aA
„Vaikų negalima auklėti, vaikus reikia mylėti.“, „Auklėkite šunis, vaikus mylėkite“, „Vaikai yra dievai, su jais reikia elgtis kaip su dievais. Ne mums skirta juos auklėti, čia jie atėjo mūsų auklėti“, „Vaikai iš prigimties yra geri, juos sugadina aplinka, auklėjimas, nurodinėjimai, kaip yra teisinga, o kaip – neteisinga“, „Isterijos proveržis yra gerai, nevalia isterikuojančio vaiko raminti“.
Eva Tombak
© DELFI / Andrius Ufartas

Štai tokių komentarų sulaukiau savo feisbuko paskyroje pradėjusi diskusiją apie vaikų auklėjimą, savo knygoje „Minčių žvėrynas“ rašo Eva Tombak.

Temą padiktavo psichologo Jordano Petersono tvirtinimas, esą „vaikai anaiptol nėra iš prigimties geri, juos reikia auklėti, kad užaugtų dori žmonės“. Psichologo požiūris kerta smūgį liberaliajam auklėjimui, ir aš prisimenu „Sniego karalienę“: „Vaikus reikia lepinti, tada iš jų išaugs tikri plėšikai.“

Mūsų visuomenėje viešpatauja besąlygiškos meilės vaikams idėja: turime juos tiesiog mylėti, leisti jiems tiesiog būti ir ko nepasiekia – pakelti, kad pasiektų, ko nepasiima – paduoti, kiekvieną pražangą suprasti ir atleisti.

Beje, žinai, kad besąlygiškos meilės idėja nėra mileniumo išradimas – ji gimė šeštajame dešimtmetyje? Besąlygiška meilė – tai atsakas į Antrojo pasaulinio karo žiaurumus. Penktojo ir šeštojo dešimtmečio karta pareiškė: „Gana. Mes norime, kad mus mylėtų nepriklausomai nuo nieko.“ Taip buvo nutarta vaikus auklėti besąlygiška meile.

Neilgtrukus „meilė už nuopelnus ir paklusnumą“ transformavosi į „meilę be ribų“.

Bet laisvės švytuoklė pernelyg įsisiūbavo. Besąlygiškos meilės eksperimentas žlugo. Tėvai prarado galimybę daryti vaikams įtaką, juos auklėti. Mes žengėme per toli su pasitikėjimo kreditu, mūsų besąlygiškas palaikymas įskiepijo vaikams klaidingas nuostatas. Mes tikėjomės, kad laisvė išugdys jų savivertę, brandą, nepriklausomą mąstymą, ir tokiu būdu jie išaugs laimingi ir sėkmės lydimi žmonės.

Tačiau iš tikrųjų besąlygiška meilė tapo tarsi Pandoros skrynia, sužeidė savivertę, sustabdė brandą, ir šiandien mes turime infantilų kartą, kuri nenori suaugti, visą gyvenimą nepaleidžia „vidinio vaiko“.
Šiuolaikinius tėvelius ir mane pačią paralyžiuoja baimė: vaikų bausti negalima, bausmė traumuos atžalos psichiką, vaikai mūsų nemylės, jei juos bausime.

Vaikų teisių sergėtojai gali džiaugtis (nabagėliai jie, jeigu jiems tai džiaugsmas) – liberalumo maras nugalėjo sveiką protą. Tėvai vaikui trenka galvą, jis klykia, o kaimynai, neišsiaiškinę priežasčių, jaučia pilietinę pareigą kviesti policiją. Prekybos centre vaikas isteriškai raitosi ant grindų žviegdamas „noriu lėlės, noriu ledų, noriu saldainių“, tėveliams širdis kulnuose, jie nežino, ką daryti – jei pakels balsą, mėgins griežčiau sudrausminti, jiems gresia prarasti tėvų teises.

Aš pritariu, kad tėvus reikia bausti, jei neišauklėjo vaiko, bet atimti teises vis dėlto yra hardkoras

O gal tai visuomenės auklėjimo būdas, kaip neprisirišti? Tėvams – prie vaikų, vaikams – prie tėvų, prie draugų?

Bičiuliai, emigravę į Niujorką 1990-aisiais, guodėsi, kaip jų dešimtmečiui sunku mokykloje: vos spėja apsiprasti – viskas vėl pasikeičia. Kiekvienais metais vis kiti mokytojai, pergrupuojamos klasės, suolo draugai nuolat mainosi, migruoja: matematika – su Simu, kalbos disciplina – su Tomu, o piešimas ir muzika – su Roku ir Rolu. Prieš trisdešimt metų man tai atrodė baisi neteisybė – kam traumuoti vaiką, kaip jį galima išskirti su mylimais draugais ir mokytojais.

