Graži, egzotiška, kaspinais puoštais plaukais, ryškiai apvestomis akimis Kleopatra pasiekė savotiško nemirtingumo, kokio nepavyko pasiekti jos amžininkams, išskyrus nebent Julijų Cezarį, kurio pavardė prisimenama dėl akušerinės operacijos.

1500 metų prieš Elžbietos I atėjimą į valdžią Anglijoje Kleopatra įrodė, kad moteris sugeba valdyti ištisas tautas, ir geba valdyti išmintingai, kilniai, o kartais net žiauriai.

Tiesa, mus pasiekę faktai apie Nilo karalienę yra tiek pagražinti, kad tikri faktai pamirštami, o jie, beje, ne mažiau įdomūs ir stulbinantys.

Kleopatra nebuvo egiptietė

Paprašyti įvardinti istorinę asmenybę iš Egipto, daugelis veikiausiai paminėtų imperatorių Tutanchamoną ir Kleopatrą. Daugumai šios dvi istorinės figūros asocijuojasi su Egiptu, bet iš tiesų nė vienas iš jų nebuvo egiptietis.

Pasak Makedonijos istorijos, Kleopatra kilusi iš Ptolemėjų dinastijos, kurią pradėjo Aleksandro Makedoniečio generolas Ptolemėjas I. Taigi jie ne tik turėjo protėvį graiką, bet ir kalbėjo graikiškai, laikėsi graikiškų papročių. Po Aleksandro Makedoniečio mirties 323 pr. Kristų Egiptą ėmė valdyti Ptolemėjas I, o Ptolemėjų dinastija valdė Egiptą 300 metų. Užkariautojai graikai ir ne egiptiečiai faraonai egiptiečių per daug nepapiktino, nes jiems buvo iki gyvo kaulo įgrisę persų puldinėjimai.

Kraujomaiša

Daugelyje Europos ir kitų kraštų karališkųjų šeimų neapsieita be kraujomaišos, bet Egipte incestas virto tiesiog konkurencingu sportu.
Egipto mitologijoje dievas Oziris vedė seserį Izidę, kad išsaugotų gryną karališką kraują. Jie buvo dievai, tad veikiausiai genetiniai sutrikimai jiems nebuvo problema. Deja, Egipto faraonai, kurie laikė dievus puikiu pavyzdžiu, susidūrė su mirtingųjų problemomis, tiesa, šito prieš tūkstantį metų niekas nesuprato.

Šiaip ar taip, kai į valdžią atėjo Ptolemėjų dinastijos atstovai, incesto idėja jiems patiko. Po kelių šimtų metų pasaulį išvydusi Kleopatra buvo Ptolemėjų, besituokusių su Ptolemėjais, palikuonis.

Kleopatros tėvas buvo karalius Ptolemėjas XII, apie jos motiną mažai žinoma. Gali būti, kad ji buvo jos tėvo sesuo ar kiek tolimesnė giminaitė. Tęsdama giminės tradicijas, Kleopatra buvo ištekėjusi už dviejų jaunesnių brolių.

Daugelyje šaltinių rašoma, kad Kleopatra buvo be galo graži. Sunku tuo patikėti, turint omeny kraujomaišą, o gal tai buvo atsitiktinumas. 2007 m. vasarį iškasta moneta su Kleopatros portretu patvirtino, kad valdovė buvo niekuo neypatingos išvaizdos. Turint omeny ir tai, kad senovės istorikai mažai rašė apie jos išvaizdą, galima spėti, kad ji nebuvo Elizabeth Taylor, bet svarbiausia – tai nebuvo svarbu.

Filmas „Kleopatra“, 1963 m.

75-ais m. po Kristaus Plutarchas savo veikale „Antonijaus gyvenimas“ pateikė tokių pastebėjimų apie Kleopatrą: „Jos grožis... nebuvo įspūdingas, toks, kuriam niekas neprilygtų, ar toks, kuris kiekvieną priblokštų ir sužavėtų, tačiau jos buvimui buvo neįmanoma atsispirti. <...> Charakteriui, juntamas kiekviename jos žodyje ir veiksme, buvo užburiantis.“

Senovės šaltinių duomenimis, Kleopatra buvo ne tik sumani diplomatė, bet ir puikiai išmanė matematiką, mediciną, alchemiją, ekonomiką, istoriją, geografiją, kalbėjo devyniomis kalbomis (tuo pralenkdama visus Baltųjų Rūmų lyderius).

