Po paskutinės viešnagės Lietuvoje esu priblokšta, kokia šalyje vyrauja dietinimosi ir kūdinimosi kultūra. Aš specialiai naudoju tokią terminologiją, nes abu žodžiai labai gerai atspindi polinkį ne į sveiką, ilgalaikę mitybą orientuotą požiūrį, o labiau liguistą, patologišką potraukį naujausiems dietų trendams ir lieknumo bet kokia kaina siekiamybę.
Mano draugė Lietuvoje turi labai ryškiai išreikštas anoreksijos tendencijas. Būdama itin liekna, ji geria tas baisias dietines arbatas, kurios praktiškai veikia skysčių iš organizmo išvarymo principu – duoda greitą rezultatą, svorio sumažėjimą, bet ilagalaikėje perspektyvoje turi nemažą riziką sukelti dehidrataciją, o tada jau prasideda linksmybės. Paklauskite apie tai gydytojų.
Kadangi pati savo laiku turėjau problemų dėl mitybos, man net nereikia jos prisipažinimo, užuodžiu iš tolo: moteris nemyli savęs, galbūt ją kankina kūno dismorfinis sutrikimas (kada savo paties atvaizdas veidrodyje matomas iškreiptas, nepriimamas) ir / arba anoreksija, bet aš nesu valgymo sutrikimų specialistė. Ji kankina save alinančiomis treniruotėmis, reguliariomis detoksikacijos procedūromis, o jos vyras jai kartais mesteli pastabą: „Tu man žiūrėk“, ir tada ji stengiasi dar labiau, nors ten net fiziškai deginti nebėra ko, riebalinis sluoksnis minimalus. Be to, jei moters riebalų sluoksnis ant kūno yra mažesnis nei 12 proc., tai tampa pavojinga sveikatai, ypač reprodukcinei sistemai.
Kita mano draugė Lietuvoje – apvali, nuolatos besidietinanti moteris. Rūko, nes taip „mažiau valgo“. Vaikosi naujausių kūdinimosi madų ir perka visokius ryškiomis pakuotėmis garsiai reklamuojamus liekninančius produktus.
Mano draugų dukra – nuostabaus grožio besiskleidžianti dvidešimtmetė. Gerokai peržengianti KMI ribas, nuolat užkandžiaujanti bandelėmis ir šokoladu, nes ji iš tų, kur jau pasidavė, nes nebeatlaiko spaudimo. Ji nėrė į kitą barikadų pusę, tai yra persivalgymą. Paprastai moterys ten atsiduria po nepavykusių ir metų metus trukusių badavimų, svorio mažinimo procedūrų ir t.t. Reguliarus persirijimas ir emocinis valgymas kyla iš desperacijos, depresijos, savęs nepriėmimo, jausmų
slopinimo ir t.t.
Stebint visa tai, kyla mintis, kad Lietuvoje vyrauja gana ryškiai išreikšta valgymo sutrikimus ir neadekvatų požiūrį į savo kūną skatinanti kultūra ir aplinka, ypač tarp moterų, mergaičių ir paauglių.
Manau, kad tokia aplinka Lietuvoje yra nedėkinga moterims, nes kelia nežmoniškai aukštus reikalavimus išvaizdai ir svoriui. Toks požiūris yra gana stipriai iškreiptas ir kasdien sargdina moteris tiek fizine, tiek emocine prasme. Statistika yra tokia, kad 4 proc. moterų išsivysto bulimija, dar 4 proc. – anoreksija (10 proc. anoreksikių miršta nuo anoreksijos komplikacijų), apie 26 proc. bando mitybą reguliuoti nuolatinėmis dietomis ir kalorijų skaičiavimu. Didžioji dalis moterų Lietuvoje turi problemų dėl savęs priėmimo ir liguistą santykį su maistu arba savo kūnu, o taip pat dėl valgymo sutrikimų ir psichinės sveikatos.
