Justina gimė Vilniuje, po to kurį laiką gyveno Trakuose, dirbo savivaldybėje dokumentų valdymo skyriaus specialiste, veliau – Trakų kūno kultūros ir sporto centre. Moteris yra ištekėjusi, augina du vaikučius – antrokę dukrą Eliją Mariją ir 3-ejų sūnų Motiejų. „Gyvenime bandžiau atrasti save įvairiose srityse, lankiau įvairiausius kursus: makiažo, henna tatuiruočių, manikiūro meistrų, bet nė viena iš šių specialybių man „nelipo", tai daugiau buvo pramoga. Dabar jau tikrai žinau, kad atradau save. Muilo puokščių gaminimas, mane „veža". Galėčiau jas kurti nors ir kiauras paras. Draugai mane jau vadina, muilo karaliene, muilo fėja“, – šypsosi pašnekovė.
O viskas prasidėjo žiemą, prieš didžiąsias šventes. „Kadangi esu kūrybingas žmogus, man labai patinka įvairūs rankų darbo dalykai, nusprendžiau artimuosius sveikinti savo rankų gamybos kūriniais. Buvau bandžiusi muilą gaminti draugės dukros gimtadienyje, labai patiko, tad nusprendžiau pabandyti. Pradėjau naršyti internete, kokios reikalingos priemonės muilo gamybai. Pasirinkimas buvo gan gausus, bet atsirinkti ne taip ir lengva patikimas ir reikalingas priemones, kai esi „žalia". Prisijungiau prie Facebook muilo grupės, ten susipažinau su puikia šios srities žinove Irina Grikieniene. Ji man labai daug padėjo, išmokė“, – pasakojo Justina.
Išmokusi gaminti muilus ir pridovanojusi jų begalės savo artimiesiems, moteris suprato, kad tai ne pabaiga. „Paprastų muilų neužteko. Pradėjau gaminti muilo gėles, puokštes iš jų. Gamindama jas, jaučiuosi lyg būčiau kažkur kitame pasaulyje, kuriame tik gera, saulė šviečia, gėlės žydi, šypsenos aplink... Įsijungiu muziką ir kuriu. Kas dieną stengiuosi ieškoti, atrasti kažką naujo, įdomaus, unikalaus. Noriu, kad mano kuriamos muilo puokštės, būtų kažkas gražaus, įkvepiančio, ne tik man vienai, bet žavėtų ir aplinkinius“, – sakė moteris.
Tai ne vienintelė veikla, kuria ji užsiima. „Turiu dar vieną mylimą sritį – kuriu ir siuvu laisvalaikio drabužius vaikams ir suaugusiems. Siūti pradėjau gimus sūnui Motiejui. Labai nenorėjau būti tiesiog namų šeimininke, norėjosi veiklos, kuri man būtų įdomi, bet ir naudinga. Po truputį pradėjau mokytis siūti. Pirmieji siuviniai buvo skirti mano vaikams Elijai ir Motiejui“, – pasakojo Justina.
Paklausta, ar niekada nesvarstė galimybės išvykti ir kurti gyvenimą svetur, moteris sakė, kad tokių minčių niekada neturėjusi, nors jos vyras šiuo metu dirba Islandijoje. „Aš myliu savo šalį, man labai patinka būti kaime, nors ir esu gimusi mieste. Turiu kaimą Zarasų rajone (Antazavės kaimas), ten yra sodyba – mano mamytės vaikystės namai, mažas rojaus kampelis. Labai laukiu vasaros, kai galėsiu ten nuvažiuoti ir kurti. Eiti į pievas, prie ežero, rinkti įvairius augalus, juos džiovinti ir dėti į savo puokštes, tuomet jas fotografuoti gamtoje. Tikiuosi karantinas jau bus pasibaigęs ir nesutrukdys džiaugtis bei kurti“, – šypsojosi pašnekovė.
Ji džiaugiasi, kad jos veiklą palaiko šeima. „Gaunu ir daugybę patarimų, o daugiausiai iš savo dukros Elijos ir mamos. Nepaisant to, kad vyras Islandijoje, mes susitvarkome labai šauniai, su vaikais esame puiki komanda. Nenoriu vaidinti didvyrės – tokių mamų, kaip aš, manau, yra daugybė. Beprotiškai myliu savo vaikus, jie yra mano didžiausias gyvenimo džiaugsmas ir turtas, mes visuomet kartu“, – sakė Justina.
Tiesa, jos gyvenimas ne visada buvo rožėmis klotas, buvo periodas, kai iššūkių netrūko. „Man teko išgyventi nelengvas skyrybas, bet, matyt, dėl to dabar esu labai laiminga, atradau save, esu dėkinga visiems žmonėms, kurie buvo ir yra mano kelyje“, – sakė Justina.
