aA
Žmonės dažnai painioja sentimentalumą su empatija. Empatija – tai gebėjimas užjausti, sentimentalumas – emocijos, kurių žmogus nenusipelnė, tiesiog egocentriškas mėgavimasis savo pojūčiais, savo knygoje „Minčių žvėrynas“ rašo Eva Tombak.
Eva Tombak
Eva Tombak
© DELFI / Andrius Ufartas

Tai tobulai apibūdino Milanas Kundera: „Vieną ašarytę praliejame žiūrėdami, kaip vaikai žaidžia pievelėje, o kitą – mėgaudamiesi, kad gebame verkti žiūrėdami į vaikus, žaidžiančius pievelėje.“

Sentimentalumas seniai nėra nei gero skonio, nei gero žmogaus sinonimas. Sentimentalumas yra kičas.

Rašytojas Maksimas Gorkis, kurio vardu sovietų laikais buvo pavadinta Didžioji gatvė Vilniuje, garsėjo kaip labai sentimentalus žmogus. Jį net vadino žmogaus sielų inžinieriumi. Sielų inžinierių pravirkdyti buvo vieni niekai. Jis verkdavo skaitydamas kiekvieno jauno talento darbą. Jis negalėjo suturėti ašarų ir klausydamasis šešiolikmečio pasakojimo apie žiaurias kalėjimo sąlygas. Gorkis paverkė ir išėjo. Žinodamas, kad netrukus vaikinukui – galas.

Vaikinuką sušaudė. O didysis rašytojas kalėjimo atsiliepimų knygoje parašė džiaugiąsis, kad administracija rūpinasi, kaip pagerinti kalinių gyvenimo sąlygas.

Gorkis nebuvo veidmainis, jis verkė nuoširdžiai, nuoširdžiai graudinosi, klausydamas istorijų apie kalėjimo siaubus. Tačiau jo ašaros kaip vanduo nutekėjo, sielą nuprausė. O jo paties nepažadino susimąstyti, ką jis asmeniškai galėtų padaryti, kuo galėtų kenčiantiems padėti.

Filosofo Roberto Solomono teigimu, sentimentalūs žmonės, užuot ryžęsi realiems veiksmams, savo neveiklumą teisina ir slepia reikšdami emocijas. Hitlerio dešinioji ranka Aušvico komendantas Rudolfas Hessas raudojo žiūrėdamas konclagerio kalinių pastatytą operą. Jo ašaros nebuvo dirbtinės. Jos liejosi nevalingai, tokiu būdu paleisdamos sąžinės graužatis, sukauptas jo pasąmonėje.

„Minčių žvėrynas“
„Minčių žvėrynas“

Dabartinė sentimentalumo sąvoka skiriasi nuo ankstesnės. Iki 1800 metų sentimentalumas buvo jautrumo, emocingumo sinonimu. Maždaug prieš 150 metų britai atskyrė emocingumą ir sentimentalumą. Sentimentalumu imta vadinti sutirštintas, parodomąsias, egocentriškas emocijas.

„Sentimentalumas ir jautrumas nėra tas pats. Sentimentalus žmogus kasdieniame gyvenime gali būti išskirtinai žiaurus. Jautrus žmogus niekada nebus žiaurus“, – rašė Vladimiras Nabokovas.

Nejautrumas nėra sentimentalumo antonimas. Sentimentalus žmogus yra jautrus, bet jo jautrumas kitoks, išrankus. Jis jautrus sau, dar mamai, vaikams. Bet dažniausiai – katytėms ir šuniukams. „Aš myliu gyvuliukus, o žmonių – nemyliu.“ / „Katytės man gaila, o žmonių – nelabai.“ / „Negaliu ramiai žiūrėti, kai filme kankinami gyvūnai, o į žmonių kankinimus man nusispjaut, negaila.“

Sentimentalumui stinga užuojautos. Sentimentalumas – kaip apgaulingas saldainis, ant kurio dailiai užrašyta „jautrutis“, o viduje – tuštuma.

Rašydama apie tai, kas mane stipriai jaudina, stebiu, ar ne pernelyg įsijaučiau. Ar netampu dėmesio prostitute, pasiryžusia bet ką padaryti, iš kailio išsinerti, kad tik būčiau pastebėta. O dar manau, kad feisbuke ne aš viena – dauguma esame dėmesio prostitutės…

Mes kalbame apie buvimą čia ir dabar, bet iš tikrųjų nostalgiškai nepaleidžiame praeities. Suvenyrų kolekcionavimas, asmenukių darymas mus blaško, atitraukia nuo buvimo dabartyje. Suvenyrai nėra blogai, natūralu iš kelionių parsivežti mielų prisiminimų, juos dovanoti ir tokiu būdu demonstruoti, kad mes, nors ir kur būtume, nepamirštame artimųjų, jie mums rūpi.

