Ji teturėjo vieną tikslą – bet kokiomis išgalėmis išmaitinti savo vaikus. Taigi, Mary taikstėsi su žiaurumu, patyčiomis ir įžeidimais žmonių, norėdavusių pamatyti bjauriausią pasaulyje moterį.
Apskritai, Mary gyvenimas, bent iš pradžių, buvo ganėtinai įprastas. Ji gimė Londone, gausioje, skurstančioje šeimoje, todėl dirbti teko pradėti labai anksti: ji buvo įdarbinta slaugytoja vietos ligoninėje. Šiaip jau Mary buvo ypač patraukli mergina ir svajojo kada nors turėti didelę šeimą. Moters svajonė išsipildė. Būdama 29-erių ji ištekėjo už Thomaso Bevano ir susilaukė keturių atžalų.
Vėliau Mary susidūrė su sveikatos problemomis. Ją kamavo migrena ir raumenų bei sąnarių skausmai. Ką nors paaiškinti gydytojai buvo bejėgiai, o jai pačiai tiesiog nebuvo kada rūpintis sveikata, kadangi buvo reikalinga savo šeimai.
Netrukus pasireiškė ir daugiau simptomų: neįprastai padidėjo veidas, išsikreipė bruožai. Ilgainiui Mary išvaizda tiek suprastėjo, kad ji tapo tiesiog neatpažįstama.
Mary subjaurojusi liga – akromegalija. Tai endokrininis susirgimas, pasireiškiantis suintensyvėjus augimo hormono gamybai. Ligai būdingas kaulų, vidaus organų ir minkštųjų audinių padidėjimas. Šiuos simptomus neretai lydi galvos bei raumenų skausmai. Dažniausia akromegalijos priežastis – gerybinis auglys, vadinamas hipofizės adenoma.
Šiais laikais medicina pajėgi sėkmingai sukovoti su liga, tačiau XX a. pradžioje Mary padėtis buvo tiesiog beviltiška. Ji tegalėjo stebėti su kiekviena diena nykstantį grožį.
Mary sutuoktinis, Th. Bevanas, visada palaikė žmoną, tačiau likimas atėmė iš moters ir šį gyvenimo ramstį. Po 11 santuokos metų vyras mirė ir Mary tapo našle su keturiais vaikais ir beveik be pinigų.
Po vyro mirties Mary ėmėsi bet kokio darbo, kad tik galėtų išmaitinti vaikus ir jais pasirūpinti. Deja, dėl atstumiančios išvaizdos prestižinių darbų jai niekas nesiūlė. Gatvėse moteris nuolatos girdėdavo patyčias, žmonės nepraleisdavo progos iš jos pasišaipyti, todėl kiekviena diena tapo tikru iššūkiu.
Reikalai prastėjo. Ir štai vieną dieną Mary sužinojo apie organizuojamą bjauriausios pasaulyje moters konkursą. Ji nutarė jame sudalyvauti, kadangi nugalėtojai, kaip buvo skelbiama, turėjo atitekti išties padori pinigų suma. Konkursą Mary laimėjo, tačiau laikraščiai netrukus ėmė skalambyti nebūtas istorijas apie jos gyvenimą, ir tai tapo dar viena karčia taure, kurios nepavyko išvengti.
Kad ir kaip būtų, Mary sugebėjo pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir paversti ją pajamų šaltiniu. (Beje, tokio tipo konkursai Anglijoje rengiami ir dabar, tik daugiausia dėmesio jau kreipiama į mokėjimą nutaisyti kokią nors grimasą.)
1920-aisiais Mary gavo kvietimą padirbėti Jungtinėse Valstijose – pasirodyti Konio salos „Dreamland“ šou. Taigi, ji dalyvavo pasirodymuose, kuruose turėjo demonstruotis vilkėdama tam tikrus drabužius, dar labiau išryškindavusius jos nepatrauklumą ir vyriškumą.
Pasirodymuose buvo galima išvysti ir daugiau neįprastai atrodančių žmonių, pvz., moterį su barzda, neūžaugų, gigantų, Siamo dvynių ir kt. Visi buvo be skrupulų vadinami išsigimėliais, kurių pasižiūrėti susirinkdavusi publika atvirai leipdavo juokais.
Žmonės ypač mėgo tokius šou, o Mary tapo viena populiariausių aktorių savo trupėje. Galima tik įsivaizduoti, kaip klaikiai ji jautėsi atlikdama pajuokos objekto vaidmenį. Tik dėl vaikų moteris leidosi šitaip dergiama.
Yra išlikusi nuotrauka, kurioje Mary nusifotografavo su vaikais. Vyriausias sūnus dėvi jūreivio aprangą, jaunesnis – kostiumą, o mergaitės aprengtos suknelėmis. Tuo laiku, kai buvo daryta nuotrauka, fotografuotis studijose nebuvo įprasta. Matyt, šis faktas rodo, kad Mary, visų pirma, buvo mylinti motina – tikrai ne išsigimėlių šou artistė.
Nuo tada, kai sudalyvavo šou, beveik visą likusį gyvenimą Mary praleido cirke. Į Europą jai teko grįžti tik kartą. Tai įvyko 1925-aisiais. Tąkart ji apsilankė Paryžiuje ir taip pat dalyvavo pasirodyme.
Akromegalija sergantys žmonės retai sulaukia žilos senatvės. Mary mirė 1933-iaisiais, būdama 59-erių. Prieš mirtį moteris paprašė vaikų palaidoti ją Anglijoje. Valia, kurią Mary pademonstravo negailestingai ją nuskriaudusio likimo akistatoje, įrodo, kad turint pakankamai drąsos galima įveikti net sunkiausius iššūkius.
Galbūt kas nors pasakys, kad Mary neturėjo pasirinkimo, kad toks ir buvo vienintelis jai likęs kelias? Bet moteris nepabijojo juo žengti ir taip savo negalią paversti į pasipelnymo šaltinius.
