Šaulių sąjungoje nėra šaulių skirstymo pagal žmogaus lytį. Skirstymas yra pagal amžių – jaunieji šauliai nuo 11 iki 18 metų ir šauliai. Šaulių šiuo metu yra per 10 tūkstančių, o jaunųjų šaulių apie 5,5 tūkstančio. Šaulių moterų yra apie 30 proc. Tiesa, per pastarąsias dienas norinčiųjų tapti šauliais vien Vilniuje prašymų atėjo arti dviejų tūkstančių.
– Papasakokite, kaip atrodo narystė Šaulių sąjungoje? Kas yra šauliai?
– Šaulių sąjunga yra puiki organizacija, norintiems prasmingos veiklos siekiant sustiprinti šalies gynybinį ir rezistencinį pajėgumą. Ji pirmiausiai yra skirta tiems, kurie suvokia, kad kiekvienas turime ne tik teorinę Konstitucijoje įtvirtintą pareigą ginti savo šalį, bet turime gebėti tai daryti praktiškai. Šauliai – tai tie, kuriems nesvetimos pilietinės gynybos idėjos, kurie suvokia, kad savo šalį turime ginti pirmiausia patys, ir tikime, kad atgrasymas yra paveiku.
Tačiau reikia nepamiršti, kad Šaulių sąjungos paskirtis yra aiškiai apibrėžta, o priesaika yra įpareigojanti – t.y. valia ir ginklu ginti šalį ir jos teritorinį vientisumą. Agresijos atveju Šaulių sąjunga savo koviniais būriais privalėtų remti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas ir kitais pajėgumų vienetais padėti užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, o okupuotoje teritorijoje vykdyti ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, siekiant atgrasyti priešą.
Į Šaulių sąjungą ateina žmonės vedini skirtingų interesų – vieni nori pagilinti savo praktines ir teorines žinias apie gynybą, kiti – nori sustiprinti Šaulių sąjungą kaip organizaciją, treti – tapti stipriu šalies gynybiniu rezervu. Tobula, kuomet šauliai suderina visas veiklas.
Šaulių sąjunga rengia šaulius keliomis kryptimis: kovinė, specialistų, pilietinio pasipriešinimo. Kiekviena šaulių rengimo kryptis turi programą, kurioje numatyti kursai ir minimalūs reikalavimai, kokio lygmens įgūdžiai turėtų būti suformuoti, kad šaulys gebėtų vykdyti jam keliamas užduotis.
Norint tapti šauliu, neužtenka prašymo ir priesaikos. Reikia įveikti bazinį šaulio kursą, perskaityti krūvą literatūros, sudalyvauti ne vienuose mokymuose ir seminaruose, susipažinti su ginklais ir t.t. O tai užtrunka. Reikia pabrėžti, kad daugelis mokymų organizuojami tų pačių šaulių savanoriška pagalba. Todėl norintys prisijungti prie Šaulių sąjungos turi nusiteikti skirti tam laiko, taip pat savo lėšų ekipuotei ir priemonėms įsigyti.
Norėčiau, kad šaulių gretas papildytų motyvuota visuomenės dalis, pasiryžusi skirti laiko šaulystei nuolatos, o duota priesaika taptų įpareigojimu. Labai tikiuosi, kad šiandieninis naujų prašymų įstoti į sąjungą srautas yra paremtas būtent sąjungos uždavinių suvokimu, o ne emociniu pagrindu ar asmeniniu siekiu išmokti šaudyti. Tam yra kitos alternatyvos. Taip pat tikiuosi, kad ateinantys nauji šauliai suvokia pareigą agresijos atveju ne pirkti bilietus į kitą šalį ar slėptis, o remti šalies ginkluotąsias pajėgas.
– Kokia jūsų veikla? Ko išmokote, prisijungusi prie Šaulių sąjungos?
– Išmokti čia tikrai yra ko: mokomės partizaninio pasipriešinimo, gynybos ir karybos pagrindų, topografijos, kaip teikti medicinos pagalbą, kaip užtikrinti saugų žmonių judėjimą ir viešąją tvarką. Nuolatos giliname šiuos įgūdžius pratybose, kuriose kartais dalyvauja ir kariuomenė; taip pat laviname šaudymo įgūdžius. Mano supratimu, kiekvienas šaulys privalo mokėti išrinkti ir surinkti ginklą.
Dažnai dalyvauju viešuose renginiuose, kur šaulių prašoma užtikrinti saugumą, žmonių judėjimą ir viešąją tvarką. Ne sykį prisidėjau prie tarptautinių šaulių sąjungos konferencijų ir vietos renginių organizavimo, kurį laiką mokiausi informacinio karo subtilybių, budėjau saugant objektus, rinkau paramą Ukrainos kariams dar 2015 metais ir t.t.
Šventaragio kuopa, kuriai priklausau, jau prieš šešerius metus pradėjo bendradarbiavimą su Vilniaus policijos komisariatu, kuris šiai dienai išsiplėtęs iki Vilniaus apskrities. Kartu su policijos pareigūnais pagal jų sudarytą priemonių planą ir instruktažą ne kartą esu patruliavusi Vilniaus mieste, siekiant nusikalstamų veikų prevencijos.
Atėjusi Covid pandemija, migrantų krizė Baltarusijos pasienyje ir dabartinis karas Ukrainoje parodė, kaip šauliai gali padėti valstybės institucijoms tvarkytis su šalį ištikusiomis problemomis. Pati praleidau nemažai valandų ligoninių Covid skyriuose, budėjau kelio užkardos postuose. Broliai ir sesės šauliai kartu su pasieniečiais budėjo pasienio postuose, tiekė maistą, rinko ir renka paramą bei teikia kitą pagalbą, kurios paprašo įvairios šalies įstaigos. Kadangi Šaulių sąjunga bendradarbiauja su įvairiomis šalies jėgos ir saugumo organizacijomis, yra daug ir kitokios veiklos, kuri nebūtinai visada viešai matoma.