Bet ar iš tiesų rūpi jie? O gal mus tiesiog valdo nepaliaujamas troškimas būti geriems? Juk suvenyrų paieškos kartais virsta manija, jų pirkimas užgožia buvimo realybę. Mes taip užsižaidžiame dovanų pirkimu, kad nepastebime, jog labiausiai mums rūpi ne kitus džiuginti, o tiesiog kilstelėti savo vertę, atrodyti geriems. Geresniems, nei esame.

Sentimentalumas – kaip kreivas veidrodis. Nuotrauka, kurią padarė tas, kuris iš tiesų čia nebuvo, nes buvo pasinėręs į nuotraukos darymą, ne į pačius įvykius. Tai – akimirkos kserokopija, joje nėra tikrumo, tik nuotrupos. Padriki tikrovės fragmentai, suvynioti į egocentrišką mėgavimąsi savimi, savo pojūčiais. Sentimentalumas – kaip retušuota nuotrauka, kurioje likę tai, ką norime matyti, bet realybės čia nėra. Realybė ištrinta.

Gyvenimas – labiau dabartis, mažiau – sentimentai. Prisiminimų nuotraukos gerai, bet jos neturi būti tikslas. Kitaip nė nepajusime, kaip, užsižaidę gyvenimo skonių fotografavimu, pačių skonių liksime neparagavę.


www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Marija Serbintaitė. Uždažantys vaivorykštės spalvų pėsčiųjų perėją, ką tai sako apie jus? (234)

Ko siekiate, brangieji, juodais dažais uždažantys vaivorykštės spalvų pėsčiųjų perėją? Ar...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Partneris neleidžia eiti pas vyrą ginekologą ir masažuotis pas vyrą (119)

Kažkada vos spėdama į laiką atbėgau į masažo saloną, o ten prie manęs pripuolė...

David Grossman „Užeina kartą arklys į barą“: knygą man davė paskaityti svarbus asmuo – sužinokite koks Faustos Marijos Leščiauskaitės knygų apžvalga (11)

Vieni mokyklą atsimena kaip pragarą, bet yra ir tokių, kurie atsimena geruoju. Man pasirodė, kad...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Moterys, slėpkite savo kojas, jei jos nėra lieknos, tiesios ir idealios (257)

Praėjusią savaitę stilistė Viktorija Koročina, pasivadinusi „Stiliaus klase“, pasidalino...

Marija Serbintaitė. Jeigu partnerystės įstatymas sugriaus jūsų šeimą, tai gal ten tiek tos šeimos ir tebūta? (246)

Ką gi, praūžė Didysis šeimų maršas . Turiu pasakyti, daug keistų dalykų jame nutiko. Buvo...

Top naujienos

Po anoniminio skambučio – nemalonumai pareigūnei: įkliuvo su įkalčiais, bet tai – ne įrodymas (108)

Anoniminis skambutis pakeitė Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) dirbančios vyresniosios...

Jogintė Užusienytė | D+

Paaiškino, kodėl kartais sunku pamiršti pirmąją meilę: kitos moters grožis tokiu atveju nepadės

Dažniausiai girdime apie tokias meilės istorijas, kai vyresnis vyras įsimyli gerokai jaunesnę ir...

Kaip atsikratyti alergijos visam gyvenimui? Pasirodo, tai lengviau nei galvojote (12)

Žodžiai „jums alergija “ skamba kaip nuosprendis visam gyvenimui. Dėl jos tenka atsisakyti...

Palangoje poilsiaujanti kauniečių šeimynėlė: savaitgaliui atsidėjome 500 eurų, bet jau matome, kad neužteks (686)

Dar vienas savaitgalis, kai vasaros sostine vadinamas kurortas Palanga banguoja nuo žmonių minios:...

Euro 2020 – Austrijos rinktinės pareiškimas: trys įvarčiai ir pergalė (1)

Europos futbolo čempionate į kovą įsitraukė dar dvi komandos. Rumunijos sostinėje Bukarešte...

Karantino metu fotografuoti pradėjusi žinomo palangiškio anūkė Aistė: atradau visą puokštę naujų malonumų (4)

Aistė Gustė-Jančiukienė mėgavosi darbu savo įkurtoje mankštų studijoje, rengė midfulness...

Populiariausia vasaros tendencija – spalvotas prancūziškas manikiūras (20)

Šią vasarą klasikinis prancūziškas manikiūras įgavo naują žaismingesnį dizainą –...

Fosilijose iš jūros dugno – ženklas apie masinį ryklių išnykimą: prieš 19 mln. metų įvyko kažkas baisaus

Rykliai mūsų planetoje gyvuoja jau pusę milijardo metų. Sunku patikėti, bet ryklių čia buvo...

Kaunas įsirengė kameras ir žadėjo sekti visus, tačiau susidūrė su nematytais trukdžiais sistema įdiegta prieš metus, bet ir šiol neveikia (6)

Specialiomis sekimo kameromis apjuostas miestas, stebimos ne tik pagrindinės transporto arterijos,...

Koronaviruso pažinimo kelyje – netikėtas posūkis: stebisi net virusologai (109)

Daugiausiai pasaulyje gyventojų paskiepijusioje šalyje daugėja infekcijos atvejų, tad mokslininkai...