Bet kurį žmogų, sunerimusį dėl partnerio susidomėjimo pornografija, bent šiek tiek gali paguosti tas faktas, kad jis nėra toks vienintelis. Pornografiją žiūri daugybė žmonių – tiek vyrai, tiek moterys, rašo independent.co.uk.
2012 metais „Relate“ ir Ann Summers atlikta apklausa sekso klausimais parodė, jog kartą per mėnesį ar dažniau pornografiją žiūri 41 proc. moterų ir 76 proc. vyrų, o kartą per savaitę – 19 proc. moterų ir 58 proc. vyrų.
Dar daugiau žmonių nurodė nenorintys atskleisti, ar žiūri pornografiją, o tai leidžia manyti, kad tikrieji pornografijos vartojimo skaičiai yra dar didesni.
Tačiau, žinoma, tai yra tik statistika. Kai tai paliečia mus asmeniškai – galbūt ką tik aptikome, kad partneris žiūri pornografiją ar jau žinojome, kad tai vyksta jau kurį laiką ir nieko nesugebame jam pasakyti – būna tikrai skaudu.
Tiesa, pornografijos žiūrėjimas gali būti ne tik individualus pomėgis – daug porų pornografiją žiūri kartu ir pažymi, kad tai tikrai pagyvina jų lytinį gyvenimą. Problemos prasideda tuomet, kai jūsų partneriui toliau palaimingai stebint nepadorius vaizdus ir ignoruojant jūsų jausmus, jūs pasijuntate vieniša ir nereikalinga.
Kai mes sužinome, kad mūsų partneris daro kažką, kas mus skaudina, mums reikėtų tiesiogiai išsakyti savo susirūpinimą ir pasistengti, kad mus išgirstų. Galbūt tai paskatins realius pokyčius, bet net jei jie neįvyks, mūsų partneris bent jau žinos, ką mes galvojame ir kaip jaučiamės.
Ką jūs galite tokiu atveju padaryti?
Kad ir kokia būtų jūsų situacija, pradėkite nuo pokalbio su juo. Aiškiai pasakykite, kaip jaučiatės – kalbėjimas užuominomis tik įneš dar daugiau sumaišties ir tikroji esmė „pasimes vertime“. Ne ką mažiau svarbu įsiklausyti, ką sako jūsų partneris.
Tačiau ką daryti, jei pasikalbėti su juo nenorite? Dėl ko nenorima atvirai kalbėtis su partneriu šia ar kita tema? Kartais taip būna dėlto, jog jaučiame, kad mūsų nuomonė gali būti tokia skirtinga, jog ją išsakiusios galime likti vienos.
Jeigu jūsų santykiai su partneriu yra tokie, jog jaučiatės nuolat neišklausoma ar deramai nepatenkinami jūsų poreikiai, labai lengva tiesiog iš įpročio nusiteikti, kad jokių realių permainų neįvyks. Tokiu atveju pokalbis su partneriu taps beprasmis ir niekas iš tikrųjų nepasikeis, išskyrus tai, kad pradėsite jausti dar didesnį liūdesį, pyktį ir apmaudą.
Pornografija yra asmeniškas dalykas. Jeigu ji jums nepriimtina, tuomet aiškiai tai pasakykite. Galiausiai toks partneris, kuris nenorės jūsų girdėti ir toliau aktyviai žiūrės pornografiją, paprasčiausiai gali būti skirtas ne jums. Kita vertus, neatmeskite galimybės paeksperimentuoti su pornografija kartu. Tačiau kaip ir kitų sekso žaidimų atveju būtina susitarti, kaip toli leisite sau nueiti: neleiskite, jog kas nors verstų jus žiūrėti ar atkartoti tai, kas jums yra nepriimtina ir verčia jus jaustis nepatogiai.
Lygiai taip pat vertėtų pagalvoti, ar verta gyventi toliau su tuo žmogumi, jeigu jis pareiškia, kad nenorėdama žiūrėti pornografijos jūs elgiatės keistai ar senamadiškai: paprastai toks žeminimas apie tą žmogų nesako nieko gera.
Taigi nesivaržykite, elkitės ryžtingai ir atvirai išklokite, kaip jaučiatės ir ko tikitės iš savo partnerio. Jei sugebėsite užmegzti pozityvų dialogą ir abu būsite atviri eksperimentams, nuosaikus flirtas su pornografija galės tapti būtent ta kibirkštimi, kuri padės įsiliepsnoti jūsų aistrai.