Šiandieniniame kontekste Šaulių sąjunga daug dėmesio skiria nuo karo kenčiančiai Ukrainai, kuriai aktyviai padeda dar nuo 2014 metų.
– Ar moterų ir vyrų vaidmuo, veikla, pareigos čia nesiskiria?
– Nei veiklos, nei vaidmuo pagal lytį nėra skirstomos.
– Kas paskatino prisijungti?
– 2014 metų Ukrainos įvykiais tiesiogine žodžio prasme sirgo visa mūsų šeima. Krymo aneksija ir prasidėjęs karas Ukrainos rytuose pagimdė suvokimą, kad turiu būti pasiruošusi – agresorius Ukrainai gal tapti agresoriumi ir Lietuvai.
– Kokios baimės buvo prieš prisijungiant?
– Nebuvo jokių baimių. Plyšo širdis dėl įvykių Ukrainoje ir virė noras pasiruošti ginti Lietuvą.
– Kokių praktinių įgūdžių išmokote? Ar šių dienų aktualijų fone jaučiatės ramesnė, saugesnė, nes turite žinių, kad esate pasiruošusi bet kokioms situacijoms?
– Vienas svarbiausių – bazinis šaulio kursas praplėtė praktinį suvokimą, ką reikėtų daryti ir kokių priemonių reikia ištikus agresijai. Jau vien žinojimas suteikia daugiau ramumo, jau nekalbant apie įsigytą atitinkamą priemonių rinkinį.
Pirmuosius metus veik kiekvieną sekmadienį leisdavau miškuose ar poligonuose, mokydamasi topografijos, partizaninio pasipriešinimo ir gynybos pagrindų. Dalyvauju įvairiuose teoriniuose ir praktiniuose mokymuose, taip pat lavinu šaudymo įgūdžius.
Nemažai kursų šauliai organizuojasi privačiai savo lėšomis. Kaip antai, esu baigusi kovinio šaudymo pistoletu ir karabinu kursus, dažnai organizuojamės grupines išvykas į šaudyklas.
Reikia pastebėti, kad šauliai, skirdami savo asmeninį laiką, dalijasi savo žiniomis – skaito paskaitas jaunimui, užsiima vaikų ugdymu, medicininį išsilavinimą turintys šauliai organizuoja pirmosios medicinos pagalbos kursus, kiti mokina atpažinti karinę techniką, kaip priešintis ir gintis ar teikia kitų pilietinės gynybos praktinių patarimų. Na, o būriai, bendradarbiaujantys su policijos pareigūnais, gauna naudingų ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, susijusių su viešosios tvarkos palaikymu.
Karo atveju itin svarbu organizuotumas, todėl priklausymas organizuotai struktūrai leidžia jos nariams efektyviai paskirstyti ir vykdyti užduotis bei veikti kaip vieningam vienetui. Tai neprilygsta individualiam pasipriešinimui.
– Sakoma, kad moterys geresnės šaulės (ar bent snaiperės) nei vyrai dėl savo fiziologinio kūno sudėjimo, ar tai tiesa?
– Negaliu nei paneigti, nei patvirtinti. Manau, kad tai yra asmeniniai gebėjimai.
– Kokių savybių reikia moteriai, norinčiai prisijungti?
– Pirmiausia reikalingas teisingas suvokimas, kad kiekvienas galime prisidėti prie šalies gynybos. Čia nesvarbu lytis, amžius ar fizinis pasirengimas, nors pastarasis yra skatintinas. Norint įstoti į šaulių sąjungą nereikia baigti specialių mokslų ar turėti specifinių įgūdžių. Bazinių kursų metu nariai mokosi topografijos, taiklaus šaudymo, karybos pagrindų, pirmosios medicinos pagalbos teikimo ir kitų disciplinų.
Prisidėti prie šalies gynybos galime kiekvienas. Nepamirškime, kad vienam kariaujančiam profesionalui tenka iki dešimties aptarnaujančių civilių – kažkas turi rūpintis logistika, karių sveikata, visapuse parama maistu, būstu, rūbais, teikti humanitarinę pagalbą, taip pat valyti ginklus, užpildyti šoviniais dėtuves ir t.t. Nemažiau svarbu ir informacinė karo pusė – komunikacijos užtikrinimas. Tai šiandien matome ir Ukrainoje. Vieni kariauja ginklu, kiti – parama kariaujantiems.
Turime Rusijos Sakartvelo karo 2008 metais pavyzdį, kuomet pakelėje prekiaujančios moterys padėjo kariaujantiems: už pravažiavusį šarvuotį į vieną krūvelę – saulėgrąžos sėkla, už sunkvežimį – džiovinta slyva, už tanką – persikas. Vakare savi tas krūveles susirinkdavo. Moterims užteko tik pažinti karinę techniką.
– Ką jums duoda ši tarnystė?
– Šaulių sąjunga sustiprino suvokimą, kad nereikia būti kariu profesionalu ar snaiperiu, norint gebėti ginti savo šalį. Šaulių sąjunga yra ta organizacija, kuri stiprina vienybės jausmą tautoje, sutelkia ir augina pilietinę visuomenę bei stiprina valią priešintis. Čia nėra lyties, politinių pažiūrų ar tautybės. Šalies stiprybė glūdi jos tautos vienybėje, kurią ir radau pas šaulius.
Be to, narystė Šaulių sąjungoje taip pat sustiprino jausmą, kad visuomenės vaidmuo pasipriešinime yra ypatingai svarbus.
