Vyrui reikia mėsos, jis juk ne balandis koks ir ne gėjus. Salotos vyrui? Nejuokaukit, moterys sako „maniškis nuo jų nepavalgo“. Koks tikras vyras valgys kruopas? Perlines ar, juo labiau, kažkaip jau savaime bobiškai skambančias bolivines balandas? Na, nebent iš mandagumo ir baimės žmonelei, kuri tokių užsitaisė, nes liekninasi, paragaus, o tada iš šaldytuvo trauks dešrą, lašinius, svogūno ir vyriškai užkąs. Su alyvuogėmis ir sūriais tikri vyrai taikstosi iš meilės arba noro nepasirodyti mužikais romantiškų pasimatymų metu. O normalus vyras, ne koks šiuolaikinis subobėjęs pienius, dėl savęs nusipirks kebabą. Arba pats paršelį pasiskers, bet šitomis nesąmonėmis nesisotins. Nes jo skrandis yra kitoks, jam neįmanoma pasisotinti tuo, ko sotinasi moteris.
Tai sakykit, vyrai tikrieji ir jų tikros damos, kur tie patinai taip pluša dieną naktį kastuvais ar dalgiais mojuodami, kad jiems maisto reikia kaip vidutinei lokių šeimynai? Ko gero nuo šešių ryto ligi vidurnakčio lenkia nugaras laukuose be atokvėpio, be pietų pertraukos, be laisvadienių? O tais retais laisvadieniais, kurie pasitaiko kaip stebuklas, kaip žydrūnai savickai kilnoja bačkas, rąstus ir automobilius plikomis rankomis?
Na, o dabar užverskime tą pasakų knygą ir papasakosiu aš jums, kaip yra iš tikrųjų. Dirba tas jūsų vyras vidutinio arba niekinio fizinio sunkumo darbą. Vairuoja autobusą, vežioja prekes, eina į susitikimus, kalbasi telefonu, braižo į sąsiuvinį ar kompiuterį, keičia automobilių tepalus, tikrina vamzdžius, špakliuoja, moko vaikus ar rūpinasi verslu. Statistiškai tai yra vieni populiariausių užsiėmimų vyrams ir kad ir kaip niekas nenori būti vidutiniu statistiniu vienetu, dauguma – esame. Na, o reali vidutinio vyro, su vidutiniu, tačiau normaliu fiziniu aktyvumu, paros kalorijų norma svyruoja tarp truputį virš dviejų ir trijų tūkstančių kilokalorijų. Maždaug tiek jam užtenka, kad palaikytų kūno svorį, visas reikalingas kūno ir smegenų funkcijas ir visaverčiai gyventi.
Sakykime, vidutinis 300 gramų jautienos steikas sudaro apie 400 kilokalorijų. Kalbu labai grubiai, paklaida garantuotai yra, bet kažkokios atspirties reikia. Šaukštas sviesto sudaro apie 100 kilokalorijų, o pastarąjį kai kas mėgsta lydyti ant mėsos. Trys vidutinės bulvės, skačiuokime kad viena bulvė svers apie 140 gramų, sudarys apie 350 kilokalorijų. Ir dar primeskime, kad tai bus bulvių košė ir ją trins su pienu bei sviestu – tai dar papildomos 200 kilokalorijų. Skardinė kolos sudarys apie 140 kilokalorijų. Desertui vyras suvalgys kokį nors įprastą, gerai žinomo pavadinimo šokoladuką, kuris realistiškai gali sudaryti apie 250 kilokalorijų. Iš viso – apie 1340 kilokalorijų. Vadinasi, tiek ir taip valgydamas triskart per dieną, o tai net neskambėjo kaip maisto festivalis, vyras viršys vidutinę rekomenduojamą paros kalorijų normą.
Absoliučiai panašų kaloringumą galima išgauti salotomis. 250 gramų virtų lęšių sudarys apie 300 kilokalorijų. Du vidutiniai kepti kiaušiniai – apie 160 kilokalorijų. Svogūnas, stiklinė kopūsto, viena vidutinė morka, didelis pomidoras, viena paprika sudarys apie 200 kilokalorijų. Na, o padažą tegu sudaro alyvuogių aliejus, sakykime, penki dideli valgomieji šaukštai, kas sudarys 600 kilokalorijų, šaukštelis garstyčių, šaukštelis medaus, šiek tiek citrinos sulčių ir šaukštas balzaminio acto, kurie gal sudarys kokias 30 kilokalorijų. Nežinau, ar skanios gautųsi tokios salotos, bet dar nė deserto vyras nebus spėjęs suvalgyti, o pasiekęs bus 1340 kilokalorijų. Žinoma, galima dėti kiek mažiau lęšių ir pilti mažiau aliejaus, bet esmė čia viena – jokio skirtumo, kruopos, žolės, mėsa, sriuba, bulviniai blynai ar sumuštinis – pavalgyti nuo jų galima vienodai. Kitas klausimas, kuris man atrodo kaip svarbiausias, yra tas, ką tu organizmui duodi su į burną dedamais kąsniais, kiek gauni makroelementų, kiek vitaminų ir visų reikalingų medžiagų pasiimi. Bet jei grynai apie pavalgymą – pavalgyti tiek vyras, tiek moteris gali nuo visko, kas yra maisto produktas.
Kodėl asmeninis skonis (ar jo nebuvimas), o kartais net tiesiog negebėjimas visavertiškai maitintis, bandomas pagrįsti kažkokiu toksišku vyriškumu ar moteriškumu? Kodėl iš moters tikimasi tortuko su uogytėmis, salotyčių su kruopytėmis, o iš vyro – lašinių su svogūnais? Kol valgiau mėsą, kuo puikiausiai kirsdavau lašinius, užsikąsdavau svogūnais ir ant viršaus dėdavau šaukštą krienų. Tortai man buvo mažai įdomūs, o pašnekesiai tarp draugių puikiai gimsta rankose laikant ne raitytą arbatos puodelį, o gabalą dešros. Nuo to mažiau moterimi netapau, tarp kojų nauji agregatai neišaugo. Na, o kai bandoma pasiteisinti fiziniu darbu – tai taip, suprantama, kad esant dideliam fiziniam krūviui, reikalinga ir daugiau kalorijų. Kitaip sakant – norisi sočiau. Bet net ir čia tą patį kaloringumo efektą galima išgauti nevyriškais laikomais produktais. Žinoma, galima ginčytis apie tai, kokių medžiagų labiausiai reikia aktyviai fiziškai gyvenančiam žmogui ir čia savo darbą geriausia leisti dirbti dietologams, tačiau galiu duoti ranką nukirsti, kad tą patį efektą galima gauti ir iš „vyriškų“, ir iš „moteriškų“ maistų.
Tiesiog komiška, kaip bijodami dėl savo vyriškumo ar moteriškumo, žmonės net maistui suteikė lytiškumą. Kaip vyrai kvepėti rožėmis nedrįsta – ir tokiems buvo sugalvotas marketinginis triukas, vyriški bei moteriški kvepalai, nors iš tiesų kvapas tikrai nėra tik vienai lyčiai pritaikomas, – taip ir patiekalų baidosi. Iš įpročio, dėl įdiegtų stereotipų, iš nepažinimo bei nepatyrimo.
Na, nebegaudo plikomis rankomis vyrai bizonų. Tai nereikia ir apsimesti pirmykščiais, laukiniais ir nepasotinamais. Nebijokite taip tų salotų, pabandykite – pimpis iki razinos tikrai nesusitrauks, pažadu.
