Matėt instagrame – ten užpakalių invazija. Tų, kuriuos galima pamatyti tik gerokai persisukus darantis asmenukę vonioje. Žaviuosi moterimis, kurios eina sportuoti savo malonumui, bet kasdien po tris valandas „kalti“ užpakalį, kurio net nematai, man atrodo per daug…

Tobulinti norisi ne tik kūną. Zuiti po mokymus ir seminarus jau tapo gero tono ženklu. Mes ten tobuliname save. Nuo pirštų galiukų iki plaukų šaknų. Saviugdos konferencijos, treniruotės kaimo sodybose po žvaigždėmis, intensyvūs kursai užsienio šalyse – viskas tam, kad galėtume augti ir užaugti. Kvėpuoti sąmoningai, valgyti intuityviai, šypsotis iš pačių kepenų gelmės ir sportuoti ypatingai. Kol tapsime tokios, kokios visada svajojome būti. Viskas gerai, kol tobulinamės tam, kad taptume įdomesnės. Sau. Gerai, ir kitiems. Šiek tiek. O jei vis tiek neįdomios? Kas padės?

Mano lėktuvo kaimynė pasakoja, kaip dėvi sukneles, išmoko draugo prašyti dovanų, dėkoti už jas, gauti pagalbos ir tapo gerokai laimingesnė. Ji užsidegusi rodo, kaip elgtis, kad jis būtų toks, kokio norisi. „Su vyrais, pasirodo, reikia elgtis kaip su besmegeniais. Juos mamos netinkamai išauklėjo, išlepino, o dabar kitos moterys turi kankintis.“

Jai virš trisdešimt, ji sėkmės išbučiuota ir nė neslepia bjauraus charakterio, bet biologinis laikrodis tiksi vis garsiau, o iš savo draugo nesulaukia pasiūlymo tuoktis. Pamokyta ji įkalbinėja važiuoti atostogauti į šiltus kraštus, kad paspaustų jį apsispręsti. „Man taip patarė: skristi reikia ten, kur šilta, nesvarbu, į Turkiją ar Maldyvus. Viskas įskaičiuota. Atrodyti gražiai, elgtis be jokių ožių. Tai turi būti svajonių atostogos jam. Paskui, kai grįšim atgal, turiu oro uoste pasiimti taksi, atsisveikinti: „Iki, ačiū, nebeskambink man.“ Ir išvažiuoti viena. Tada jis pasipirš. Norisi iš jo vyriško poelgio!“

Tai veikia, kaip sako specialistai, nes pakutensi jo ego, parodysi, ko jis netenka, jau antrą dieną jis brauks šykščią vyrišką ašarą, gražūs prisiminimai sustiprins nepakeliamos vienatvės jausmą ir jis pasipirš. Valio! O kas tada? Vestuvės! Tie kursai – tikras išsigelbėjimas moterims, kurios žino, kam joms to reikia: dėl turtų, būsimų vaikų ar socialinio statuso.

Moterys nemoka elgtis su vyrais. Dauguma naiviai tikisi, kad jei elgsis nuoširdžiai, gaus tai, ko vertos. Negauna. Nes sėda į troleibusą, kuris veža iki Pramogų banko, o tikisi atvažiuoti prie Santuokų rūmų. Bet jei pakeliui išlipa tinkamų seminarų stotelėje, paskui gali pakreipti ir troleibuso maršrutą.

Į kursus pasimokyti manipuliacijos meno nevaikšto vyrai. Neįleistų, žinoma, bet jiems būtų verta pasiklausyti. Nors vargu ar suprastų. Pamenu, festivalyje žiūrėjom filmą „Baisi moteris“. Santykių situacijos, kurios buvo rodomos ekrane, moterims sukeldavo šypseną, jos atsidusdavo, garsiai sukikendavo, kai atpažindavo tam tikrus savo elgesio modelius. Herojė manipuliavo puikiai, o herojus to nė nepajuto, nes buvo… profesionalės rankose. Vyrų reakcijų salėje nesigirdėjo. Jiems tai buvo filmas apie meilę.

Tam universiteto laikų bičiuliui, kuris rėžė sparną aplink merginą gerą dešimtmetį, tai irgi buvo meilė. Atstumtas vėl priartėdavo ir nenuilsdamas rodė savo palankumą. Kovojo dėl jos leistinais ir nelabai sąžiningais būdais (kas ten sakė, kad meilėje ir kare visos priemonės tinkamos?). Jis taip pat maigė mygtukus, kurie veikia: dovanos, dėmesys, šiluma, vyriška pagalba. Jam pavyko. Ji pasidavė. Nežinia, ar iš nuovargio, ar jau buvo laikas pasiduoti, ar pabodo to vyro atkaklumas.

Ar paskui buvo „ilgai ir laimingai“? Buvo vestuvės: „Aš dėl jos kovojau! Ir ji dabar mano!“ Po kelerių metų povo išdidumo neliko nė lašo. „Kam tau reikėjo moters, kuriai nereikia tavęs?“ – „Aš tik norėjau įrodyti sau, kad galiu!“ – nuoširdžiai prisipažino jis, guosdamasis nepasisekusiu šeimyniniu gyvenimu. Moterys protingesnės: jos bent žino, dėl ko maigo mygtukus ir ką darys, kai gaus tai, ko nori.

„Aišku, mes manipuliuojam, nes kitaip su jais nebūtų įmanoma gyventi“, – sako kaimynė man, primygtinai kviesdama į seminarą. Pasakykit, o kur parašyta, kad būtina gyventi su tais, su kuo neįmanoma? Jūs ir gyvenkit, jei norit. Neisiu į tuos kursus. Nebeturiu šeimyninių projektų, kuriems reikia tokių ypatingų gebėjimų.

Gera suprasti, kad ir vyrui moters, ir moteriai vyro reikia tik dėl džiaugsmo. Dėl malonumo. Dėl kompanijos. Be gudravimo, apgaulės, melo ir apsimetinėjimo. O dėl mygtukų – aš žinau, kokius pasispaudyti, kai jo nėra šalia.

Tekstas rašytas žurnalui „Laimė“.