Karen McQuestion „Mergaitė mėnesienoje“: akistata su narcizu ^{Faustos Marijos Leščiauskaitės knygų apžvalga}

Tai ne tik sumenkina labai rimtą asmenybės sutrikimą, tai dar ir klaidina. Ypač kalbėjimas apie meilę sau: nors paviršutiniškai žiūrint toks žmogus gali atrodyti sau puoselėjantis šiltus jausmus, realybėje tai, ką jis jaučia sau, greičiau yra didžiulis nepasitikėjimas savimi, užspaustas nesaugumo jausmas. Tai, kaip žmogus jį išreiškia, labiausiai priklauso nuo asmeninių savybių bei sutrikimo. O narcisizmas yra sunkus, sudėtingas sutrikimas.

Jie susitelkia į paviršių tam, kad sukurtų asmenybę, kuria žavėtųsi kiti, dažniausiai absoliučiai užleisdami savo vidų ir nesirūpindami sau patiems sukurti saugią erdvę. Jie veikiau gyvens siaubingą gyvenimą privačiai, bet tviskantį ir pavydėtiną – viešai, parsiduos už lašą žavėjimosi jais. Jums skamba kaip meilė sau? Man – kaip iki atvirų žaizdų neišmylėtas žmogus, kuris dėl nepažintos meilės ją maišo su dėmesiu ir žavėjimusi ir už juos parsidavinėja it kekšė.

Bet gailėti jų nereikia, tai pavojinga. Būtent narcizai yra vieni baisiausių manipuliatorių, jie yra tie žmonės, kurie darbuose povandeninėmis srovėmis sujaukia kolegų santykius, gali keršyti slaptomis sunaikindami kolegos atliktą darbą ar griaudami jų įvaizdį. Poros santykiuose jie auką siekia padaryti nuo savęs priklausomą. Pavyzdžiui, vyras narcizas gali siekti priversti moterį nedirbti ir išsivežti ją gyventi į kitą šalį. Jis pateiks – kaip karalienę, kuria pasirūpinta, kuriai parodys pasaulį. Realybėje – tiesiog atitrauks nuo artimųjų, kurie galėtų padėti išsigelbėti iš pinklių, atims savirealizaciją ir savarankiškumą, galimybę įsikibti į požiūrius iš kitos perspektyvos ir susikurs patogią vietą galios žaidimams. Narcizės mamos ypač mėgsta skiepyti kaltės jausmą ir kiršinti su naująja suaugusio vaiko šeima. Narcizai – pavojingi žmonės, jie nejunta ribų ir neturi empatijos.

Amerikiečių autorės Karen McQuestion knygą „Mergaitė mėnesienoje“ man padovanojo knygų platintojas, pasiūlęs išsirinkti iš savo pasiūlos. Viena mano pačios skaitytoja buvo užsiminusi, kad leidykla „Briedis“ jai imponuoja kaip stiprių detektyvų ir trilerių leidėjas, o aš jų knygų skaičiusi apskritai nebuvau, taigi, prisiminusi pasiknisau virtualiose knygų lentynose ir radau keletą gerai pasaulio skaitytojų įvertintų jų leidinių. „Mergaitė mėnesienoje“ Goodreads platformoje įvertinta solidžiomis 4,1 žvaigždutėmis iš 5.

Senyvo amžiaus kaimynė, naktį išėjusi stebėti mėnulio užtemimą, kaimynų virtuvės lange pamato indus plaunant mažą mergaitę. Jos žiniomis, kaimynai dukters neturi – tik paauglį sūnų. Tačiau daug ji apie juos nežino, šie nėra ypač draugingi. Vėliau pas moterį apsigyvena dukros globotinė, jauno amžiaus mergina, užaugusi disfunkcinėje šeimoje, bet besistengianti kabintis į gyvenimą, ir jos kartu pradeda aiškintis savo kaimynų paslaptį.

Knygoje esama detektyvinės linijos, tačiau ji – švelni ir nėra pernelyg jaudinanti ar sudėtinga. Labiausiai mano dėmesys knygoje atiteko šeimyninei dramai ir psichologinei linijai: tipinio narcizo charakteriui. Kaip toli gali važiuoti narcizas? Kam jis gali ryžtis? Skaitykite knygą ir pamatysite, ji puikiai iliustruoja tokio žmogaus veikimo modelį. Jis nėra nei išpūstas, nei nerealistiškas. Narcizas susiklosčius aplinkybėms tikrai galėtų taip padaryti, nors jums ir skamba šiurpiai.

Ši knyga – ypač lengva, gal šiek tiek paviršinė, tačiau maloni. Jei skrendate atostogų, ko gero, prie baseino ji būtų vienas malonumas, reiškiantis galimybę išgyventi nuotykius tiesiog gulint. Jei esate priekabus detalėms, jei norite svorio, sudėtingumo, užkurti proto variklį – tai ne ta knyga. Ji skystoka, tačiau maloni. Aš pati nieko prieš šį žanrą ir stilių neturiu, tinkamu laiku tinkamoje vietoje – puiku. Tai literatūros saulėgrąžos. 4 žvaigždutės iš 5 būtent šitame žanre.