„Visada prisistatau kaip laimingas žmogus, kuris atrado savo pomėgį ir jį pavertė darbu. Džiaugiuosi ir tyliai širdyje didžiuojuosi savimi, kad tai pavyko padaryti be aplinkinių pagalbos“, – kalba K. Pišniukaitė.
Prieš ketverius metus tinklaraštininkė atrado aistrą gaminti ir ryžosi dideliems gyvenimo pokyčiams – išdrįso pasitraukti iš specialiai jai kurto, bet širdžiai nemielo šeimos verslo.
„Tai buvo ne ta sritis, kuri mane žavėtų. Kai pradėjau rašyti maisto tinklaraštį, supratau, kad sudarinėju didelės vertės sandorius, vadovauju kolektyvui, tačiau mintyse mąstau apie tai, kokias salotas namie gaminsiu ir kaip jas pateiksiu. Kai tai yra šeimos verslas ir tu supranti, kad esi nesąžiningas ne tik prieš darbdavį, bet prieš vieną artimiausių žmonių – tėtį, tu negali toks būti“, – pripažįsta tinklaraštininkė.
Pasakius, kad išeina iš šeimos verslo, buvo sunku, nes merginos tėtis visada pabrėždavo, jog dukrai sukūrė darbo vietą ir leido karjerą kurtis pačiai.
„Išėjau į niekur, be jokių konkrečių minčių. Pusę metų galvojau, ką norėčiau daryti, vysčiau savo veiklą. Svarsčiau, kaip padaryti taip, kad maisto gaminimas galėtų tapti pragyvenimo šaltiniu. Sunku patikėti, kad man pavyko“, – džiaugiasi K. Pišniukaitė.
Jos tinklaraštis turi per 30 tūkst. sekėjų, o pomėgis tapo darbu ir pragyvenimo šaltiniu. Šiuo metu K. Pišniukaitė dirba su įvairiais su maistu susijusiais projektais ir baigia rašyti receptų knygą. Įdomu tai, kad maistas, užvaldęs jos laiką ir mintis, nebuvo nei svajonė, nei siekiamybė.
„Norėčiau turėti gražią istoriją, kad nuo mažens kartu su mama gaminau. Tačiau šeimoje nei seneliai, nei tėvai didelio dėmesio maistui ir mitybai nerodė. Mano mama turi 10 mėgstamų patiekalų, kuriuos gamina, o mano receptų nelabai ir žiūri“, – sako tinklaraštininkė.
K. Pišniukaitė pradėjo gaminti tik po studijų, kai išsikėlė gyventi į sostinę: „Maisto gamyba mane užkabino, nusipirkau vieną receptų knygą, vėliau – kitą. Draugai gyrė mano patiekalus.ׅ“
Tinklaraštininkė nebaigė jokių maisto ruošos mokslų, įkvėpimo ir žinių semiasi vien iš knygų bei interneto platybių. Savamokslė receptų kūrėja ir fotografė apie kulinarijos studijas net negalvojo, tačiau pamanė, kad pomėgio gaminti neužtenka, tad kurį laiką padirbėjo restoranų rinkodaros komandose.
„Pati didžiausia mano baimė buvo tapti tuo žmogumi, kuris laukia penktadienio ir verkia sekmadieniais. Noriu gyventi kiekvieną dieną, dėl to pasirinkau šį kelią ir esu labai laiminga. Gyvenimas verda kiekvieną dieną, ne tik savaitgaliais – bijojau rutinos ir to nemalonaus jausmo, kai turi nemėgstamą darbą“, – tikina K. Pišniukaitė.
