Fausta Marija Leščiauskaitė. Nėra baisesnių žodžių, kuriuos jums galėtų pasakyti mylimas žmogus

Panašiai moka manipuliuoti ir šunys, kurių intelektas emociškai, manoma, prilygsta 2–4 metų vaikui. Žinoma, čia jei matuosime žmogaus matu ir atmesime visus įgūdžius bei būdus, kuriais protauja bei vadovaujasi ir išgyvena gyvūnai. Tačiau jie lygiai taip pat pastebi, kokios jų išraiškos, elgesiai, verčia šeimininką jam duoti skanuką, pakasyti, nusijuokti, ir tuo manipuliuoja. Mano šuo niekada manęs neprašo maisto nuo stalo ir įkyriai nekrapšto jį pakasyti, kai esu užsiėmusi. Tačiau tai kasdien daro mano partneriui. Spėkite, kodėl? Jis puikiai žino, kur galima manipuliuoti, o kur sėkmės tikėtis neverta. Visa tai galima laikyti nekaltomis manipuliacijomis. Jos smulkios, be nukentėjusiųjų. Kai kurios netgi juokingos.

Dar manipuliacijas išskirčiau į ateinančias dėl emocijų pažinimo stokos, emocinio intelekto stokos, dėl patiriamos nevilties, kai jauti daug, bet nesugebi to kontroliuoti ir net pats dorai suprasti. Tokios manipuliacijos atneša skausmo, bet savo šaknimis jos labiau liudija apie manipuliuojančiojo beviltybę. Pavyzdžiui, kai konflikto metu poroje iškart grasinama skyrybomis, tai būtent tokio tipo manipuliacija. Ji yra labai bjauri, bet gali būti palyginti nesunkiai išgyvendinta, jei pora nori ir sutinka emociškai tobulėti: imti atvirai kalbėtis, galbūt – užsiimti psichoterapija, bandyti aiškiai įvardyti, ką ir kodėl jaučia, kodėl taip ar kitaip reaguoja į konkrečias situacijas. Tai nėra nekalta, bet nėra ir nepataisomai kenkėjiška.

Tačiau egzistuoja manipuliacijos tipas, kurio užuominą pamatęs – bėk. Net jei teorijoje jį įmanoma pataisyti, kaina yra per brangi ir jums jos mokėti neapsimoka. Į tokią kategoriją patektų „jei ne aš, tu niekas, kas į tave tokią žiūrės, tu be manęs pražūtum, ką gi tu darysi viena?“ Kalbu lyg moteriškajai giminei, bet lygiai taip pat ir moterys manipuliuoja vyrais ir tai lygiai taip pat bjauru. Tokia manipuliacija turi įvairiausių rūbų, bet visada yra maždaug apie tą patį: be manęs tu būtum (esi) niekas, tu liksi vienas, niekada nerasi kito, kuris tau bus nors per pusę tiek geras, kaip aš.

Daug šansų, kad tokius žodžius savo narcizas, nes žmogui su empatija tai suvokiama kaip didelis pažeminimas, vilties atėmimas, išgąsdinimas. Kas norėtų savo antrą pusę priversti jaustis skuduru? Empatiškam žmogui savą taip sužeisti būtų be galo sunku. Nesakau, kad taip gerai, tačiau vienas kitą išdurninti konflikto metu šiame kontekste daug nekalčiau: tai emocingas žodis, kuris savyje per daug neneša. Tai – panašiai, kaip nusikeikti, gal ir negražu, bet tai labiau emocinė iškrova. O štai minėtoji manipuliacija ir menkinimas – jie gali būti sakomi ramiu tonu, gražiais, kone literatūriškais žodžiais, bet jų tikslas – sunaikinti. Padaryti auką priklausomą. Pirmiausia sulaužyti savivertę, įtikinti, kad jis nieko vertas ir kad tai, ką turi dabar – jam kaip aklai vištai grūdas. Iškelti save kaip dosnų, nes apskritai teikiasi su tavimi būti, nors galėtų tave kad ir dabar pamesti, ir taip pririšti. Kai nors truputį dekonstruoji ir išanalizuoji tokį pasakymą, jo bjaurumas pasirodo neturintis dugno.

