aA
Aktorė ir fotografė Jovita Balčiūnaitė porą savaičių su organizacija „Stiprūs kartu“ savanoriavo prie Ukrainos sienos. Po to dar trumpam nuvyko pasisvečiuoti į Lvivą. Paklausta, ar nebuvo baisu važiuoti į nuo karo kenčiančią šalį, Jovita sutinka, kad minčių buvo įvairiausių, bet, gavus kariškių patvirtinimą, kad Lvive saugu, ji nutarė surizikuoti. Lietuvė atvirai papasakojo, kokia atmosfera tvyro Vakarų Ukrainos mieste, su kokiomis istorijomis atvyksta pabėgėliai ir kas jiems neleidžia palūžti.
Jovita Balčiūnaitė
Jovita Balčiūnaitė
© Asm. albumas

– Papasakokite, kokiu tikslu vykote į Ukrainą?

– Dvi savaites savanoriavau prie Lenkijos-Ukrainos sienos su organizacija „Stiprūs kartu“. Padėjau žmonėms nuvykti į Lietuvą. Po to nutarėme nuvažiuoti iki Lvivo, kadangi buvome netoliese. Be to, su humanitariniu autobusu buvo nesunku į jį patekti. Pasisvečiavome ten vos vieną naktį. Norėjome pabūti su Ukrainos žmonėmis, palaikyti juos, pabendrauti su jais.

– Kokios nuotaikos prie sienos?

– Įvairios: nuo ašarų, liūdesio, bejėgystės iki – stiprybės, optimizmo ir vilties. Čia labai daug tvirtų žmonių, kurie sugeba juoktis net ir tokiu metu. Pavyzdžiui, buvo toks nutikimas, kad būstinėje man užsikimšo kriauklė, vanduo pradėjo visur tekėti ir nežinojau ką daryti. Trys merginos iš Ukrainos puolė man į pagalbą. Juokėmės iki ašarų, bet sėkmingai viską sutvarkėme. Jos man ir pasakė: „Matai, Ukrainos moterys moka viską – ir rozetes, ir lemputes keisti, ir malkas kapoti. Mes nepražūsime“. Toks požiūris įkvepia. Jos viską prarado, bėga į niekur, bet išlieka pozityvios. Dar vienas dalykas, tvyrantis atmosferoje tai – meilė. Žmonės yra beprotiškai dėkingi, dažnai išvykdami apsikabina, pabučiuoja ir besąlygiškai, iki ašarų dėkoja.

Jovita Balčiūnaitė
Jovita Balčiūnaitė
© Asm. albumas

– Ar jie planuoja grįžti į savo šalį?

– Visi, kurių klausiu, neturi net minties negrįžti. Net ir aš jiems sunkiais momentais sakydavau: „Praleisite vasarą Lietuvoje ir grįšite“. Jie tuo tiki. Tiki, kad grįš į Ukrainą, į savo miestus, nors daugelio namai jau susprogdinti.

– Ar į Lietuvą žmonės važiuoja pas giminaičius?

– Ne, mažai kas į Lietuvą važiuoja pas gimines. Didžioji dalis – į niekur. Lietuvą jie dažnai renkasi dėl kalbos, dėl to, kad šalia, bus paprasčiau sugrįžti. Taip pat – jiems labai patinka žmonės. Jie džiaugiasi tuo, ką Lietuva daro, kokia mūsų pozicija šioje situacijoje. Jie jaučiasi saugūs, būdami mūsų šalyje.

Jovita Balčiūnaitė
Jovita Balčiūnaitė
© Asm. albumas

– Matyt, teko išgirsti ir ne vieną liūdną istoriją?

