aA
Kažkada pabėgėlių problema buvo tolima. Tai buvo jų problema: vokiečių, švedų, turkų. Negali sakyti, kad tos šalys kartu su prisiimta atsakomybe nieko gero negavo. Negali sakyti, kad nieko ir neprarado. Skaičiuoti pliusus ir minusus, ko gero, būtų politiškai nekorektiška. Ypač minusus. Bet juos neigti būtų tiesiog melagystė.
Fausta Marija Leščiauskaitė
Fausta Marija Leščiauskaitė
© DELFI

Todėl negali sakyti, kad Lietuva priešiškai prieš pabėgėlius nusiteikusi vien iš tamsumo. Mes iš tiesų esame pakankamai rasistiška ir pakankamai nepakanti tauta. Vien tai, kad niekaip negalime įteisinti net ne vienos lyties santuokos, bet vienos lyties partnerystės, rodo didžiulę netoleranciją, šiais laikais būdingą labiau atsilikusioms šalims nei Europai ir vakarietiškai pasaulėžiūrai, kuri pažanga visuomet lyderiavo. Tačiau žmonės mato ir realias grėsmes – tai ne tik neišsilavinusios masės kliedesiai apie besimaišančias rases. Ir negali sakyti, kad tame nėra krislo tiesos. Kai kuriose baimėse ne krislus, o ištisus akmenis tos tiesos galima rinkti.

Su dabartine Baltarusijos bei nelegalių imigrantų situacija dar kita istorija. Aš pati ją labiau linkusi vertinti kaip hibridinio karo situaciją, ne kaip eilinę pabėgėlių problemą, kuri, anksčiau buvusi tų kitų šalių problema, šiandien tapo ir mūsiške. Turiu galvoje, kad šiuo atveju nelegalai tik įrankis – o Baltarusijai ir Rusijai įrankiu gali tapti bet kas, kas tuo metu po ranka. Ir, mano manymu, šioje situacijoje pirmiau reikia spręsti, kaip pistelti į dūdą agresoriui, kad nusiramintų, o tie pabėgėliai – tik antrinis dalykas. Jais, žinoma, reikia vienaip ar kitaip pasirūpinti, bet jei pirmiau rūpinsies jais, o ne agresoriumi, tai tas atsisukęs kranelis taip ir liks tekėti. Pirmiausiai užsukame kraną, o tada valome balas – normali praktika.

Kipro kilmės britų rašytojos Christy Lefteri knyga „Bitininkas iš Alepo“ pas mane keliavo iš Lietuvos į Italiją. Ją, kartu su keletu kitų knygų, išsirinkau pritrūkusi skaitymo. Goodreads platformos įvertinimas siekė 4,2 žvaigždutės, nors lietuvių skaitytojų atsiliepimai buvo daugiausiai vidutiniški. Jau esu sakiusi, kad tokiais atvejais mane pagauna smalsumas – kodėl vidutinis lietuvio įvertinimas yra dvigubai blogesnis nei vidutinis likusio pasaulio vertinimas? Mane pagavo ir tema – pabėgėlių iš Sirijos istorija. Žinojau, kad su įvertinimu čia gali žaisti ir politkorektiškumas, bet šia tema grožinės literatūros skaičiau nedaug. O naujos temos man visada įdomu. Surizikavau.

Kai skaitant knyga atneša kažkokių suvokimų, laikau tai dovana. Kai pagalvoju kažką, apie ką nebuvau susimąsčiusi. Kai perskaitau kažką, ko nežinojau. Kai atveria prisiminimus, žaizdas ar viltį. Šįkart skaitydama jutau gavusi dovaną.

Mes apie pabėgėlius kalbame labai daug. Kalbame apie tai, kokias rizikas jie gali sukelti. Kalbame apie tai, kiek pinigų jie kainuoja, kaip tikrai ne visi pagarbiai elgiasi svečioje šalyje. Kalbame apie tai, ką jie mūsų tautai ir Europai gali duoti, kaip juos integruoti, kaip jais pasirūpinti – ir ar reikia pasirūpinti. Atsidarykite kokį nors portalą – reta diena apsieina be šitų temų.

Bet ar kada kalbame – ar kada nors patys susimąstėte – apie pabėgėlius, kaip apie tragiško likimo žmones? Sužlugdytų gyvenimų, sunaikintų namų, baisingų traumų žmones? Na, žinoma, čia kalbu apie karo pabėgėlius, ne apie tuos, kurie geresnio gyvenimo išvyko ieškoti – visi turi teisę ieškoti geresnio gyvenimo, tačiau tai tiesiog kita tema. Bet ar kada pagalvojote, ką reiškia matyti savo miesto griuvėsius, sušaudomus vaikus, prievartaujamas moteris? Ką reiškia bėgti ir kiekvieną dieną sapnuoti, ką esi matęs? Ką reiškia, kai visas gyvenimo pagrindas – viskas, ką kūrei – išslysta iš po kojų, ir dar neseniai buvęs kažkuo – vairuotoju, bankininku, siuvėju – šiandien esi priklausomas tik nuo kitų malonės? Ar matote tai bėgančių nuo karo akyse?

