Oi, žinau, suprasti moteris, tai tas pats, kas suprasti kvantinę fiziką, kurią aiškina įsriobęs dėstytojas su 3 promilėm kraujyje, kalbantis kalba, kurios nesupranti. Vyrai, deja, neskaito minčių, nors kai kurie tikrai įvaldę skaitymo tarp eilučių meną. Kartais tai, kas yra tarp eilučių suprantama visai kitaip, nei reikėtų suprasti, bet net tiesiai ir aiškiai pasakiusios mes negalim tikėtis būti suprastos taip, kaip norime.
Neturiu sūnaus ir nežinau, kokius patarimus jam duočiau, bet tikrai kada nors tai pasakyčiau. Net ne savam. Ir net ne sūnui.
1. Norim, kad kartais trinkteltų „kumščiu į stalą“
Moterys nenori vyrų, kurie pasitiestų kaip kilimėliai, į kuriuos galima valytis kojas. Žinoma, gal ir jiems daug paprasčiau būti tokiais, kurie stypčioja ant pirštų galiukų, nekonfliktuoja ir su viskuo sutinka: „Taip, brangioji, žinoma brangioji“, bet mes iš tikrųjų to nemėgstam. Patogu, bet ne tai. „Mieloji, kur nori vakarieniauti?“, „Ar norėtum Barselonos, Paryžiaus ar Londono“ savaitgalio kelionei?“.Vėl mums pačioms viską nuspręsti. O kur žaidimas, intriga, vyriška atsakomybė už jo paties sprendimą? O kartais taip norisi, kad kaip kumščiu į stalą: „Važiuojam vakarieniauti, užsakiau staliuką ten ir ten“, „Praleisim savaitgalį tam ir tam mieste“, „Viskas nuspręsta, sugalvota, tu tik susiruošk laiku“, „Pagalvojau ir sugalvojau. Bus taip.“ Na, visuose restoranuose bus kas nors, kas mums skanu, bet kuriame Europos mieste mums bus smagu tiek, kiek mes patys pasismaginsim… Kokios valdingos ar nepriklausomos mes būtumėm, mums norisi nedidelių iššūkių. Taip pat, kaip ir jiems.
2. Mums patinka, kad jie turi draugų
Net tada, kai vyras yra gražiuose santykiuose su tinkama moterimi, apkapoti bendravimą su savo draugais jam yra tikrų tikriausia išdavystė. Kiekvieną būdravimo akimirką praleisti savo meilės objektu yra nuostabu santykių pradžioje (kas paneigs?), bet vėliau tai mūsų mylimiems vyrams trenkia per smegenis ir tarsi suriša rankas. Už nugaros. Mes tai tikrai tikrai norim, kad vyrai turėtų savo draugų net tik todėl, kad tai normalu ir būtina, bet ir dėl to, kad mes tiesiog pavargstam nuo buvimo su savo brangiausiuoju mylimosios vaidmenyje. Ir mes norim pasijusti kitaip. Ir su draugėmis, ir laisvomis, ir kitokiomis. Galų gale nuolat matyt tą patį veidą? Mums irgi reikia oro. Erdvės. Viskas OK, pasiilgti vienas kito yra žiauriai geras jausmas, mes tai žinom.
3. Mes norim patvirtinimų
Ir vyrams reikia patvirtinimo, kad jie viską gali ir viską jie padarys tobulai, nors gal dabar atsitiko laikina nesėkmė. Mums gal labiau reikia meilės patvirtinimų. Ne, ne „Aš tave myliu“ taip banaliai, o priminimo kitaip, kad „tu esi man labai svarbi ir ypatinga“. Ir nors kartais moterys sako garsiai „kur jis ras geresnę?“, jos turi labiau ar menkiau slepiamą baimę, kad gali būt pakeistos kita, geresne, jaunesne, patrauklesne. Ne visos tai prisipažįsta net sau. O rinka perpildyta kasmet gausėjančiu jaunų ir patrauklių merginų perteklium… Tai jei tie mūsų vyrai paprastais dalykais primintų, patvirtintų, kad mes jiems svarbios (kiekviena atskirai konkrečiu atveju), tai gerokai smagiau būtų, ir mūsų nerimas gerokai sumažėtų. Net jei tas patvirtinimas skambės ar atrodys labai juokingai, kvailai, keistai, viskas gerai, mums patinka, kai vyrai dėl mūsų atrodo kvailai. Moterims reikia matyti nors menkas pastangas, o jas jau tikrai įvertins. Net pervertins. Niekaip nesuprantu, kodėl mamos berniukams to nepaaiškina? Vyru reikia tapti ne tik kūnu, bet ir smegenimis.
4. Mes apsimetam
Ne tik lovoje. Ech, gal ir gerai, kad tik draugės žino, o vyrai ne, kaip dažnai ten… Čia ne apie tai. Apie kasdienybę. „Žinoma, pažiūrėsiu su tavim tą boksą“. O tas boksas visai neįdomus. Jau įsivaizduoju, kaip jis sėdasi šalia man paprašius pažiūrėti kartu dailiojo siuvinėjimo laidos per TV. Mes tiesiog norim daugiau pabūti kartu, pasėdėti tą valandą jaukiai prisiglaudusios. Mes gerai žinom, kad santykiai yra kompromisų menas, ir mes daug dažniau leidžiamės į kompromisus nei vyrai. Tai ne nuolankumas. Mes dažniau glostom vyrų ego, matyt jau taip gamta sutvarkiusi. Ir vyrai niekada nesužinos, kaip mes iš tikrųjų jaučiamės išvažiavusios su vyru į žvejybą penktą ryto, jei mūsų tas vyras nepaklaus… O jei ims ir paklaus? Jis turi būt pasiruošęs atsakymui, kuris nepatiks. Ir kodėl tie vyrai nepaklausia, kaip mes iš tikrųjų jaučiamės? Ir dar – ar mes išdrįsim pasakyt ar vėl švelniai paglostysim jo ego?
5. Mums patinka 2in1
Mums patinka blogi berniukai ir geri vyrai. Viename. Nes atskirai mes galim susirast du, ne apie tai kalba. Komplektacija svarbu. Iš asocialaus ITšniko ar nuobodos moksliuko sulauktas netikėtas pasiūlymas pavaikščioti stogais ar prasmukti ten, kur draudžiama uždėtų jam riebų pliusą. Kostiumuotas valdininkas, vietoj dienos pietų pakvietęs mylimą žmoną darbo dieną trumpam užkąsti ant žolės prie Baltojo tilto irgi gautų medalį. Gal du. Ir dar extra porciją sekso. Laukinė, blogų berniukų gyvenimo dalis mūsų vyruose, jų adrenaliniai pomėgiai, buvimas vakarėlių siela ir kartu gebėjimas padaryti tai, kas rodo, jog mes jiems rūpim ir esam svarbiausios ( net per vakarėlį, kai jie šokdina visas iš eilės ir jomis galantiškai rūpinasi) – įmanomas derinys. Ir kuo tas derinys pilnesnis, kuo jame daugiau spalvų, tuo labiau mums tas vyras nuostabus ir nepakeičiamas. Taip paprasta, kad nereikia net sakyt. Bet matyt jie nežino. Nes jei žinotų…
6. Ne dėl tavęs, brangusis
Taip, mums reikia daugiau laiko. Visada galima pasakyt, kad renginio pradžia pusvalandžiu anksčiau, kokios problemos? Taip apgausit. Tas visas laikas, kai mes jau beveik-beveik pasiruošusios, tik dar 5 minučių trūksta, skiriamas smulkiems patobulinimams. Tenesuraukia vyrai nosies, bet visa tai ne dėl jų, tų brangiausiųjų mes tai darom. Tiems vyrams, mes ir nestoros, ir visada gražiai apsirengusios, ir nemato jie skirtumo tarp nakties mėlynumo ir juodos suknelės, nors viena juoda ir maža, o kita tiesiog per maža. Tas brangiausiasis mums sako: „Tu jau dabar nuostabiai atrodai“, todėl jis net nesupras, ką mes tas prakeiktas 5 ar 15 minučių darėm. Jis nepamatys jokio skirtumo. Mes tai darom dėl savęs – mes norim jaustis puikiausiai kaip tik įmanoma: dar truputį brūkšt ten, dar ten, kiti auskarai, o dar apsispręsti dėl kvepalų…Kantrybės, vyrai ir būkit dėkingi, kad kai jūs išeisit šalia tokios gražios ir – svarbiausia – gerai besijaučiančios ir savimi pasitikinčios moters, kiti vyrai (ir moterys) pavydės jums.
7. Klausyti ir išgirsti
Ir kai mama mašinoj šešiolikmečiui pakeliui iš treniruotės pasako pastabą: „Tu turi išgirst, ką sako moteris. Nesvarbu, ar tai mama, močiutė, ar tavo draugė ir būtinai pasakyt, kad išgirdai. Net jei neturi atsakymo, pasakyk, kad pagalvosi ir pasakysi vėliau.“ Ploju rankomis mamai ir džiaugiuosi už jos sūnų. Mokėjimas ne tik klausytis, bet ir išgirsti yra tas svarbiausias žygdarbis, kurį vyras turi kasdien daryti darnių tarpusavio santykių rutinoje. Mes, moterys komunikuojam kitaip, kartais mes bandom pasakyti daug svarbesnius dalykus, o ne tai, ką sakom. Taip, jei statistiniam vyrui reikia 10 žodžių kažką pasakyti, moteriai prireiks 30. Ir neužteks. Tai truputį patylėkit, kai moteris kalba, klausykit mūsų, kad išgirstumėt. Taip paprasta.
8. Mums ne viskas gerai
Kai sakom, kad viskas ok, tai ne visada reiškia, kad „prisidirbai, pabandyk atspėt, kada“. Kai mes taip sakom, visada norim, kad mus išklausinėtų, kas ir kaip. Mes norim, kad vyrai skaitytų mūsų mintis, pamiršdamos, kad jie to nemoka. Neužsirišam juk raudono siūlo ant riešo, kai mums PMS ir mes neadekvačios kasdieniuose pokalbiuose ir reguojam it kokios pasiutusios į menkus dalykus. Mes norim, kad jie nuspėtų, kaip mes jaučiamės, vien iš to, kaip uždarom duris, kaip apsirengiam, kai elgiamės šiek tiek kitaip nei visada. Mes ne visada sakom tai, ką galvojam, čia jau toks bobiškas ypatumas, kad su juo kovok nekovojusi, jis išlenda. Mes kartais prašom vyrų pasielgti vienaip, o slapta tikimės, kad jei elgsis kitaip, kaip mūsų įsivaizdavimu turi elgtis tikri vyrai. Sakom „Aš susitvarkysiu pati“ arba „Palik mane ramybėj“, o mums ne visada norisi, kad paliktų ramybėj. Kai kažkas susiklosto ne taip, sakom „Nieko tokio, viskas gerai“, o būna taip liūdna, kad nors kauk ir į ranką kąsk, tik nenorim to parodyti. Mes turim lūkesčių, kad vyras pasielgs taip, kaip mes tikimės, o jei nepasielgia, gauna minusą, nors jie net nesuvokia, ko iš jų tikimasi. Kaip kažkada vienas vyriškis mane prirėmė prie sienos: „O tai kaip mums žinot, kada jūs sakot tai, ką norit pasakyt ir kada sakot tai, ką norit nuslėpt?“ Klausimas buvo sunkus, bet atsakymas išsprūdo savaime: „O jūs apsikabinkit, pažiūrėkit į akis, mes tada suskysim ir išsiduosim…Nors nepasakysim, bet bus aišku.“
Moterys nori, kad vyrai tai žinotų, bet jos pačios niekada to nepasakys. Kuo dar galima papildyt šitą sąrašą?
Papildymas iš skaitytojų patirties…
9. Nori, kad neužsiimtum nesąmonėm
Jie turėtų patys tai suprasti, o taip norisi pasakyt….„Jei supranti, kad šiandien per daug išgėrei ir normalios erekcijos nebus, tai gal baik mane zulinti ir paprasčiausiai išsimiegokim?“
Daugiau Jolitos tekstų skaitykite protoaistros.lt