– Papasakokite apie save – iš kur esate kilusi, kada nusprendėte eiti į kariuomenę?
– Esu Lietuvos karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono vyriausioji paramedikė seržantė. Kilau iš mažo Lietuvos miestelio. Kadangi visada norėjau būti policininke arba tarnauti Lietuvos kariuomenėje, dar būdama mokinė, vasarą baigiau bazinius karinius mokymus. Po kursų baigimo, noras tarnauti kariuomenėje ne tik išliko, bet ir sustiprėjo, todėl baigusi mokyklą, pasirinkau profesinės karo tarnybos kario kelią.
Atlikus nuolatinę privalomąją karo tarnybą, man prasidėjo profesinė tarnyba, kurią pradėjau Oro gynybos batalione ir tęsiu ją iki šiol. Tik pradėjusi tarnauti, labai susidomėjau paramediko darbu. Ši veikla pasirodė įdomi ir prasminga. Supratau, kad ji yra labai svarbi, o ypač šiuo metu.
Man mano tarnyba ir vykdoma veikla labai patinka, todėl ir ateityje noriu būti naudinga ir sieti savo gyvenimą su Lietuvos kariuomene.
– Kodėl pasirinkote tokį kelią?
– Nuo mažens domėjausi mūsų šalies istorija. Labai žavėjausi mūsų kovotojų ryžtu ir drąsa, kurie, negailėdami savo gyvybės, gynė Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Pati visuomet buvau tvirto charakterio, turėjau ir turiu aiškią nuomonę. Noras apsaugoti, išgelbėti kitus man visada buvo svarbu. To visada norėjau ir tikslingai siekiau.
– Kaip reagavo artimieji, draugai?
– Tiems, kurie mane pažįsta, tai nesukėlė jokios nuostabos – priešingai, jie džiaugėsi, kad būsiu ten, kur visada norėjau būti. Šeima mane labai palaikė ir palaiko iki šiol.
– Papasakokite, su kokiais pirmaisiais iššūkiais susidūrėte?
– Tarnybos pradžioje, kaip ir daugeliui, buvo šiek tiek nerimo, kadangi kasdienybė radikaliai pasikeitė. Dienotvarkė, disciplina tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, yra tam tikros normos, kurių privalai laikytis.
Sunkiausia buvo, kuomet nuolatinės privalomosios karo tarnybos metu turėjau atlikti vyriausiojo šaulio pareigas. Sunkiausia buvo įgyti savo skyriaus karių pasitikėjimą, išmokti dirbti komandoje ir išgirsti kitą žmogų.
– Ko apskritai merginos gali tikėtis kariuomenėje? Kaip jas priima?
– Merginos, kurios nori būti kariuomenės dalimi, visų pirma turi žinoti, kad vien tik noro neužtenka. Tam reikia ruoštis. Ruoštis pirmiausiai, žinoma, fiziškai, kad nebūtum našta savo kolegoms. Ne mažiau svarbus yra ir psichologinis pasiruošimas. O ruoštis ir stengtis reikia tam, kad galėtum įrodyti ir paneigti nusistovėjusius stereotipus apie moteris kariuomenėje.
Šiuo metu profesinėje tarnyboje esu jau 6 metus ir galiu drąsiai pasakyti, kad modernėjant pasauliui, požiūris į moterį kariuomenėje ir visuomenėje keičiasi, moterys išsikovoja savo vietą įrodydamos, kad nieko nėra neįmanomo.
– Kas sunkiausia?
– Jeigu esi tinkamai pasiruošęs, sunku nėra. Įdėto darbo ir pastangų dėka, visos iškeltos užduotys yra įveikiamos. Būna, kad pavargsti, bet tada paklausi savęs „kodėl čia esi?“ ir tuomet eini toliau. Kai esi karys, sunkumai negąsdina.
– Kokių vidinių savybių reikia turėti einant merginoms į kariuomenę?
– Priimant sprendimą, labai svarbu įvertinti, ar turite tinkamų kariui savybių. Visų pirma, mano nuomone, mergina turi būti užsispyrusi, tvirtos valios ir ryžtinga. Reikia pasitikėti savimi, nebijoti susidurti su sunkumais. Visos šios savybės padeda susidoroti su kasdieniais iššūkiais, savo pačios iškeltais lūkesčiais.
