– Kaip įprastai pradedate dieną?
– Darbo dienos rytas man yra labai ankstyvas – 5.44 val. pažadina arba nuolat alkanas katinas, arba žadintuvas. Ramus ir įprastas rytinis ritualas su kava vienumoje skaitant žinias – man absoliuti būtinybė. Nesvarbu, kaip anksti reikia keltis, aš privalau bent 45 minutes padovanoti sau. Po šios visiškos ramybės prasideda įprastas lėkimas.
– Kokią knygą/filmą rekomenduotumėte perskaityti/pamatyti kiekvienam? Kodėl?
– Esu visiška „Kino pavasario“ festivalio gerbėja, o ypač skandinaviškų filmų. Nemėgstu „sunkių“ filmų ir knygų. Gyvenu pakankamai įtemptai, todėl, pasitaikius progai, noriu pasimėgauti lengvo turinio filmu ar knyga. Filmas „Neliečiamieji“ man iki pat šiol yra vienas mėgstamiausių. Šiame filme telpa viskas: polėkis, požiūris į gyvenimą, nepasidavimas arba kartais atsidavimas gyvenimo tėkmei.
Iš knygų dažniausiai „pasiimu“ atskiras mintis, kuriomis vėliau bandau vadovautis. Šią savaitę perskaičiau mintį „stenkis akimis fotografuoti tik gražius vaizdus, kurie tave supa“. Tiesa, nuolat fiksuoti tik gražius vaizdus kol kas dar pavyksta ne visada, bet, tarkime, stovint kamščiuose – vis dažniau dairausi pro langą.
– Ko išmokote iš blogiausio turėto vadovo?
– Vadovas neturi teisės nevaldyti emocijų. Jei jau jų susikaupė, rask būdą, kur ir kaip jas tinkamai išlieti: vienas pasilikęs kabinete, rėkaudamas miške ar užsiimdamas sportu.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas? Kokią svarbiausią pamoką ten išmokote?
– Mano pirmasis darbas buvo tuometinėje „Mažeikių naftoje“, kurioje teko dirbti su nuostabia profesionalų komanda. Ten dirbdama įsitikinau, kad karjera ir šeima yra suderinama, tik reikia noro, o būdą visuomet rasi. Tų, kurie tam iškart prieštarauja, galima būtų klausti buvusio mano vadovo citata: „ar bandei, kad sakai, jog nepavyks“?
– Kokį geriausią patarimą esate gavusi?
– Manau, kad visus geriausius patarimus gavau iš vieno vadovo. Galbūt geriausi jie buvo todėl, kad buvo gauti labai svarbiu mano karjeroje etapu – gyvenant Kopenhagoje ir dirbant „DFDS“ kompanijoje. Iš jo išmokau, kad turiu pabandyti prieš sakant, kad nepavyks, jis taip pat kartojo, kad vienintelis klausimas, ko ekonomistas privalo paklausti ir kurį reikia kartoti nuolat, yra „kodėl“. Jis lygiai taip pat pasakė, kad „antra vieta ne laimima, o gaunama“. Visi šie patarimai mano skatino ir tikiu, kad skatins nesustoti.
– Kokį blogiausią patarimą esate gavusi?
– „Gal tu dar pagalvok? Gal nereikia?“ arba „gal tu dar pagalvok? Kam tau to reikia?“. Iš patirties galiu pasakyti, kad kuo ilgiau galvoju, tuo didesnę nesąmonę padarau. Stengiuosi klausytis intuicijos, tačiau nepamirštu ir patirties analogiškose situacijose.
– Kas jums padeda išlikti produktyviai?
– Teisinga įtampa ir stresas darbe. Nemokėjau, nemoku ir nenoriu mokėti „dirbti ramiai“, be įtampos, pagal nekintantį planą. Toks darbas mano produktyvumą numuštų iki neigiamo lygio. Man pasisekė, kad mane supa žmonės, kurie neleidžia mano produktyvumui nukristi.
– Kaip išvengiate perdegimo?
– Aš jo nevengiu, aš tik kartais nuo jo pabėgu. Savaitgalio miegas iki pietų, sportas bent dukart savaitėje ir pabėgimas su šeima į pajūrį visuomet man padeda. Tai nėra sunkiai įgyvendinama: visa mūsų šeima labai mėgsta ilgiau pamiegoti, mes taip pat visi sportuojame pakankamai intensyviai, o pajūris – taip pat mūsų visų mėgstamiausia kryptis.
– Ko dabar mokotės? Kuo jums tai svarbu?
– Dabar laukiu savo magistro darbo vertinimo ISM universiteto vadovų magistratūros studijose. Laukia darbo gynimas, o tai daugeliui gali pasirodyti pakankamai baisu... Bet, tikiu, kad tai tik dalis įsivaizdavimo ir nepagrįstų baimių, kuriomis dalinamės arba kurias norime matyti.
Turbūt tuo metu, kai nusprendžiau mokytis, trūko įtampos darbe, o vėliau – mesti juk negražu. Džiaugiuosi, kad ryžto nepritrūko, studijose gavau daugiau nei tikėjausi.
– Kaip manote, kokios svarbiausios lyderio savybės?
– Argumentų kalba, kritiškumas, aiškus tikslo siekimas, empatija – labai svarbu.
– Kokie jūsų darbo principai? Ar yra dalykų, dėl kurių nė nediskutuojate?
– Pasitikėjimu grįsti santykiai. Veikimas už nugaros tai riba, kurią peržengus, kelio atgal nebėra.
– Kaip susidorojate su įtampa ir stresu?
– Sportas ir šokiai. Turiu labai kantrią trenerę treniruoklių salėje ir dar kantresnį savo vyrą, kuris tuo pačiu yra ir mano treneris šokių aikštelėje.
– Kam skirtumėte laiką, jei turėtumėte jo daugiau?
– Sau. Anksčiau bijojau tai pripažinti, bet pastarųjų studijų metu užduotas klausimas „įvertinkite procentais, kiek gyvenime skiriate laiko sau?“ – privertė labai susimąstyti. Mano taip vadinamas „šokių projektas“ yra tai, kas man pirmiausia šovė į galvą, pagalvojus apie savo norus. Tikiu, kad su laiku atsiras ir daugiau savo malonumui skirtų projektų – viskas iš esmės juk mūsų pačių rankose.
„Lyderės“ – tai straipsnių ciklas su sėkmingomis, vadovaujančias pareigas užimančiomis bei savo pavyzdžiu įkvepiančiomis moterimis. Joms užduodami tie patys klausimai, kurie apima svarbiausias profesines pamokas, susidorojimą su stresu ir atsakomybe bei laisvo laiko valdymą.