Šiandien nuomonę pakeičiau. Tiesa, per tą laiką vaikai suaugo, tad kas čia supaisys, kaip būtų buvę, jeigu būčiau auklėjusi kitaip.
Nežinau, ar turiu teisę sakyti, kad savo vaikus auklėjau, – greičiau mokiausi juos mylėti besąlygiškai. Man regis, jie tiesiog augo, o aš stebėjau ir stengiausi netrukdyti. Buvau iš tų tėvų, apie kuriuos sakoma, kad dėl vaikų draugystės jie pasiryžę bet kam, netgi pagarbą sau ir reputaciją paaukoti. Ir vis dėlto man pasisekė – mano vaikai ne iš infantiliųjų. Jie išaugo atsakingi, disciplinuoti, rūpestingi ir mokantys kovoti už save. Taigi, regis, ką nors vis dėlto dariau teisingai.

O tu kaip manai – tai likimas, genetika ar tėvų nuopelnas, kad vaikas išauga moraliu žmogumi? Ar didžiuojiesi, kad tavo vaikas netapo alkoholiku ar narkomanu? Sakai, nėra kuo didžiuotis? Psichologas Jordanas Petersonas tvirtina, kad yra: jo manymu, nieko keista, kad žmonės svaiginasi. Labiau keista, jeigu nesisvaigina. Nieko keista, kad žmones kamuoja negatyvios mintys, stresas ir nerimas. Kur kas keisčiau, kad žmonės įstengia negatyvumą nuslopinti, nusiraminti.

Mes pažeidžiami ir mirtingi. Milijonai atsitiktinių dalykų gali mus išmušti iš pusiausvyros ir mirtinai išgąsdinti. Tačiau mes laikomės. Nors yra daugybė priežasčių bodėtis gyvenimu, žudytis, mirti iš nuobodulio ar jėga atimti iš kitų tai, kas mums patinka, bet negalime turėti. Juk mus išauklėjo, kad laimė yra gyvenimo tikslas ir mes visi turime teisę į šią palaimą.


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pirštus apsilaižysite: gardžios bulvių lazdelės (8)

Filmų vakaras namuose man visada primena apie bulvių lazdeles – kartais gaminamas iš paprastų...

Užkalnis: Kalėdų nuotaiką griauna moterys, kurias nudrožė gyvenimas, o šventės pribaigia (235)

Prieš šventes blogiausia ir liūdniausia yra ne kamščiai mieste. Labiausiai Kalėdų nuotaiką...

Eva Tombak. Sentimentalumas – kaip apgaulingas saldainis (13)

Žmonės dažnai painioja sentimentalumą su empatija. Empatija – tai gebėjimas užjausti,...

Kaip išsirinkti kokybišką ir porų neužkemšantį veido aliejų? (10)

Apie aliejų naudojimą kosmetikoje prirašyta daugybė straipsnių. Vieni juos labai mėgsta, tiki...

Marie Kondo – moteris suradusi tvarkingų namų stebuklą (18)

Pirmą kartą apie Marie Kondo išgirdau viename tvarkos seminare, kuris man kraupiai nepatiko....

Top naujienos

Mokytojų streiko iniciatorius Navickas: kas jis? (3)

Keturių vaikų tėvas, kūno kultūros ir fizikos mokytojas, ekonomistas, visuomenininkas,...

Vladimiras Laučius. Kodėl Saulius Skvernelis greičiausiai kandidatuos (143)

Premjeras Saulius Skvernelis kol kas nepadarė tokių klaidų, kurios užkirstų jam kelią į...

FNTT krečia Alytaus rajono savivaldybę (23)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ( FNTT ) pareigūnai trečiadienį krečia konservatoriaus...

Rimvydas Paleckis apie brolio suėmimą: jeigu jis būtų paklausęs manęs ar tėvų, viso to nebūtų (37)

Teisėsaugai trečiadienį paskelbus, kad dėl galimo šnipinėjimo Rusijai suimtas buvęs...

Pasaulio galiūnės – dar viename mūšio lauke: poveikį pajaus visi (26)

Kinijai vis intensyviau konkuruojant dėl pasaulinės įtakos, JAV prezidento Donaldo Trumpo...

Šnipinėjimo byla: Algirdas Paleckis sulaikytas ne vienas, tyrimas susijęs su politinėmis partijomis (1337)

Trečiadienio rytą viešumą pasiekė žinia, jog tiriant šnipinėjimo bylą suimtas buvęs...

Naujas „Daruššafaka“ strategas: „Žalgiris“ – vidutinio lygio ekipa, kurią galime nugalėti specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (35)

„Labai įtempta savaitė, vos atvykus čia be treniruotės iškart keliavome į Atėnus, mačas su...

Kitąmet laukia pokyčiai: dalyje savivaldybių pensijos bus pristatomos kitaip (14)

Sausį dalies senjorų, kuriems pensijos pristatomos į namus, laukia pokyčiai. Dalyje savivaldybių...

Įkalintas vilnietis prabilo apie protu sunkiai suvokiamą patirtį: buvau verčiamas miegoti su pareigūnėmis (363)

Ar gali būti, kad kalėjimų sistemos pareigūnai, siekdami sukompromituoti įkalinimo įstaigose...

DELFI TV Gyvai: kaip atpažinti, kad alkoholio vartojimas jau tapo problema? (2)

Artėja didžiausios metų šventės ir prekybos centrų alkoholio skyriuose būrys žmonių jau...