– Jos visos yra liūdnos, tik skiriasi kiekvieno santykis su ja. Įsivaizduokite, visos moterys atvyksta be savo vyrų, be mylimųjų, be daiktų. Atvyksta senukai, nešini vienu mažu celofaniniu maišeliu, kur sudėti kažkokie popierėliai ir keli drabužiai. Jų namai susprogdinti, jie važiuoja į nežinią, jie nieko čia neturi. Jiems yra 80 ir daugiau metų. Atvyksta žmonės, nukentėję nuo sprogimų. Būdama ten išmokau, ką daryti, kai dūžta langai. Man pasakojo, kad jie jau skiria raketų garsus, supranta, kaip ir kur skrenda. Jie žino, koks garsas yra vienokio ginklo, koks – kitokio. Iš klausos gali suprasti, kokiame aukštyje skrenda raketos, kada jau gultis ant žemės, kada praskris pro šalį, o kada sprogs kažkur šalia. Protu nesuvokiama, kad šiais laikais žmonės turi patirti tokius dalykus. Jie atvažiuoja, rodo savo randus. Jau nekalbu apie psichologines traumas. Buvo žmogus, atvykęs iš stoties, kuri susprogo. Jis sėdi kampe nuleidęs galvą... Arba 7 moterys važiavo vienu automobiliu iš kito Ukrainos galo. Aš įsivaizduoju, koks stresas: tave stabdo kareiviai ir niekada nežinai, ką jie padarys. Kai jos atvyko į mūsų būstinę, nuėjo į viršų pavalgyti, atsisėdo ir pravirko. Žmonės nebeatlaiko tokios įtampos. Tokių istorijų daug. Bet chaoso ir pasimetimo nėra, vis tiek žmogiškumas ima viršų.

– Vaikų, matyt, irgi daug. Kaip jie priima situaciją?

– Vaikų labai daug. Didžioji dalis – moterys ir vaikai. Vaikai ateityje, be abejo, turės gydytis psichologines traumas, bet jie yra vaikai, jie vis tiek laksto, žaidžia, gal tik labiau irzlūs. Bet labiausiai man gaila senų žmonių, kurie viską prarado ir važiuoja į niekur. Nežinia, ar jie dar grįš namo, kiek tas karas truks. Tai yra labai skaudu.

Jovita Balčiūnaitė
Jovita Balčiūnaitė
© Asm. albumas

– O kokios nuotaikos Lvive?

– Jei aplink miestą nebūtų patikros punktų, bažnyčių vitražiniai langai nebūtų apkalti, statulos nebūtų apdėliotos smėlio maišais, nebūtų daug kareivių, protesto akcijų, koncertų, dainavimo, sakyčiau, kad karas Ukrainoje nevyksta. Žmonės čia yra labai stilingi, jauni, gražūs, daug kultūros verda. Lvivas pasižymi „speakeasy“ barų kultūra, kur tu slapta iš vietinių sužinai apie kažkokį barą, ten patenki tik su slaptažodžiu. Mūsų atveju slaptažodis buvo „Slava Ukraine“. Mus pasitiko toks kapitonas, nuvedė į apačią, į tokį bunkerį ir ten sėdi tarsi karo fronte. Dar kas įdomu, kad niekas nekalba rusiškai. Jei paklausi rusiškai, su tavimi vis tiek kalbės arba ukrainietiškai, arba angliškai. Man tokia protesto forma pasirodė labai graži. Jie, tarsi susitarę, nė vienas nė žodelio nesako rusiškai.

– Kaip jie mato visą situaciją?

– Turbūt taip pat, kaip ir visas likęs pasaulis. Bet jie neatrodo palūžę. Jie baisisi, bet atrodo tvirti. Ypač čia, kur karas dar nevyksta. Bėgti kol kas iš Lvivo niekas nesiruošia. Atvirkščiai, čia suvažiavusi dabar dalis Ukrainos. Jei pakalbi su kuo nors, 4 iš 5 žmonių būna atvykę iš kitų miestų. Parduotuvės veikia, produktų netrūksta, normalus gyvenimas tęsiasi. Tiesa, naktį Lvive kaukė sirenos, pranešančios apie oro antskrydžius. Nusileidau į viešbučio rūsį, atėjo administratorė, pakalbėjome, 10 min. pasėdėjau, nusiraminau ir grįžau į kambarį.

Jovita Balčiūnaitė
Jovita Balčiūnaitė
© Asm. albumas

– Kaip atsiribodavote pati nuo tos atmosferos, nuo tų neigiamų minčių?

– Neslėpsiu, kad reikėjo dirbti su savimi, ypač savanoriaujant. Nes iš pradžių tu su tais žmonėmis ir paverki kartu, ir taip nuoširdžiai stengiesi jiems suteikti drąsos, paskatinti, bet jei taip dvi savaites diena iš dienos, pats nebetenki energijos. Tai neįmanoma. O žmonės, atvykę po traumų, labai nori pasakotis, rodyti nuotraukas su susprogdintais pastatais, nužudytais kaimynais ant asfalto, suniokotais automobiliais. Tu išklausai, bet tiek energijos ir savo jėgų nebegali atiduoti. Reikia pasirūpinti ir savimi, savo emocine sveikata. Nes labai greitai gali perdegti ir tada tavo darbas neteks prasmės.

