– Ką turite mintyse sakydamas, kad universitetas neparuošia žmonių gyvenimui?
– Aš nesu baigęs universiteto, mane išmetė iš studijų. Paradoksalu, bet aš neišlaikiau makroekonomikos, o dabar dirbu finansų srityje jau 15 metų. O baigęs esu vidurinę mokyklą, turiu 12 klasių atestatą.
– Kodėl save vadinate pensininku?
– Tiems žmonėms, kurie klausinėja, ką aš dirbu, ar ką veikiu? Aš atsakau, kad esu išėjęs į pensiją, nes mano planas buvo dirbti iki 30, na nepavyko to padaryti, teko aktyviai dirbti iki 32 metų. Paskutiniu laiku daugiau laiko leidžiu su šeima ir savo hobiais, o darbinių valandų turiu pakankamai nedaug per mėnesį.
– Tai iš ko gyvenate?
– Iš verslo ir investicijų. Tai, kas buvo padaryta prieš daug metų, maždaug 10–15 metų. Tie veiksmai dabar duoda rezultatą ir leidžia mėgautis gyvenimu, apie kurį kažkada svajojau. Universitetas nelabai kuo prie to prisidėjo. Tie pusantrų metų mokymosi nepasakyčiau, kad kažką man davė.
– Į ką esate sėkmingiausiai investavęs, iš ko gyvenate?
– Sėkmingiausios dvi investicijos tikriausiai būtų mano verslo pradžia, o kita, kad ir kaip tai banaliai skambėtų, yra bitkoinas, kuris yra viena mano geriausių investicijų, kalbant apie finansus. Jeigu tai dar labiau išdalinant, mūsų verslo modelis yra susijęs su pardavimais, kada tau nuolatinės pajamos ateina net ir darant labai nedaug. Esu sukūręs nemažą pardavėjų tinklą ir iš ten ateina viena didžiausių mano pajamų dalių. Man per daug dirbti nereikia.
– Tai ne toks ir pensininkas esate, vistiek tenka prižiūrėti visus tuos pardavėjus, tiesa?
– Ne. Jei pažiūrėtumėte į mano mėnesio grafiką, kiek valandų būna praleista darbiniais reikalais. Pavyzdžiui, susitikimai su valdyba, kurie trunka apie pusantros valandos, dar turime pietus. Aš skaičiuoju kaip darbo valandas, iš viso gaunasi nuo 8 iki 12 valandų per mėnesį.
– Kad mūsų jauniems žiūrovams neatrodytų, kad nieko neveiksiu, nieko nesimokysiu ir man iš karto viskas seksis. Ar galite atsiminti tas dienas, kai valgėte picų likučius ir sandėlyje šveitėte kažkokius daiktus.
– Mokytis reikia, tą reikia teisingai suprasti. Aš esu labai smalsus, man gvenimas yra labai įdomus. Kiekvieną mėnesį aš perklausau keletą knygų, kai kurias net ne vieną kartą. Man išsilavinimas (ne universitetinis) yra kaip narkotikas, gerąja prasme. Suprasti, žinoti daug dalykų man yra labai įdomu. Bet ar žinių reikia eiti į pastatą, kuris vadinasi universitetas, šiai dienai tikrai ne. Manau, tai būtų vienas blogesnių pasirinkimų, kaip įgauti žinias.
Mano darbų pradžia buvo tokia, kad pradėjau dirbti padavėju ir dirbau daug metų. Ir buvo ta situacija, kai yra tekę valgyti maistą, kurį palieka kiti žmonės. Manau, ta akimirka ir buvo lūžis gyvenime, kai suvoki, kad valgai kažkieno paliktą maistą ir daugiau taip nebus. Esu tikras, kad daugelis galbūt turėjo tokias situacijas. Vieni priėmė sprendimą ir kažką darė, kiti per mažai patyrė dar to skausmo, kad kažką imtų ir darytų.
