Pavyzdžiui, aš turiu tokią taisyklę: nebesiūlau savo pagalbos tiems, kas jos neprašo. Absoliučią daugumą kartų pasiūliusi pagalbą asmenims iš jautrių grupių, mainais gaudavau špygą. O žmogus dėkingumo atgalios nori. Ne keliaklūpsčiavimo, bet elementaraus „ačiū“. Mano mama, o tikriausiai ir jūsų mamos, kai buvau maža ir nepadėkodavau už pagalbą, sakydavo „kriukt“. Tai negi suaugusiems žmonėms dabar kriuksėti reikės? Padedu tiems, kas paprašo. Ir savo naujos tvarkos niekada nepasigailėjau. Tiesiog karalius nuogas, o jūs galite tikėti, kad „ne visi gali būti...“ Visi gali būti mandagūs, dėkingi ir darbštūs. Ne visų darbo galimybės vienodos, vieni negali sunkiai kelti, kiti kelia daug, vieni negeba greitai įsisavinti informacijos, kiti perpranta ją iškart. Bet visi gali atsiduoti kažką daryti geriausiai kaip jie gali.
Dar man nepatinka knygos, kuriose dirbtinai liečiamos ir pritempinėjamos emocinės sveikatos temos, LGBTQ+ iššūkiai, rasizmas, pabėgėlių statusas ir panašios realijos. Niekas nesako, kad tos temos nesvarbios. Bet jos turi būti tikros, o ne imituojamos. Nes kitaip tai primena Europos Sąjungos fondų pinigų įsisavinimą mainais už darbo imitavimą. Tai tarsi paišymas kreidutėmis vaizduojant taikos riterius. Ir tai yra nesąmonė. Nesutinku, kad į sceną, būdamas baltasis, dainuoti pasikvietęs juodaodžių, kurių turi būti lygiai kiek baltųjų arba daugiau, tu darai pasaulį geresnį. Geresnis jis tampa tada, kai kvieti žmones, nepaisant jų odos spalvos, kojų ilgio, kilmės, o ne dirbtinai skaičiuojant. Tikrus dalykus gali pakeisti tik tikrais, jei nori, kad jie gyventų. Gali vietoje gyvos gėlės pastatyti dirbtinę, bet ji niekad neišskleis žiedų.
Elif Shafak naujausią knygą „Išeinančių medžių sala“ dovanų gavau iš knygų platintojo. Jis mane pakvietė pasirinkti iš jo parduodamų knygų asortimento ir aš beveik pirmuoju taikymu nuėjau pažiūrėti, ar yra kokia dar mano neskaityta šios turkų autorės knyga. Pasirodo – taip ir dar Goodreads platformoje įvertinta solidžiomis 4,1 žvaigždutėmis.
Tai gerai, nes Elif Shafak – viena mano mėgstamiausių šių laikų rašytojų. Yra autorių, kurių atskiros knygos man patiko labiau, bet jei imsime visą eilę knygų, kurias ji parašiusi, man patiko kone visos. Elif Shafak geba nedirbtinai ir labai atvirai dėstyti socialines problemas ir liesti skaudžiausius turkų bei jų kaimynų kampus. O tų kraujuojančių, aštrų ir nudaužytų kampų ten – kur bepasisuksi. Sudėtinga šalis, sudėtingi ir kaimynai. Taigi, sudėtingi ir santykiai. Ko gero, kiekvienoje jos knygoje yra visa krūva socialinių problemų, jautrių socialinių grupių, LGBTQ+ bendruomenės išgyvenimų ir tai niekada nesijaučia dirbina ar banalu.
Naujausioje savo knygoje rašytoja liečia graikų ir turkų karinį konfliktą Kipre. Iki šiol Kipro sostinė Nikosija yra padalinta į dvi dalis ir yra vienintelė padalinta sostinė pasaulyje. Nepaisant šio išskirtinumo, apie tai, kaip tai susiklostė, buvau girdėjusi tik paviršiumi, taigi, gauti istoriją gyvenimo pavidale laikau prabanga. Yra žmonės, kurie sako, kad iš grožinės literatūros naudos jokios. Man atrodo, kad jie skaityti nemoka: grožinė literatūra yra nuostabus būdas mokytis ir semti žinias.
Knygoje pasakojama apie uždraustą Kipro turkės ir Kipro graiko meilę, kuriai išsipildyti ilgus metus nelemta. Tačiau aplinkui vyksta išgyvenimas ir mirtis. Atimtos gyventi vos pradėjusių jaunuolių gyvybės, siautėjantys ir kariniu konfliktu prisidengiantys chuliganai, įbaugintos viena kitos nekęsti šeimos. O nuostabiausia, ką autorė įgyvendina, tai liūliuojantis istorijos perkošimas per gamtą. Per medžius. Per drugelius. Per šikšnosparnius. Per bites ir peles. Per medžių šaknis prie savo šaknų. Netikėtas ir magiškas būdas papasakoti apie tai, kaip dėl prietarų ir principų buvo sulaužyti gyvenimai. Ir nuostabus priminimas laužyti ne gyvenimus, o principus.
5 žvaigždutės iš 5. Pasilikite šiai knygai daugiau laiko, kai galėsite skaityti neskubiai, kai galėsite išjausti. Neskaitykite, kai neramu, kai mintys šokinėja, nes tai knyga, verta atsiduoti. Turiu nuojautą, kad metų pabaigoje ją įtrauksiu į geriausių perskaitytų knygų sąrašą.