– Apskritai, ar nebuvo baisu važiuoti į Ukrainą, kad ir į Lvivą?

– Be abejo, buvo visokių minčių, bet mes atsiklausėme kariškių, kurie, užsiima žmonių išvežimu iš karštų taškų. Sakė, kad drąsiai galime važiuoti. Bet yra labai negerai, kai žmonės, romantizuodami karą ar iš didžiulio entuziazmo, patys vyksta į pavojingas vietas. Tada kariškiai turi nutraukti operacijas, kad juos galėtų išgelbėti, nutikus nelaimei. Todėl labai patariu, neatsiklausus karių nevažiuoti.


www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(61 žmogus įvertino)
4.7213

Lietuvė, dvi savaites praleidusi Marso simuliacijoje, nagrinėja, kaip bendrautume tikrame kosmose: būtų daug sunkiau nei per pandemiją

Kosmoso sociologija daugeliui nieko nesako, be ne mokslininkei Ingai Popovaitei. Anot jos, žmonijai...

Taivane šeimą sukūrusi lietuvė papasakojo apie gyvenimą su kitataučiu: apsiprasti buvo sunku su vienu jų įpročiu

Aušra Andriuškaitė jau šešerius metus gyvena Taivane ir į Lietuvą grįžta tik trumpam. Taivane...

Pirmoji ir jauniausioji Vengrijos prezidentė moteris Katalin Novak: kaip trijų vaikų mama tapo valstybės vadove? (3)

Katalin Novak, buvusi partijos „Fidesz“ viceprezidentė ir šeimos ministrė, vasario pabaigoje...

Net mėnesio nesulaukusį Tomą užklupo klastinga liga: įtarimų sukėlė, kad kūdikis nepabudo valgyti

Prieš šešerius metus į šį pasaulį atėjęs Tomas buvo įprastas, visiškai sveikas, jokių...

Prie Ukrainos savanoriavusi Jovita papasakojo, kokia ten tvyro atmosfera: ypač nustebino keli dalykai

Aktorė ir fotografė Jovita Balčiūnaitė porą savaičių su organizacija „Stiprūs kartu“...

Top naujienos

Žvilgsniai krypo į politikų aprangą – ekspertas tikina, kad tai aiškus signalas Putinui (11)

Bavarijoje pasibaigus G7 susitikimui viena nuotrauka ir vienas juokelis bus laikomas svarbiausiu...

Jei pastebite tinimą – kuo greičiau išgerkite mineralinio vandens: nespėjus to padaryti pasekmės gali būti liūdnos

Į Lietuvą atkeliavę karščiai neskuba trauktis. Nors poilsiautojams toks oras kelia džiaugsmą,...

Kaitrą savaitgalį liūtys tik šiek tiek prigesins: gaivesnės permainos – nuo pirmadienio

Penktadienio dieną trumpas lietus su perkūnija bus fiksuojamas vakariniame šalies pakraštyje,...

Mykolas – elite: Deimantinės lygos varžybose Stokholme Alekna diską nusviedė beveik 70 metrų naujas asmeninis rekordas

19-metis Lietuvos disko metikas Mykolas Alekna pirmą kartą savo jėgas išbandė...

Didelė avarija Vilniuje: į stulpą rėžėsi automobilis, gelbėtojai vadavo prispaustus žmones (1)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Vilniuje, važiuojant O. Milašiaus gatve Kareivių g. link,...

JT Saugumo taryboje – Zelenskio atkirtis įsismarkavusiam Rusijos atstovui (7)

Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad Kremenčuko prekybos centro griuvėsiuose...

Karas Ukrainoje. Po sėkmingos ukrainiečių atakos Rusijos pajėgos pasitraukė iš Gyvačių salos (2)

Maskvos sąjungininkė Sirija trečiadienį pripažino dviejų Rytų Ukrainos separatistinių...

Įspūdingai kovojęs Berankis laimėjo setą, bet savo pranašumą Vimbldone įrodė Nadalis

Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis gerokai patampė nervus Ispanijos teniso...

Gatvės stilius: per karščius vilniečiai apsinuogino ir rinkosi ryškias spalvas Su nuotraukų galerija

Pastarąją savaitę Lietuvoje – įspūdingi karščiai . Pliaže išeitis paprasta – maudymosi...