aA
Rizikuoju pasirodyti neišmanėle ir dar skrudže, bet Lietuvoje iš esmės niekada nepalieku arbatpinigių. Jau beveik išmokau dėl to neraudonuoti ir iš restorano nebėgti nuleista galva. Negana to, kviečiu ir kitus taip elgtis. Kodėl?
Aistė Simėnaitė
Aistė Simėnaitė
© DELFI / Andrius Ufartas

Visų pirma, niekaip nesuprantu, kodėl visose gyvenimo situacijose mums paslaugas suteikiantiems žmonėms papildomai nesumokėję už jų gerai atliktą darbą net nekeliame klausimo, bet kavinėse nepalikę 10–15 proc. tampame kažkokiais monstrais.

„Bet jų ir taip labai mažos algos“, – dažnai sako gynėjai. Kiekvienas galime išvardyti bent po penkias kitas profesijas, kurie už darbą nėra įvertinami dideliais pinigais, bet ten arbatpinigių niekas nepalieka.

Nekalbu apie gydytojus ar policininkus, kurių neproporcingai prisiimtai atsakomybei mažos algos jau tapo valstybinės reikšmės klausimu. Palikę „arbatpinigių“ jiems rizikuojame tapti nusikaltėliais. Bet ką ten tie pareigūnai ir medikai – juk čia visai kas kita!

Kartą kalbėjausi su pažįstamu, dirbusiu padavėju vienoje Vilniaus kavinėje. Jis atvirai pasakė, kad savo darbo nekeistų į nieką, – popieriuje gaudamas minimumą iš tiesų kas mėnesį gyvendavo iš 1500–2000 eurų. Taip, jis buvo puikus padavėjas ir tikiu, kad ne kiekvienam šitaip puikiai sekasi, bet „paremkime vargšą“ argumentas išnyksta, kai ta paramėlė keliauja uždirbančiam net daugiau nei jūs pats.

Man negaila, kad kažkas geba uždirbti tikrai solidžią algą. Nuoširdžiai džiaugiuosi, bet tuoj paaiškinsiu, kodėl vieninteliai, kuriems šie pinigai neša naudą, – verslininkai, o ne „vargšai“ padavėjai.

Įsivaizduokime, kad mano pažįstamas ir puikios jo pajamos – išimtis. Įsivaizduokime, kad padavėjai uždirba apie 800 eurų. Su arbatpinigiais, žinoma. Iš tiesų savo pensiją jie kaupia greičiausiai nuo minimumo. Ne tik pensiją! Kaip manote, kiek arbatpinigių gauna motinystės ar tėvystės atostogose esantys padavėjai? O kur dar ligos? O išeitinės, jei su darbuotoju nusprendžiama atsisveikinti?

Padavėjai, susikūrę nuolatinių klientų, norinčių vėl pasidžiaugti jų kompanija, ratą, tuos klientus galiausiai vis tiek „atneša“ verslininkui. Tai – puiku, tokio darbuotojo juk ir nori kiekvienas! Deja, verslininkas užsispyręs nemoka padavėjui tokios algos, kokios jis yra vertas. O nuo jos – ir būtinų mokesčių, kurie vėliau keliauja mūsų visų gyvenimui gerinti.

Taip mes visi palaikome šią profesiją studentų ir dažnai neturinčių kur dingti vieta. Jaučiu, kad dar ilgai neturėsime nuostabios vakarietiškos padavėjų kultūros, kai mus aptarnaus dešimtmečių patirtį apie tai, kas prie ko tinka ir kam pagal etiketą reikėtų nešti sąskaitą (tam, kuris jos paprašė, jei ką), sukaupę solidaus amžiaus profesionalai. Nesakau, kad tokių pavydžių neturime, bet mano sutikti padavėjai ir barmenai dažniausiai keikdavo tinklinių restoranų kankinimus, nedideles algas ir galiausiai prikaupę daugiau patirties ar baigę mokslus ir galėdami rinktis darbą ne tokiu lanksčiu grafiku iš ten bėgdavo. Greitai.

Sutikite, būtų puiku, jei žmogus, galintis kas dieną jums sugadinti ar pakelti nuotaiką per pietų pertrauką, būtų tikras profesionalas, o ne neturintis kur dingti studentas. Bet čia – vis dar ne esmė.

Yra ir kita – bjaurioji – arbatpinigių pusė, kai normaliomis pasidaro istorijos „duosiu 10 eurų, leisk paliest papą.“ Citata – tikra, iš vieno populiaresnių sostinės klubų. Matyt, daugiau nei akivaizdu, kad klientas, suprasdamas, jog didesnę algos dalį padavėjas susikaupia iš to, kad yra malonus, neretai pasijunta situacijos valdovu ir nesutinka, jog restorano šeimininkai – aptarnaujantis personalas, o ne jo česnakinės duonos riebaliukais padengtos rankos. Ir tada su alaus putomis iš burnos drimba komentarai: „Nes aš tau moku algą.“

Manydami, kad mus aptarnavusiam žmogui padedame, iš tiesų dalyvaujame baisiai ydingoje sistemoje, kur padavėjams leidžiama daugiau nei medikams.

Baisiausia, kaip supratau kalbėdama su aplinkiniais, kad žmonės iš tiesų arbatpinigius laiko „atlyginimo dalimi.“ Kviečiu susitarti: atlyginimas – užmokestis už atliekamą darbą. Jį moka darbdavys. Ir, o stebukle, už tai privalo sumokėti mokesčius (kaip, beje, ir pats darbuotojas). Arbatpinigiai turėtų būti paskatinimas, ne alga.