Tose šalyse, iš kurių išsilaisvinti bando karo pabėgėliai, vyksta karas su viduramžiškomis taisyklėmis, bet 21 amžiaus technika bei galimybėmis. Be jokios abejonės, Lietuvoje dar yra gyvų, mačiusių karą. Ir man tą kartą norisi apraudoti. Tai sudaužė tūkstančius žmonių, sulaužė jų asmenybes ir likimus. Ir nenoriu lyginti karų jų baisumu. Bet atkreipkite dėmesį į pirmąjį šios pastraipos sakinį.

Knygoje nepajutau banalumo, nepajutau ir kažkokios forsuotos politkorekcijos. Priešingai – net ir pabėgėlių personažų čia yra visokių. Kaip gyvenime. Esama žmonių, kurie teisingi, sąžiningi, tik patyrę didžiulius siaubus, o esama ir tiesiog pašlemėkų. Dar įspūdį paliko tai, kaip pasakojimu atskleista psichologinė trauma: kai herojai aiškiai žino, kaip reikėtų elgtis, bet elgiasi visai kitaip. Net siutinančiai kitaip.

Esu dėkinga knygai už dovaną. 5 žvaigždutės iš 5.


www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(32 žmonės įvertino)
1.5000

Lars Saabye Christensen „Bitlai“: hipių laikai man nepatrauklūs Faustos Marijos Leščiauskaitės knygų apžvalga (2)

Ar nepasitaiko jums, kad nusiperkate kažką – ir nė pats nežinote, kodėl nusipirkote? Apskritai...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Geriausias servizas – svečiams, o sau tiks ir sutrūnijęs dubuo (48)

Galite ginčytis iki nukritimo, o aš vis tiek jums pasakysiu, kad didesnė dauguma lietuvių labai...

Jane Harper „Sausra“: kiek darbų galite daryti vienu metu? Faustos Marijos Leščiauskaitės knygų apžvalga (3)

Man labai patinka, kai vienu metu pavyksta daryti du darbus. Pavyzdžiui, kai vaikštau – o aš per...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Patronizuojantį laidos vedėjos toną gali palaikyti tik emociniai nevalos (27)

Ant scenos pakvieskime seksologą, urologą ir ginekologą – liepkime jiems nusimauti kelnes ir...

Sally Hepworth „Anyta“: ar kada norėjote gerai papurtyti savo anytą? Faustos Marijos Leščiauskaitės knygų apžvalga

Iškart atsakysiu – aš ne. Man patinka Andriaus mama. Bet dabar ne apie tai. Kaip žinia, šiuo...

Top naujienos

Policijoje tiriamos neįtikėtinos aferos: žmonės moka narkomanams, kad už juos pasiskiepytų nuo Covid-19 (36)

Skiepytis vengiantys, tačiau galimybių pasą norintys gauti žmonės griebiasi net neįtikėtinu...

630 mlrd. dolerių „karo skrynia“ – priežastis, kodėl Kremlius sankcijų bijo vis mažiau (75)

2021 metų pabaigoje Rusijos tarptautinės atsargos buvo didžiausios istorijoje ir sudarė per 630...

Po NATO sprendimo – nevienareikšmiški scenarijai: Rusijai tai dabar svarbiau nei įsiveržimas į Ukrainą (371)

Politologas Laurynas Jonavičius sako, kad plataus masto įsiveržimas į Ukrainą nėra tai, ko...

Po trumpo atokvėpio sugrįš permainos: situacija ženkliai keisis jau savaitės viduryje (1)

Antradienio dieną Lietuvos orus lems ciklono slėnis kartu su atmosferos frontais. Diena bus...

D+Žinių radijas

Ar dažna revakcinacija nekenkia organizmui?

Kodėl iš keturių milijonų paskiepytų nuo COVID-19 dėl šalutinio poveikio kreipėsi tik mažiau...

Viešumoje pasirodžiusi Kate Middleton sukėlė dar vieną apkalbų bangą: jos dėvimų auskarų kaina – neįtikėtina (7)

Regis, Jungtinės Karalystės ( JK ) karališkosios šeimos nariai ne taip ir skiriasi nuo paprastų...

Mokslininkai nustatė, kad šis gardus gėrimas ne tik sparčiai mažina kraujospūdį, bet ir gerina viso organizmo būklę (3)

Tyrimai rodo – reguliariai vartojant vieną gaivų gėrimą įmanoma greitai normalizuoti...

Sabonio nesutikęs Valančiūnas buvo vienas iš „Pelicans“ pergalės prieš „Pacers“ kalvių

Jonui Valančiūnui neteko stoti akis į akį su Domantu Saboniu. Pastarajam gydantis traumą Naujojo...

Rusijai toliau telkiant pajėgas – tvirtas JAV pareiškimas paskelbė padidintą parengtį 8,5 tūkst. karių (149)

Jungtinės Valstijos pirmadienį pranešė paskelbusios „padidintą parengtį“ daliniuose,...

Nuo šiol Palangos pajūryje visi žinos savo vietą: įteisinti 5 paplūdimiai, aiškiai nubrėžtos nuogalių ir augintinių ribos (4)

Šią vasarą į Palangą atvykę atostogautojai galės nebesvarstyti, teisėtai ar ne jie saulės...