aA
Plaukikai treniruojasi baseine, bėgikai – stadione, o sunkiaatlečiai – kultūrizmo salėje, kilnodami svarmenis. Tačiau ar žinote, kaip varžyboms ruošiasi šachmatų žaidėjai? Kokius pratimus jie atlieka ir kaip atrodo jų dienotvarkė?
Viktorija Čmilytė
© Organizatorių archyvas

Knygos „Tarp juoda ir balta“, kurią išleido leidykla „Eugrimas“, autorė, šachmatų meistrė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasakoja, kad vaikystėje ir paauglystėje dėl treniruotės užėmė tiek daug laiko, jog jai buvo leista net neiti į mokyklą ir mokytis eksternu.

Ištrauka iš knygos „Tarp juoda ir balta“

Vienas iš dažniausiai šachmatininkams užduodamų klausimų – kaip mes treniruojamės. Per pastaruosius kelis dešimtmečius šis darbas labai pasikeitė. Savo kasdienybės nebeįsivaizduojame be kompiuterių.

Kompiuterinės programos, duomenų bazės, kuriose yra milijonai partijų, iš esmės pakeitė pasirengimo procesą. Techninė revoliucija viską apvertė aukštyn kojomis. Žaidėjai pamažu nustojo naudotis šachmatų lentomis.

Pagrindinis profesionalų darbas vyksta monitoriuje. Tačiau knygų šachmatininkai neišsižadėjo, jos iki šiol godžiai skaitomos. Talentingi sportininkai ir dabar auga su knygomis (ne išimtis ir pasaulio čempionas M. Carlsenas). Pirmiausia jie susidomi žaidimu, tada susiranda knygų: analizuoja garsių (legendinių) šachmatininkų partijas, bando jas įsiminti. Šachmatų literatūros yra labai daug. Ją skaitydami ir apmąstydami žaidėjai tarsi sugeria visą vertingą informaciją, o tada į pagalbą pasitelkia kompiuterius.

Beje, vaikystėje „perskaitytos“ partijos dažnai visam gyvenimui įstringa atmintyje. Karjeros pradžioje man labiausiai patiko rinktinės pasaulio čempionų V. Smyslovo, A. Karpovo, R. Fischerio partijos. Vėliau, prieš tapdama didmeistre, atradau puikias didmeistrių Jonathano Rowsono, Michailo Marino knygas, kurios, esu tikra, suteikė man reikalingą impulsą, praplėtė akiratį.

Būtų neteisinga šachmatininko darbą (jo rengimąsi varžyboms) matuoti valandomis. Manau, jog treniruotės, kad ir kiek jos truktų, gali būti efektyvios arba ne. Anksčiau minėjau, kad vaikystėje ir paauglystėje turėjau labai griežtą treniruočių grafiką – dirbau bent po šešias valandas per dieną. Turėjau galimybę tiek laiko skirti šachmatams tik dėl to, kad nuo septintos klasės man buvo leista mokytis eksternu.

Tuomet jau buvau tituluota šachmatininkė, tad Šiaulių 5-osios vidurinės mokyklos (dabar – Didždvario gimnazija) direktorius, jaunas modernių pažiūrų istorijos mokytojas Vaidas Bacys (vėliau jis kurį laiką ėjo švietimo ir mokslo viceministro pareigas), atsakydamas į mano tėvų prašymą, leido man mokytis laisvu grafiku. Tai labai pravertė. Pasijutau laisviau, tačiau mokslų neapleidau. Mokytojams atsiskaitydavau du kartus: prieš Naujuosius metus ir mokslo metų pabaigoje.

Mano įprasta diena namuose atrodydavo taip: ryte valandėlę skirdavau sportui, tada tris valandas dirbdavau savarankiškai. Dažniausiai studijuodavau pasaulio čempionų partijas, endšpilius, debiutų teoriją. Po pietų mokydavausi, o vakare dar tris valandas skirdavau užsiėmimui su treneriu arba praktinėms partijoms. Tai buvo idealus metas mokytis žaisti, tam turėjau pakankamai laiko.

Tačiau perfekcionizmo ir maksimalizmo laikotarpis baigėsi. Susilaukusi dviejų sūnų pajutau, jog fiziškai nebepajėgiu šachmatams skirti tiek daug laiko, kiek jo gali skirti dauguma mano varžovių. Išsilaikyti profesionalų šachmatuose galėjau vieninteliu būdu – dirbdama efektyviai. Privalėjau rasti būdų ribotą laiką naudoti racionaliai.

Tapau praktiškesnė. Suvokiau, kad gerų rezultatų siekiantiems sportininkams svarbus ne tik laikas, skiriamas žaidimo įgūdžiams tobulinti. Didžiulę reikšmę turi ir psichologinė būsena. Tarkime, jei labai daug besitreniruojantis šachmatininkas dėl kokių nors priežasčių nepasitiki savo jėgomis, per varžybas jis anksčiau ar vėliau padarys klaidą, žaisdamas su optimistiškai nusiteikusiu varžovu. Tai patvirtina daugybė pavyzdžių.