– Kokias savybes išugdo?
– Visų pirma, atsiranda daugiau moralinių vertybių. Tampi drausmingu ir atsakingu žmogumi. Atsiranda pareigos jausmas savo šaliai bei jos žmonėms. Išmoksti toleruoti kitus, nes privalai dirbti kolektyve, išmoksti suprasti skirtingus žmones. Kiekviena diena kariuomenėje ugdo kantrybę, kuri labai reikalinga. Ši savybė labai padeda nesustoti ir judėti į priekį.
– Ar daug merginų sutinkate savo aplinkoje?
– Savo padalinyje esu ilgiausiai tarnaujanti mergina ir didžiąją laiko dalį buvau vienintelė moteris savo kolektyve. Moterų šiuo metu kariuomenėje yra mažuma, bet situacija keičiasi, nes kariuomenės gretas kasmet papildo jų vis daugiau ir daugiau.
– Kokios jūsų pareigos, atsakomybės? Papasakokite apie paramedikės darbą?
– Mano pareigos – pirmoji medicininė pagalba. Kasdieninėje veikloje savo žiniomis ir įgūdžiais dalinuosi su padalinio kariais, mokau juos teikti pirmąją medicininę pagalbą, šviečiu karius asmens higienos, ligų profilaktikos, psichologiniais klausimais. Nuolat tobulinu savo kvalifikaciją įvairiuose kursuose bei seminaruose. Kelias dienas per mėnesį stažuojuosi skubios pagalbos medicinos skyriuje.
– Kokia yra kasdienybė tarnaujant?
– Kasdienybės kariuomenėje nėra. Kadangi kariuomenė yra daugiakryptė, kasdien tenka susidurti su naujomis užduotimis ir išsikelti vis naujus tikslus bei siekti jų. Tenka ir ginklus valyti ir sunkvežimį vairuoti, bendradarbiauti su NATO kariais tarptautinėse pratybose.
– Kokius dažniausius mitus girdite apie kariuomenę ir joje tarnaujančias merginas?
– Gyvename laisvoje šalyje, tad kiekvienas turime teisę į savo nuomonę. Visuomenėje yra daug stereotipų apie moteris kariuomenėje. Mano tarnybos laikotarpiu tikrai buvo visko, buvo daug ir įvairiausių momentų, kurie nebuvo malonūs ar lengvi... Bet pasikartosiu, kad tik tvirto charakterio dėka ir valia viską gali įveikti.
– Ką jums reiškia tarnavimas savo šaliai?
– Galimybė apginti savo vieneto draugus, sau artimus žmones ir visą savo šalį. Tai motyvuoja kiekvieną Lietuvos karį, taip pat ir mane. Gera tarnauti Tėvynei, ginti Tėvynę, būti naudingai Tėvynės apsaugai. Tai profesija, kuria galiu didžiuotis.
– Ką patartumėte merginoms, kurios dvejoja dėl tokio žingsnio? Kodėl verta tapti kariuomenės dalimi?
– Aišku, ne visos moterys, kaip ir vyrai, yra stiprios, tiek fiziškai, tiek emociškai. Tu negali eiti į kariuomenę vien dėl priežasties, kad „nori išbandyti save“. Su tokia nuostata 9 mėnesių tarnyba tau gali pavirsti didele našta. Į kariuomenę turi ateiti tuomet, kai būni tvirtai apsisprendęs ir įsigilinęs į tai, su kuo tau čia teks susidurti. Kariuomenė nėra tik gražios nuotraukos su uniforma ir ginklais. Kai tu priimi priesaiką, tampi kariu, kuriuo turi būti net ir po darbo valandų. Jeigu iššūkiai tavęs nebaugina, esi stiprus ir komunikabilus žmogus, kariuomenė yra tavo vieta, čia tu tik dar labiau sustiprėsi fiziškai, sustiprinsi patriotiškumo jausmą ir siekį ginti savo šalį karinės grėsmės atveju.
