Žiauriausios moterys pasaulio istorijoje, kurių viena siejama ir su Lietuva: jų kankinimo metodai sunkiai suvokiami protu

Niekas neprieštaraus, jei pasakysime, kad tiems, kurie tarnavo koncentracijos stovyklose, trūko moralinio kompaso, tačiau kai kurie šių stovyklų darbuotojai galėjo priversti eilinius stovyklos sargybinius atrodyti kaip angelus. Irma Grese buvo viena iš jų.

Irma gimė 1923 m. spalio 7 d. Bertos ir Alfredo Grese šeimoje. Po 13 metų jos mama, sužinojusi apie vyro neištikimybę, nusižudė išgerdama druskos rūgšties. Irma turėjo sesę Helenę, kuri per teismą liudijo, kad Irma niekada nesiveldavo į muštynes mokykloje ir visada pabėgdavo, kai iškildavo pavojus. Irma metė mokyklą būdama 14 metų ir dirbo ūkyje bei parduotuvėje, kol studijavo slaugą SS (nacistinės Vokietijos sukarintoji organizacija) sveikimo ligoninėje. Čia ji pirmą kartą pamatė brutalumą – groteskiškai kankinančius eksperimentus, atliekamus su pacientais.

1942 m. ji buvo įdarbinta sargu Ravensbrücko stovykloje, skirtoje išskirtinai kalinėms.

1943 m. ji buvo perkelta į Aušvicą, kur pakilo iki vyresniosios SS prižiūrėtojos laipsnio – antro aukščiausio SS narių moterų laipsnio. Šis rangas suteikė jai beveik neribotą laisvę žiauriai smurtauti prieš kalinius. Tačiau prieš perkėlimą ji aplankė savo tėvą, kuris jautė atvirą neapykantą viskam, kas susiję su naciais. Ji vilkėjo savo SS uniformą, norėdama jį išprovokuoti, o po karšto ginčo jis ją sumušė ir liepė niekada negrįžti. Tai labai paveikė Irmą, o neapykanta tėvui pakurstė jos žiaurų nusiteikimą.