Kai pasaulio čempiono M. Talio paklausė, kas geriau – per daug pasitikėti savimi ar vis dėlto rezervuotai vertinti savo galimybes, didis šachmatininkas atsakė, jog iš dviejų blogybių kur kas mažesnė pirmoji. Abejojantis žaidėjas – tarsi bėgikas, tempiantis sunkų krovinį.

Jaunų žaidėjų treneriai gana dažnai per daug laiko skiria debiutams (partijos pradžiai). Moko teorijos, kurią galima palyginti su taisyklėmis. Kodėl treneriai taip elgiasi? Taip dirbdami jie gali lengvai pamatuoti vaiko pasiekimus: arba jis išmoksta labai daug ėjimų, arba juos pamiršta. Tačiau šachmatai – sudėtingas žaidimas, todėl toks neproporcingas dėmesys partijų debiutams dažnai pakenkia jauniems žaidėjams, jie neišmoksta savarankiškai žaisti.

Idealiai pasirengti partijai neįmanoma. Varžovas visada gali tave nustebinti, todėl pirmiausia treneriai turėtų ugdyti vaikų kūrybiškumą, mokyti išsisukti iš keblių padėčių. Tokie gebėjimai yra svarbiausi, jie parodo tikrąjį šachmatininko meistriškumą. Šito galima mokytis analizuojant stipriausių žaidėjų partijas.


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Plastinės chirurgijos pradininkė: visi įpratę matyti vyrus be rankų ir kojų, bet niekada neįpras prie subjaurotų veidų (2)

Daugumai vyrų kova už tėvynę Didžiajame kare buvo vyriškumo įrodymas. Nors jų pasiryžimą...

„Jaunimo linijos“ vadovė Greta Laukaitienė – šį įgūdį reikia lavinti nuolat (7)

Emocinę paramą teikiančios viešosios įstaigos „Jaunimo linija“ vadovė Greta Laukaitienė...

Žinoma dizainerė imasi naujos veiklos: originaliu būdu padės moterims pabėgti nuo rutinos (22)

Viena garsiausių Lietuvos drabužių dizainerių Viktorija Jakučinskaitė neria į naują veiklą....

Fausta Marija Leščiauskaitė. Matuosimės eglutėmis, nes daugiau neturime kuo matuotis (134)

Matavomės ir matuosimės, varžysimės, pyksimės, dėliosim širdeles ir spaudysim „patinka“,...

Nacionalinio vėžio instituto direktorė: apie blogiausią išgirstą patarimą ir esmines pamokas (44)

Tūkstantis gydytojų onkologų, mokslininkų, slaugytojų, technologų ir kitų sričių specialistų...

Top naujienos

Tikėjosi lengvo kelio, o gavo tikrą pragarą: kaip suomiams pavyko sustabdyti sovietų ordą (252)

Iš daugybės Antrojo pasaulinio karo mūšių ir įvykių vienas sunkiausiai suvokiamų yra...

Dėl prarasto siuntinio į teismą padavė Lietuvos paštą: jei netinka, kreipkis į privačias bendroves (127)

Dėl išsiųstos ir nežinia kur dingusios registruotos siuntos Lietuvos paštą į teismą padavęs...

Pasiskundęs, kad šeimyniniai džiaugsmai užgožė vyriškus, sulaukė palaikymo: tu ne vienas, brolau (349)

Du mažamečius vaikus su žmona auginantis vyras tvirtina, kad jau kone trejus metus jų šeimoje...

Lietuvė išbandė karališką kelionę traukiniu po Airiją: čia keleiviai prabangą kabina šaukštais (127)

Kai Dublino geležinkelio stotyje sustoja prabangusis „Grand Hibernian“, visų perone esančių...

Miestas Žemaitijoje, prieš šimtmetį išgyvenęs tikrą aukso amžių: žmonės sulaukdavo „amerikoniškų“ uždarbių (23)

Miestelis, kurį vagoja Bartuvos upė. Ramus žemaitiškas kampelis pačiame pasienyje su Latvija ....

Įrodyta moksliniais tyrimais: šie penki papildai lieknėjimui yra tik pinigų metimas į balą

Paieškoje įvedus „svorio metimas“, iškyla nemenkas iššūkis: reikia atskirti faktus nuo...

Nauji mokesčiai sukėlė klausimų: ar dabar svarbiausi tie, kurie nedirba ir visko nori už dyką? (28)

Seimas pritarė nuleisti kartelę ir NT mokestį įvesti visiems, kurių vertė nuo 150 tūkst. eurų....

5 blogiausi patarimai dėl pasimatymų: kodėl nereikėtų jais tikėti? (2)

Tyrimai rodo, kad populiariausi patarimai apie santykius yra klaidingi. Štai penki jų, kuriais...

Jasikevičius apie „Žalgirio“ tritaškių fiestą: jei varžovai leis mesti 60, mesime 60 (115)

Kauno „Žalgiris“ iškovojo sunkiausią sezono pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate 86:80...

Eksperimentuos su moksleiviais: ikimokyklinis ugdymas – nuo 5, pirma klasė – nuo 6 metų (289)

„Nesame beviltiški autsaideriai. Nesame šiame klube blogiausi“, – po penkiolikmečių tyrimo...