Plaukų meistrų pasaulyje tokia situacija nėra neįprasta. S. Benson pripažįsta, kad jai teko aptarnauti nemažai klienčių, kurios į saloną atėjo labai susijaudinusios ir norėjo drastiškai pasikeisti išvaizdą.

Mūsų plaukuose susikaupę daug sunkių emocijų, ir jas paleisti radikaliai pakeičiant šukuoseną (ypač moterims) – nieko naujo. 2007 m. vasario mėnesį Britney Spears įžengė į plaukų saloną ir plikai nusiskuto galvą. Nors šį epoizodą žiniasklaida narsto iki šiol, bet yra žinoma, kad tuo metu atlikėja išgyveno skyrybas, kovojo su priklausomybe nuo kvaišalų ir psichine liga. Nusiskusdama plaukus ji bandė išsivaduoti iš agonijos ir parodyti, kad nėra bejėgė, kad kontroliuoja savo gyvenimą, nors beveik ir nebeturėjo jokio privatumo.

Keli filmai taip pat atspindi emocines patirtis moterų, kurios bando įveikti traumas nusiskusdamos ar nusikirpdamos plaukus. 1988 m. filme „The Accused“ aktorės Jodie Foster vaidinama Sara Tobias trumpai nusikerpa plaukus po to, kai tampa grupinio išžaginimo auka, o jos skriaudikai nepripažįstami kaltais.

Dar viena veikėja – Deb iš 1995 m. paaugliams skirto filmo „Empire Records“ – nusiskuta plikai po nepavykusio bandymo nusižudyti. Tokiu būdu ji nori tapti matoma pasauliui. Paskutinėje serialo „Merginos“ (angl. „Girls“) antrojo sezono serijoje Hannah Horvath nusikerpa plaukus po obsesinio kompulsinio sutrikimo nulemto įkyrios būsenos priepuolio, kurio metu ji per vieną dieną persiduria ausies būgnelį krapštuku ir neparašo knygos.

Šie epizodai popkultūroje atspindi glaudžią sąsają tarp emocinės būklės ir radikalių šukuosenos pokyčių.

Filadelfijoje (Pensilvanijos valstija, JAV) įsikūrusios psichoterapeutės Rebeccos Newman teigimu, „kai atsiduriame itin skausmingo pereinamojo laikotarpio sūkuryje, esame linkę priimti sprendimus, kurie suteikia akimirkos palengvėjimą.“

Tai gali kilti iš noro atsikratyti intensyvių ar sunkių emocijų, kai esame linkę priimti skubotus sprendimus, tokius kaip impulsyvūs pirkiniai arba radikaliai pakeista šukuosena. Tokiu būdu, sako R. Newman, fizinės išvaizdos pokyčiai prilygsta išsinėrimui iš senos odos – mes tikimės, kad iškart pasijusime geriau. Vis dėlto tai nesumažina streso, nes išoriniai veiksmai nenumalšina vidinio skausmo.

Pasibaigus romantiniams santykiams natūraliai norisi pakeisti šukuoseną.
„Gedėjimas ir sielvartas dėl nutrūkusių santykių gali paskatinti ryžtis radikaliems išvaizdos pokyčiams – potencialiai sumažinti plaukų naštą tiesiogine ir perkeltine prasme“, – sako R. Newman.

Be to, ilgų plaukų priežiūra dažnai reikalauja laiko, investicijų (į priežiūros produktus ir paslaugas) ir kantrybės, todėl atsisakius šios priežiūros simboliškai tarsi atsisakoma emocinių pastangų santykiuose.

Šio straipsnio autorė rašo: „Mano santykis su plaukais ir jų pokyčiais visada buvo labai komplikuotas. Tais laikotarpiais, kai būdavau ypač savimi nusivylusi, nauja šukuosena paskatindavo naują oksitocino dozę ir pasijusdavau kiek geriau. Tačiau kai mane kerpa, aš visada verkiu. Sunku paaiškinti, bet išvaizdos pokyčiai man sukelia tapatybės krizę. Man tenka gyventi su lėtine depresija ir nerimu, tad mano santykis su išvaizdos pokyčiais yra sudėtingas.“

Naujausio TYME tyrimo, atlikto kartu su „YouGov“, duomenimis, 20 proc. iš 680 tyrimo dalyvių (JAV gyvenančių moterų) prisipažino, kad yra verkusios dėl nepatikusios šukuosenos, o viena iš šešių moterų pasakė, kad nesiryžtų pasirodyti viešumoje, jei abejotų savo šukuosena.

R. Newman mano, kad mūsų grožio supratimas ir standartai dažnai nulemia mūsų mintis ir nuomonę apie plaukus.

„Plaukai gali pagerinti mūsų emocinę būklę ir padėti susidaryti geresnę nuomonę apie save, bet jie neturi magiškų galių“, – sako ji.

Susikūrę naują fizinę tapatybę galime pasijusti taip, lyg kontroliuotume padėtį. Vis dėlto, svarbu suprasti, kad nors mes ir galime daryti įtaką kai kurioms savo gyvenimo aplinkybėms, vienintelis dalykas, ką mes iš tikrųjų galime kontroliuoti, yra mūsų emocijos ir reakcijos į jas.

Užklupus sunkumams, mes galime ieškoti būdų nuo jų pabėgti – pavyzdžiui, radikaliai pakeisti šukuoseną – užuot pripažinę, kad drastiški pokyčiai, dėl kurių vėliau ko gero gailėsimės, tik suteiks trumpalaikį galios jausmą, įspėja R. Newman.

Jei norite suprasti, ar radikaliai pakeista šukuosena yra sveika reakcija, R. Newman pataria paklausti savęs, ar šį sprendimą priimate iš pasitikėjimo savimi, iš baimės, o gal tokiu būdu atidėliojate vidinius pokyčius.

„O jei žmogus jau kurį laiką žiūrinėjo šukuosenas žurnaluose ar instagrame, galbūt pokytis ir nebus radikalus“, – sako ji.

S. Benson visada rekomenduoja klientėms palaukti, kol jausis ramesnės, ir tada pagalvoti, ar jos iš tiesų nori radikalių pokyčių.

Visgi tam tikromis aplinkybėmis nauja šukuosena gali iš tiesų išlaisvinti – padėti susikurti naują stilių, naujai parodyti save pasauliui. S. Benson prisimena jauną klientę, kuri sulaukusi 12 metų nusiskuto plaukus, tokiu būdu pirmą kartą pranešdama pasauliui, kad yra translytė ir išoriškai patvirtindama šią tapatybę.

S. Benson teigimu, plaukų stilistas turi jausti empatiją visiems savo klientams. „Tenka susidurti su labai skirtingais žmonėmis ir įvairiomis jų patirtimis, ir jie sėdasi į stilisto kėdę su visu savo bagažu“, – sako ji.

Taigi, jei nusiteikimas tinkamas, nauja šukuosena gali padėti mums transformuotis ir sustiprinti pasitikėjimą savimi.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)