– Daugeliui atrodo, kad investuoti į nekilnojamą turtą yra vienintelė ir garantuota išeitis. Bet tu mini visai kitas sferas, kur verta investuoti. Gal galėtum apie tai papasakoti plačiau?

– Mano pačio pirmoji pažintis su investavimu buvo prieš 25 metus po studijų Londono universitete, kur teko susidurti su ta sritimi, kuri buvo labai stipriai nepačiupinėta ir Lietuvoje ji labai stipriai neišvystyta. Keli Lietuvos bankai turėjo tam tikrus turto gerovės arba gerovės valdymo skyrius, kurie koncentravosi būtent į tam tikras investicijas: į šiuolaikinį meną, į meno pasaulį, deimantus, auksą. Bet yra ir platesni vandenys. Galima kalbėti apie laivus, automobilius, šampaną, vyną ir t. t. Bet aišku, reikia pabrėžti galbūt pagrindinį aspektą, kad neretai tokios investicijos motyvuoja žmones domėtis ir vystyti savo hobį, kuris gali tapti alternatyviu pajamų šaltiniu arba investicija su tikslu uždirbti. Vadinamas pajamingumas gali būti didesnis nei bankų palūkanos ar nekilnojamo turto brangimas. Tai yra sritys, kurios reikalauja pakankamai daug investicijų į žinias. Tada galima kalbėti apie tam tikras ateities pajamas ir pelną. Neretai, jei kalbame apie investiciją į šampaną ar vyną, reikia dalyvauti tam tikruose aukcionuose, žinoti, kur jie vyksta, lygiai taip pat yra dėl antikvarinių daiktų. Reikia nemažai žinoti, atskirti, ko tiksliai nori, nes visko pasaulyje nesusipirksi, reikia labai griežtai apsibrėžti, kokią sumą nori investuoti ir kokia gali būti grąža. Bet turbūt patys sėkmingiausi žmonės, kuriuos man teko pažinoti, investavo į alternatyvinius investicinius įrankius: žinias, žinojimą ir pažinimą.

– Kalbant apie keistesnes investicijas. Prieš laidą užsiminei apie lėktuvų saugos diržus. Kas tai per investicija?

– Teko pasaulyje susidurti su įvairiais žmonėmis ir išgirsti labai įdomių istorijų. Be abejo, pasaulyje vyksta įvairūs renginiai. Neseniai grįžau iš Dubajaus, kur vyko atidėta paroda „Art Dubai“. Šiemet ji atrodė visai kitaip nei anksčiau, bet vis tiek susirinko nemažai investuotojų. Per tokius susitikimus susipažįsti su žmonėmis, išgirsti labai įdomių pasakojimų, kaip žmonės investuoja. Dažniausiai hobis tampa investicija. Teko bendrauti su žmonėmis, kurie tapo degtukų dėžučių, pašto ženklų, šakučių rinkėjais. Buvo labai keista girdėti, kad vienas tikrai labai sėkmingas verslininkas, dirbantis naftos gavyboje ir naftos gavybos objektų priežiūroje, investavo pakankamai didelę sumą pinigų, kad sukauptų lėktuvo sėdynių saugos diržus, bet, pasirodo, gauti pirmojo pasaulinio karo lėktuvo diržą yra labai didelė ir sudėtinga užduotis. Be to, jis kainuoja pakankamai daug.

– Tai investicija ar hobis?

– Aš manau, kad tai yra vadinama šeimynine investicija į hobį, kuri gali būti perduota iš kartos į kartą. Taip gali būti patenkintas tam tikras interesas, kad nuo tam tikro žmogaus – senelio, tėčio ar mamos – šeimoje prasidėjo investavimas į tam tikrus daiktus, kurie ateityje gali atnešti labai dideles pajamas ir tapti tam tikra šeimos relikvija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (43)