Kaip aš ieškojau vyro Tinderyje: daug žadantis pasimatymas po vieno akibrokšto nuėjo perniek

Meilė toks nenuspėjamas dalykas. Kai kurie ją net lygina su sloga (tik meilė – malonesnis reikalas) – niekada negali žinoti, kur ir kada ji tave užklups. Bet aš manau, kad kas jos neieško, tam belieka kliautis tikimybe, kad ji pasipainios kur nors gatvėje, autobuse ar bibliotekoje. Kokia ta tikimybė? Sutikite, kad menka. Kokia tikimybė, kad meilę surasiu Tinderyje, gal irgi ne ką didesnė, bet aš nesiruošiu pasiduoti. Net kai mane nubloškia, pažemina ar man įkanda, aš atsistoju ir bandau toliau. Taip buvo ir šį kartą. Vyras, su kuriuo nuėjau į pasimatymą, buvo daug žadantis, tikras gražuolis, bet vienas jo klausimas buvo didelė klaida.

Kaip jau pasakojau pirmojoje savo Tinderio kronikų istorijoje, prieš kelis metus pradėjau aktyvias antrosios pusės paieškas Tinderyje. Šiandien jau galiu save vadinti pasimatymų ase. Galiu greitai perprasti vyrus, pasakyti, ko jie iš tiesų nori, ar pasiruošę rimtiems santykiams, o kartais net – ar jie sėdėję kalėjime (apie tai bus kita istorija). Vis dėl to kai kurie sugeba nustebinti net mane. Vyras, kuris tą kartą man parašė, atrodė mielas, tvarkingas. Iš nuotraukos – net patrauklus. Sutarėme susitikti. Nusprendžiau pasistengti. Pasidažiau, stilingai apsirengiau. Karolis (pavadinkime jį taip) buvo kokių 38-40 metų. Aukštas, išvaizdus, iš pokalbio atrodė išsilavinęs, galėjau spėti, kad dirba gerą darbą. Vakaras atrodė daug žadantis.