Tikrai būna situacijų, kada palikti arbatpinigių nuoširdžiai norisi. Turiu mėgstamiausią restoraną Taline, kur, be nuostabiai skanaus maisto, tau sukuriama nereali vakaro patirtis. Rašteliai po arbatos puodeliais, puikios rekomendacijos, jaukūs pokalbiai – nors supranti, kad tai gauna kiekvienas klientas, bet palieki ne dešimt, o penkiasdešimt procentų nuo sąskaitos sumos ir nori sugrįžti vėl ir vėl. Nors esu baisiai principinga, kai kalbame apie pajamas, nuo kurių niekas nemoka mokesčių, bet tokiais atvejais principus imi ir pamiršti.

Kitas variantas – kai iš čiliako po dienos pietų bėgi nuleista iš gėdos galva ir negrįžti dar savaitę, nes neturėjai grynųjų.

Manydami, kad mus aptarnavusiam žmogui padedame, iš tiesų dalyvaujame baisiai ydingoje sistemoje, kur padavėjams leidžiama daugiau nei medikams. Kur kabakų vadovai vis dar leidžia sau samdyti darbuotojus už mažiau nei juokingus pinigus, nes „taigi vis tiek susirinksi.“ Kur kažkodėl iš tiesų mokame kažkokį iškreiptą algos variantą žmonėms, kuriems patiems nerūpi, kad, nors šiandien jų piniginė pilnesnė, nutikus nelaimei ar natūraliems gyvenimiškiems dalykams, jie verks, kaip valstybė jais nesirūpina.

Dažnai tokiose situacijose pagrindinis argumentas prieš – „juk visi taip daro.“ Bet pagalvokite, kas būtų, jei staiga nebedarytume? Jei arbatpinigiai taptų ne norma, o retu paskatinimu už nepaprastai gerą aptarnavimą? Gal darbuotojai patys nueitų pas savo bosus ir reikalautų kelti algas, leisti arbatpinigius palikti kortele, juos apmokestinti? Arba nebeeitų į tokius darbus? Gal iš jų nebėgtų pirmai progai pasitaikius? Gal verslas, norėdamas ir toliau gyventi iš picų, pastų ir salotų, būtų priverstas mokėti nors kiek padoresnes algas? Juk niekas kitas jų nebemokėtų.


www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(842 žmonės įvertino)
3.9169

Lavija Šurnaitė. Jūs turite teisę jaustis blogai (46)

Teigiami jausmai, neigiami jausmai. Pozityvios emocijos, negatyvios emocijos. Esame taip įpratę...

Aistė Simėnaitė. Kodėl padavėjams negalima palikti arbatpinigių? (666)

Rizikuoju pasirodyti neišmanėle ir dar skrudže , bet Lietuvoje iš esmės niekada nepalieku...

Viktorija Urbonaitė: už kiekvieno pripažinimo – ilgos kantrybės ir darbo valandos (6)

Kūrybos namų „Kregždynas“ įkūrėjai, komunikacijos specialistei, rašytojai ir knygų...

Aistė Simėnaitė. Kodėl mes niekada nelaimėsime Eurovizijos? (174)

Ir vėl artėja gegužė , vėl lietuvaičiai po truputėlį eina iš proto, svarstydami, kas...

Lavija Šurnaitė. Lėtumas – naujoji prabanga ne silpniems (62)

Šiais laikais jau nieko nenustebinsi greitais automobiliais, vardiniais drabužiais, austrėmis...

Top naujienos

Lietuvą sukrėtusio gimdymo atomazga: vaiko gyvenimas dabar primena amerikietiškus kalnelius (16)

Pirmadienį visą Lietuvą sukrėtė žinia, kad Vilniuje neblaivi moteris pagimdė kūdikį. Jai...

Gyventojai sulaukė staigmenos: automobilio stovėjimo vietoje išvydo gelžbetonio blokus (4)

Kaip paskatinti naujos statybos daugiabučio namo gyventojus įsigyti neišpirktas vietas...

Kito kelio nėra: automobilių taršos mokestis taps metinis (591)

Nuo 2023 metų Lietuvoje turėtų būti įvestas metinis automobilių taršos mokestis, numatoma...

Lietuvoje orai bus vis keistesni: rekordų šią savaitę gali būti dar ne vienas (19)

Lietuvoje pagal orus nei žiema, nei pavasaris, ir nors šiltų dienų vis pasirodo, sinoptikai...

Nugaišęs stumbriukas – politiko nušautos stumbrės jauniklis: gresia milžiniška bauda (106)

Pašilių stumbryne praėjusią savaitę nugaišęs stumbriukas – sausio pradžioje Utenos rajono...

Kuodytei įteikta Nacionalinė premija: prezidentūra sako, kad ieškant kaltų, nėra į ką besti pirštu papildyta (176)

Pirmadienio pavakarę Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda įteikė Nacionalinės kultūros ir...

STT atsakymas Karbauskiui: ryšiai savaime nėra blogai, bet apie juos turi būti žinoma (18)

Giminystės ar draugystės ryšiai tarp dirbančiųjų vienoje įstaigoje savaime nėra blogai,...

Kaip organizmas reaguoja į mėnesį be alkoholio: 5 svarios naudos (2)

Mėnuo be alkoholio daugeliui gali atrodyti kaip madingas, trumpalaikis naujametinis pažadas,...

Lietuvių gauja į Jungtinę Karalystę įvežė cigarečių už 15 mln. svarų (42)

Lietuvių gauja, į Jungtinę Karalystę bandžiusi įvežti kontrabandinių cigarečių už 14,7...

Tapetus galite persiklijuoti ir patys: meistras parodė ir paaiškino, kaip tai lengvai padaryti

Nesvarbu, senas ar naujas jūsų būstas , kad ir kaip jį prižiūrėtumėte, tikėtina, anksčiau...

|Maža didelių žinių kaina