčiasi per galvą ir yra pasiruošę bet kam, kad jų atžalos čia pakliūtų?

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt