Atrodytų, per tūkstančius metų šiek tiek išsivystėme ir pažengėme įvairiose srityse, tačiau gilios neapykantos išgyvendinti taip ir nesugebėjome. Kodėl? Kas stumia žmones masiškai prilipti prie televizijos ekranų vos išlindus dar vienam sekso skandalui ir ploti katučiu iš laimės, kad kažkam šiandien tragiškai bloga diena. Galbūt blogiausia.
Žmonės aktyviai nekenčia juodaodžių, homoseksualių žmonių, sėkmingų žmonių, storų žmonių, lieknų žmonių. Jų gyvenimai tiek tamsūs ir tušti, kad jie savo tuštumą projektuoja ir visur mato blogybes bei grėsmes. Nekenčia bet kokio nuokrypio nuo normos – ar jis būtų geras, ar blogas. Sėkmingas žmogus – blogai, sudegė namas – gerai.
Jau seniai pastebėjau, kad mus traumavo sovietų sąjunga (tikrai neketinu rašyti iš didžiųjų raidžių). Juk ten iš tiesų sėkmingi buvo tie, kurie turėjo pažinčių, kurie lindo į subinę valdžiai, kurie vogė, nusukinėjo, melavo ir sukčiavo. Nebūtinai visada iš piktos valios, kartais tiesiog siekdami išgyventi. Daugybė istorijų iš to laikmečio kaip kažkas pateko į geresnę mokyklą, gavo geresnį darbą ar ypatingesnį butą tik todėl, kad turėjo pažinčių reikiamose vietose.
Gal todėl mums taip sunku dabar persilaužti ir suprasti, kad jau ne viską valdo pažintys. Kad šiais laikais žmonės jau ir savo gebėjimais gali kažko pasiekti, neturėdami jokio užtarimo, nesukčiaudami ir nevogdami. Kad gali įstoti į nemokamą vietą universitete tik todėl, kad gerai mokeisi. Kad gali gauti gerą darbą todėl, kad daug ir kokybiškai dirbi.
Bet juk taip patogu sakyti, kad va, aš sąžiningas vargšas ir man nesiseka, o šitam ar kitam tai jau tikrai viską per pažįstamus „suveikė“. Vat mano talentas tai gilus ir egzaltuotas, tiesiog nesuprastas, o tas bjaurybė be talento tik dėl žinomo šeimos vardo prasimušė.
Žinoma, išsilavinusioje, pasiturinčioje šeimoje gimęs vaikas turi daugiau galimybių. Šitai puikiai įrodo ir garsiojo psichologinio Zefyro bandymo (Marshmallow test) pakartotinė analizė moderniais laikais – vaikų sėkmę ateityje garantuotai lemia ne gebėjimas palaukti zefyro, o šeiminė situacija, auklėjimas, finansinė šeimos situacija. Taip, gebėjimas atidėti malonumą yra svarbus, bet daug svarbiau tai, iš kur esi kilęs. Taip, gyvenimas neteisingas.
Galime dėl to verkti, pykti, pavydėti, bet tai greičiausiai nieko nepakeis. Tai, kad nesu manekenė, greičiausiai nepasikeis, jei verksiu ėsdama zefyrus ir rašysiu piktus komentarus DELFI po straipsniais apie manekenes. Bet aš galiu kažką pakeisti sportuodama ir neėsdama zefyrų.
DELFI komentarus po savo straipsniais skaitau kaip pramogą. Atsisėdu, pasiimu popkornų ir mėgaujuosi žmonių neviltimi. Pagal IP adresą gali maždaug matyti, kur tas komentatorius gyvena. Tai sėdi koks liūdnas, nieko gyvenime nepasiekęs nelaimėlis Markučiuose senam tarybiniam daugiabutyje ir skaičiuoja mano aukso upes, automobilius, manosi kažką žinąs iš kažkokių nuogirdų ar paskalų, piktinasi, kad viską pasiekiau per pinigus, lovą arba pažintis. Man gaila to žmogaus.
Po mano vyro straipsniais komentatoriai rašo, kad va, paimtų kastuvą, pakastų griovius, kaipmat visas išdidumas išgaruotų. Neabejoju, kad mano vyrui labai nepatiktų kasti griovius. Bet jis dėl to Šiaulių daugiabutyje rijo knygas, dalyvavo olimpiadose ir, kaip ir aš, dirbti pradėjo dar paauglystėje – pardavinėjo gėles ir prižiūrėjo kompiuterius už 300 litų per mėnesį. Komentatoriams nesuvokiama, kad mes, mūsų šeimos ir absoliuti dauguma mūsų draugų laimingai ir komfortiškai gyvena Lietuvoje ir beveik dėl nieko nesiskundžia. Komfortiškas gyvenimas jiems nenukrito iš dangaus ir jie nieko gyvenime nėra pavogę – visi jie dėl jo išliejo daug prakaito, paaukojo daug nervų ląstelių ir bemiegių naktų. Bet jie visada, visada žinojo, kad viską, kas nuo jų priklauso, gali pakeisti, ir visko, ko nori, sukandę dantis gali pasiekti.