Žinoma, kad tai netiesa. Pasaulyje yra arti 8 mlrd. žmonių, beveik tiek pat vyrų ir moterų. Nėra įmanoma, kad taip jau nė vienas iš kelių milijardų imtų ir į tave nepažiūrėtų. Pasaulyje porą susiranda turtuoliai ir vargšai, stori ir ploni, su kojomis ir be jų, švelnaus charakterio ir audringo, tylūs ir plepūs, uždari ir atviri tarsi knygos. Poras susiranda didžiausi nuobodos ir vietoje nenustygstantys nuotykių ieškotojai. Kodėl į jus turėtų nepažiūrėti taip jau visai niekas? Ir kaip tai apskaičiuoti? Žinoma, manipuliatorius niekada nepateiks jums kažko, kas remtųsi į skaičius, faktus, jis tik spaudys jūsų mygtukus, nes yra gudrus ir pastabus jūsų silpnybėms. Tai ir viskas.

Tačiau nieko keisto, kad jei su žmogumi esi ne vienerius metus, jį myli, pasitiki, gali pasiduoti jo manipuliacijoms. Juk dauguma jų prasideda nekaltai ir po truputį, manipuliatoriaus partneris įpranta, atbunka ir pakelia vis didesnes manipuliacijos dozes. Ko gero, tai prasidėjo nuo pavydo scenų. Nuo „šito nesirenk, trumpą sijoną palik tik mums dviem“ arba bandymų sukontroliuoti, kiek ir kur išeini su draugėmis. Nuo nesišnekėjimų arba prastos nuotaikos, tau grįžus po tokių pasisėdėjimų. Nuo įkyrių žinučių dar esant juose ir lūpos tempimo iškart neatrašius. Tai nurašoma didelei ir aistringai meilei, savinimuisi iš to didelio jausmo, o manipuliatorius pajutęs atleistas ribas, braunasi pirmyn.

Galima stebėtis, bet tokia manipuliacija tokia galinga, kad labai daug žmonių dar ilgus metus lieka su savo manipuliuojančiu ir gąsdinančiu partneriu. Jei jums pirmąją dieną į akis šautų, kad be manęs tu niekas, ko gero, apsisuktumėte ant kulno, pamojuotumėte špyga ir tiek tas žmogus jus tematytų. Bet, kaip ir sakiau, pradėjus įsisavinti vis didesnes emocinio smurto dozes, žmonės kažkodėl patiki. Tai nėra pamatuotas tikėjimas – neva, viską apskaičiavau, į mane tikrai daugiau niekas nežiūrės. Ne, žmogus nebekvestionuoja, tai tiesa ar ne. Jis tiesiog susigūžęs, atbukęs, „išjungęs“ emocijas, kad išgyventų, taigi, prasčiau junta ir kitus impulsus. Ar esate kvailai, neapgalvotai pasielgę ir labai išsigandę? Taip ir šiuo atveju. Baimė atbukina protą. Veikia nerimas, neviltis.

Todėl ir sakau: pirmą kartą išgirdus kažką panašaus, reikia iškart bėgti. Žinau, kad žmonės šiais laikais greiti siūlyti skyrybas. Bet tai – tas rimtas atvejis, kai nereikia delsti vien jau dėl to, kad vėliau savęs išgelbėti galite būti nebepajėgūs. Galite atbukti, išsigąsti ir tam tikra prasme patikėti.

O juk jie gąsdina tuo, kas žmogui instinktyviai yra baisiausia: būti vienam, atskirtam, atmestam. Žmonėms kibtis vienam į kitą užrašytą genuose, senovėje po vieną jie nebūtų išgyvenę. Dar kitaip – moterims. Jos iki dar palyginti nesenų laikų buvo tiesiogiai priklausomos nuo vyro. Negalėjo balsuoti, kur panorėjusios dirbti negalėjo, žodžio neturėjo ir lygiateisėmis laikomos nebuvo. Net jei sąmoningai suvokiame, kad dabar tai – kvailystė, prigimtinė baimė ir instinktas yra ne juokai.

Todėl nėra baisesnių žodžių, kuriuos jums galėtų pasakyti mylimas žmogus. Tik viena aišku – juos pasakęs jūsų nemyli. Tad kentėti neverta.