Profesinių ligų profilaktika ir gydymas – tai svarbiausios A. Hamilton veiklos sritys. Ji propagavo „pramonės mediciną“ ir rėmė įstatymus, kuriais siekiama apsaugoti darbuotojus nuo pavojingų medžiagų darbo vietoje.
Kelias į mokslinį darbą
A. Hamilton (1869–1970) buvo vienas iš penkių vaikų, gimusių Fort Veine (Indianos valstija) gerai žinomai Hamiltonų šeimai. Jos sesuo Edith išgarsėjo kaip 1930 metais išleistos knygos „The Greek Way“ ir tolimesnių darbų apie klasikinę kultūrą autorė. O Alice planavo tapti gydytoja.
Baigusi mergaičių pensionatą, kuriame gamtos mokslams buvo skiriamas itin menkas dėmesys, Alice vasarą praleido repetitorių mokoma chemijos ir fizikos, tad netrukus įstojo į Mičigano universiteto medicinos mokyklą. Mičigane ji susižavėjo patologija ir nusprendė vietoj klinikinės praktikos rinktis mokslininkės kelią.
Studijos Europoje
Baigusi medicinos praktiką, A. Hamilton trumpam grįžo į Mičigano universitetą siekti aukštesnio mokslinio laipsnio, tačiau netrukus ji ir jos sesuo Edith persikėlė į Vokietiją tęsti mokslų atitinkamose srityse – bakteriologijoje ir klasikoje. Kitaip nei stipriosios lyties atstovai, seserys nebuvo laukiamos Vokietijos universitetuose.
Alice nebuvo suteikta galimybė studijuoti Berlyne, ji susidūrė su išankstine nuomone Leipcige ir Miunchene, užtat buvo šiltai sutikta Frankfurte. Grįžusi į Jungtines Amerikos Valstijas ji tapo mokslo darbuotoja Johnso Hopkinso medicinos mokykloje, kur daugiausia dirbo su patologu Simonu Flexneriu, vėliau tapusiu Rokfelerio instituto Niujorke vadovu.
Kova su ligomis vargingai gyvenančiuose rajonuose
1897 metais A. Hamilton priėmė Šiaurės Vakarų universiteto pasiūlymą dėstyti Moterų medicinos mokykloje, tačiau netrukus ši vieta buvo panaikinta. Vėliau ji dirbo bakteriologe Čikagos Memorial instituto Užkrečiamų ligų fakultete.
Čikagoje ji ilgus metus gyveno dabar muziejumi virtusiame „Jane Addams Hull House“ – XX amžiaus pradžioje tai buvo žinomiausi bažnyčių ir universitetų įsteigti bendruomenės namai. Bendruomenės namai, kuriuose dirbo idealistai koledžo absolventai, siūlė pagalbą imigrantams ir kitiems vargingai besiverčiantiems žmonėms, kurie gyveno ir dirbo tankiai apgyvendintuose ir nudrengtuose senuose miesto rajonuose.
Gyvendama „Hull House“, A. Hamilton, pasitelkusi savo medicininę kompetenciją, išsiaiškino vidurių šiltinės ir tuberkuliozės paplitimo aplinkinėje bendruomenėje priežastis. Tyrinėdama tuberkuliozę, ji nustatė, kad blogos darbo sąlygos yra vienas iš veiksnių, silpninančių skurdžiai gyvenančių imigrantų atsparumą šiai ligai.
Visuomenės sveikata ir darbo sauga
Dėl A. Hamilton patirties visuomenės sveikatos srityje 1908 metais Ilinojaus gubernatorius paskyrė ją dirbti Ilinojaus profesinių ligų komisijoje. Ši komisija nusprendė atlikti platų su pramone susijusių ligų tyrimą. Tai buvo novatoriškas tyrimas ir A. Hamilton sutiko jį prižiūrėti. Nuo 1911 iki 1920 metų ji dirbo specialiąja tyrėja JAV Darbo statistikos biure, kur atliko svarbų tyrimą apie baltojo švino ir švino oksido gamybą.
Šios medžiagos tais laikais dažų pramonėje dažnai buvo naudojamos kaip pigmentai, tad A. Hamilton parengė rekomendacijas dėl saugesnių darbo sąlygų. Tada apsinuodijimo švinu pavojus tarp visuomenės narių, ypač vaikų, dar nebuvo pripažintas. Tarp kitų žinomų jos tyrimų buvo darbas, kurio metu tirtas nuodingas sprogmenų gamybos poveikis darbuotojams. Šis tyrimas Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos prašymu atliktas Pirmojo pasaulinio karo – šiam karui pacifistiniais sumetimais ji priešinosi – metais.
Pirmoji Harvarde
1919 metais kaip pagrindinė ekspertė pramoninės medicinos srityje, A. Hamilton buvo paskirta Harvardo medicinos mokyklos docente ir tapo pirma moterimi dėstytoja visame Harvardo universitete. Abipusiai priimtinas planas numatė kasmet šešis mėnesius gyventi universiteto patalpose, likusį laiką skirti tyrimams. Iš dalies dėl šio neįprasto susitarimo, kai ji 1935 metais išėjo į pensiją, vis dar buvo docentė.
Humanitarinis darbas
Visus tuos metus A. Hamilton atliko svarbų vaidmenį, atkreipdama vyriausybės ir pramonės dėmesį į analino dažų, anglies monoksido, gyvsidabrio, tetraetilio švino, radžio (be kita ko naudojamo rankinių laikrodžių gamyboje), benzolo, akumuliatoriuose esančių cheminių medžiagų, anglies disulfido ir vandenilio sulfido dujų nuodingą poveikį.
Per visą savo ilgą gyvenimą – ji nugyveno 101 metus – A. Hamilton aktyviai rūpinosi tarptautiniais reikalais ir žmogaus pilietinėmis laisvėmis.
Nuo 1924 iki 1930 metų ji buvo Tautų Sąjungos Sveikatos komiteto narė. Dėl nacių keliamos grėsmės žmonijai ji rėmė Jungtinių Amerikos Valstijų įsitraukimą į Antrąjį pasaulinį karą, nors Pirmojo pasaulinio karo metais jos pozicija buvo priešinga. Kadangi A. Hamilton dažnai viešai palaikė žmonių teisę turėti ir išreikšti nepopuliarią nuomonę, ji sulaukė valdžios institucijų įtarimų, o jos veikla Federalinis tyrimų biuras domėjosi net ir jai skaičiuojant devintą dešimtį.
