Atrodo, kad stengiesi, darai iš visų jėgų – bet viskas gaunasi priešingai, lyg tyčia. Atvirkštinė proporcija, kuo daugiau įdedi pastangų, tuo viskas labiau slysta iš rankų. Ir tai pasakytina apie visas gyvenimo sritis – profesinę, asmeninį gyvenimą, santykius su vaikais ar tėvais, kitus rūpesčius ir problemas.
Tas noras rasti išeitį ir išspręsti visus karštus klausimus kuo greičiau ir perkaitina tą mūsų vidinę bateriją. O tai jau gresia sprogimu, beveik kaip su tomis baterijomis nesaugiuose mobiliuosiuose telefonuose – perkaito, bum, sprogo!.. Sau tokio likimo juk nelinkėtume? Nei šis nei tas būtų išsitaškyti kaip „mobiliakui“. Nors kalbu su ironija, bet tai rimti dalykai. Todėl kai kuriais gyvenimo etapais tiesiog privalome sulėtinti tempą, stabtelėti, padėti vadeles į šalį ir atsigręžti į save – visas pasaulis palauks. Metas iškrovai, o paskui perkrovai. Ne skrandžio, o smegenų ir emocijų.
Švaistykite laiką – jūs to nusipelnėte
Kaip kaip? Švaistyti laiką? Skamba kone šventavagiška šiame ekonominių variklių prisuktame pasaulyje, kurie pukši ir kaista, kad tik kiekviena valanda ir minutė „nenueitų veltui“. Velniop, tegu nueina, nes tai nebus veltui, tai bus labai į naudą. Gyvybiškai svarbiai „iššvaistytas“ laikas, kurio kartas nuo karto reikia mums visoms.
To smagaus, paprasto laiko, kai galime tiesiog „įjungti durnių“ – ir pabūti netobulomis, niekur neskubančiomis, netempiančiomis visų pasaulio užduočių ir rūpesčių. Pamiršti nesėkmes darbe, kivirčus su antrąja puse, nepaklusnius vaikus, savigailą dėl praeities, baimes dėl ateities.
Pamiršti kaip atrodome, kuo esame vardu, kaip mus mato kiti, ką esame nuveikusios šiame gyvenime ar ką norime dar spėti nuveikti. Bent trumpam paspausti nematomą mygtuką „išjungti“ ir leisti sau pabūti tą dieną, pusdienį ar bent kelias valandas tokia, kokia tik šaus į galvą. Koks galėtų būti tokios dienos sau scenarijus? Pats įvairiausias. Norite visą dieną neišlįsti iš pižamos, užsisakyti tris skirtingas picas (nes nežinai, kurios labiau nori – su kumpiu, o gal saliamiu, o gal su grybais - bala nematė, imu tris, vis tiek suvalgysiu), peržiūrėti begalę mėgstamo serialo dalių ir pan. Skamba kaip tobulas planas!
Ką duos toks tikslingai iššvaistytas laikas? Nusiraminimą, atsipalaidavimą, poilsį, grįžusią šypseną, nurimusius nervus, skaidresnę galvą, didesnį pasitenkinimą savimi, teigiamą požiūrį į aplinką, stipresnę meilę artimiesiems, kasdienių darbų ir net rutinos ilgesį.
„Dzin“ – iš visos dūšios
Kad sumanymas pavyktų, reikia nuoširdžiai tam atsiduoti – švaistyti laiką iš visos širdies, iš visų plaučių, jausti, kaip tingi kiekviena jūsų kūno ląstelė ir kaip jūsų neuronams į viską nusispjauti, taip „nuo dūšios“. Simuliuoti negalima – jokių veiklų susijusių su profesinėmis ar asmeninio gyvenimo pareigomis, jokio sąžinės balso ar graužaties dėl dykai praleistų valandų įsileidimo. Šiems jausmams dedame kelio ženklą su riebia plyta. Šio plano reikia griežtai laikytis it kokios dietos, atsipūsti iš visų jėgų, taip kaip įsitempiate, lekiate, dirbate iš visų jėgų – atlikite ir priešingą veiksmą. Jokių išlygų, nukrypimų iš kelio, mūsų tikslas – laiko švaistymas mūsų gerovės vardan.
Sąlyga nr. 1 – būkite viena. Tiesiog privaloma, kad vykdydama atsakingą misiją „man šiandien viskas dzin“, namie ar kur bebūtumėte, išliktumėte viena – nuo ryto iki vakaro (ar kiek laiko tam skirsite). Jei nepavyksta ištaikyti tokios dienos savaitgalį, pasiimkite laisvadienį darbo savaitę. „Mielas darbdavy, man reikia laisvadienio? – Ką veiksite? – Švaistysiu laiką, tingėsiu ir siųsiu visus velniop (jus, beje, irgi). – Puiku! Rytoj galite neateiti į darbą.“ O jei tik mūsų bosai ir būtų tokie supratingi… Čia utopinis pokalbis, kai norėtųsi viską išsakyti be užuolankų, bet gal visgi nebūtina. Pasilaikykite jį sau ir pakikenkite iš to, bet pasiėmusi laisvą dieną, pašvaistykite tą laiką iš širdies.
Kaip dažnai sau leisti, o gal net prisiversti šitaip „sugadinti“ dieną? Spręskite pagal save ir savo galimybes. Gal kažkam užteks tokios dienos sykį per sezoną, o kažkuri norės tai daryti dažniau – kartą per mėnesį. Būtinai pabandykite ir pamatysite, kaip tai pasiteisina – atgaivina ir atnaujina jausmus. Beje, jei namuose liksite dėl ligos, tai nesiskaitys kaip sąmoningas laiko švaistymas, nes tuo metu organizmas dirbs – kovos su liga, o jūs tebūsite aplinkybių auka.