Aš sakau, metas stabdyti šitą užburtą nemeilės sau ir nežmoniškų reikalavimų moterims ratą. Noriu Lietuvoje matyti toleranciją, atvirumą, sveikus reikalavimus, sveiką savęs priėmimą skatinantį požiūrį. Ar žinote, dėl ko moterys dažnai labai atsigauna išvažiavusios į anglijas, švedijas arba
norvegijas ir danijas? Nes jos po žvėriškų lietuviškų reikalavimų net įdėjusios daug mažiau pastangų vis dar yra gražiausios, moteriškiausios ir, taip, didelė tikimybė, kad ir liekniausios. Tik skirtumas, kad jos ten nebejaučia to atkaklaus ir intesyvaus spaudimo atrodyti tobulai. Supraskite teisingai, antsvorio neskatinu, esu už norminį KMI ir sveiką kūną. Manau, kad apie maistą pasimokyti didžiajai daliai žmonių nepamaišytų, manau, kad minimalios pamokos apie tai turėtų pradėti vykti dar mokykloje ir tikrai dar prieš prasidedant brendimui.
Pavyzdį būtų galima imti iš tos pačios Skandinavijos, kur yra tolerancija visokiems kūnams –vaikams nuo pirmos klasės diegiama pagarba, neaplenkianti sveikos mitybos ir sporto naudos. Moterys Švedijoje yra linkusios propaguoti sveiką ir gana aktyvų gyvenimo būdą. Tiesą sakant, pirmais savo gyvenimo metais šalyje labai stebėjausi, kokiais jos ten sintetiniais rūbais apsitempusios, nuolatos eina bėgioti, jogginti, vaikščioti, grynu oru kvėpuoti, nesvarbu, sninga ar lyja, o gal ir šlapdriba drebia. Tempiasi į lauką savo vaikus ir šunis. Sporto klubų čia – ant kiekvieno kampo, populiariausi jų – „Sats“ ir „Friskis & Svettis“ (pagal tai, kokį klubą renkiesi, galima daugmaž nustatyti socialinį statusą ir vertybių sistemą, daugmaž kaip, ar vairuoji Audi ar Toyota). Aerobikos ir
konstruktorės Lietuvoje it iš paveiksliuko nukelti modeliai, Švedijoje dažnai būna saikingai apsiskaptavusios, nelūžtančios iš kūdumo, gana kasdieniškai atrodančios moterys. Taip, yra ir tokių, kurios patologiškai eina riesti ir didinti visokiais aparatais ir pratimais užpakalio (nes dabar taip madinga). Tai galioja tiek tarp profesionalų, tiek tarp mėgėjų. Tačiau didžioji dalis visgi neperžengia ribų ir atrodo kaip sportuojančios ir sveiką mitybą ilgalaikėje perspektyvoje praktikuojančios moterys.
Mityba – taip, ji čia kitokia. Šalyje labai populiaru jūros gėrybės (lašiša, krevetės, tunas) ir daržovės, kuo daugiau jų, ir visų įmanomų spalvų. Orientuojamasi į daržoves, skaidulinį maistą, saikingai vartojama duona ir miltiniai produktai, jie tiesiog nėra madingi, kaip Lietuvoje, kur jeigu tik su drauge kavos leki, būtinai reikia dar ir bandelę sukapot. Apskritai, nėra tos nuolatinio užkandžiavimo kultūros, kurią matau Lietuvoje. Saldumynai Švedijoje dažniausiai saikingai vartojami tik savaitgaliais (galioja net ir vaikams. Tai yra viena iš tokių gana nejudinamų taisyklių šalyje, ir jos laikosi gal koks 70 proc. vaikų). Taip auklėjami vaikai, išmoksta jausti saiką. Toks mitybos valdymas yra absoliučiai bazinis dalykas.
Kūno aukščiau visko Švedijos moterims padeda nekelti vyraujanti skirtinga nei Lietuvoje kultūra ir moters kūno suvokimas bei priėmimas visuomenėje. Jos nejaučia, kad kažkam kažką privalo, ar turi duoti ar parodyti, ar kažką pamaloninti. Visų pirma, jos stengiasi dėl savęs, o jei kitiems gražu pažiūrėti arba norisi įvertinti, tai tada why not. Jos yra it tokios gana šaltos privilegijuotos ir disciplinuotos princesės: suvokia savo vertę, saikingai demonstruoja savo grožį ir daro dalykus taip, kaip joms, o ne aplinkiniams yra patogiau. Labai žaviuosi šiuo jų aspektu ir godžiai jo mokausi.