Ji iš tiesų kalbėjo žmonių, kuriuos valdė, kalba

Be graikų kalbos, kuri buvo gimtoji Ptolemėjų dinastijai, Kleopatra kalbėjo kaimyninių tautų kalbomis – arabų, žydų, partų, sirų, etiopių, medų ir trogoditų kalbomis. Ji vienintelė Ptolemėjų dinastijos narė, nepasivarginusi išmokti egiptiečių kalbą – iki jos Ptolemėjų dinastijos atstovai nė trupučio nesidomėjo Egipto kultūra, religija, gyvenimą leisdavo Aleksandrijos mieste, kuris buvo tarsi koks kinų kvartalas senovės Egipte. Graikų kalba tapo prekybos ir valdymo kalba Egipte.

Ptolemėjų dinastijos atstovai kartais prisimindavo, kad gyvena Egipte – savo malonumui leisdavosi į kruizus Nilo upe, bet ne daugiau.
Anot istorinių raštų, Kleopatra mokėjo koptų kalbą, suprato ir hieroglifus. Be to, ji stengėsi elgtis kaip egiptietė – vilkėdavo tradicinius egiptiečių drabužius, dalyvaudavo tradicinėse Egipto šventėse ir ceremonijose.

Ji taip mokėjo save pateikti, kad buvo laikoma patriote, Egipto žmonės laikė ją mėgstama valdove, nors ji ir nebuvo tikrų Egipto faraonų palikuonė. Kleopatra, priešingai nei jos pirmtakai, suvokė patrauklaus kultūrinio identiteto pavaldiniams svarbą, kas nėra savaime suprantama net daugeliui šiuolaikinių politikų.

Ji nužudė seserį ir du brolius, už kurių buvo ištekėjusi

Dabar grįžkime prie kraujomaišos. Egipte buvo įprasta valdyti poromis – bet regentui reikėjo kitos lyties regento porininko. „LiveScience“ rašoma, kad Kleopatra trumpą laikotarpį valdė su tėvu Ptolemėjumi XII iki jo mirties 51 m. pr. Kristų. Testamente Ptolemėjas XII nurodė, kad Kleopatra ištekėtų už 11 m. brolio.

Tai veikiausiai buvo tik ceremonija, kita vertus, brolis ir sesuo nemėgo vienas kito, Ptolemėjas XIII bandė paveržti sostą sau, bet sesuo kreipėsi pagalbos į Julijų Cezarį.

Cezaris ir Kleopatra tapo meilužiais, o Ptolemėjui XIII nepatiko Cezario sprendimas valdyti kartu su Kleopatra. Galiausiai mūšyje prie Nilo Cezaris įveikė Ptolemėjo XIII kariuomenę, o pats valdovas bėgdamas nuskendo upėje. Kleopatra buvo tik iš dalies kalta dėl brolio mirties, bet tai dar ne viskas.

Kadangi buvo reikalavimas valdyti poromis, Kleopatra turėjo ištekėti už kito brolio, kuris po kiek laiko mirė paslaptingomis aplinkybėmis (Kleopatra jį nunuodijo). Paskui ji paliepė nužudyti seserį Arsinoją, šeimos nesantaikų metu palaikiusią Ptolemėjaus pusę, ir pasiskelbė karaliene.

Kleopatros statula

Garsusis jos makiažas iš tiesų saugojo nuo akių infekcijų

Kleopatra absoliučiai visur vaizduojama stora juoda linija apvestomis akimis, kartais linija užsibaigdavo dekoratyvinėmis spiralėmis. Kaip rašo „New York Times“, jos akių apvadas buvo pagamintas iš keturių švino pagrindo medžiagų, o jo paskirtis buvo saugoti nuo akių infekcijų.
Senovės Egipte akių infekcijos buvo dažnas reiškinys, nes patvinus Nilui, vandeniu plaukdavo šiukšlės, nešvarumai, kurie patekę į akis sukeldavo uždegimus. Švino pagrindo akių dažai saugojo nuo infekcijas sukeliančių bakterijų. Kleopatra buvo išmintinga, o dauguma egiptiečių manė, kad tai – magija.

Ji su Marku Antonijumi turėjo savo lėbautojų klubą

Kleopatra buvo ne tik sumani ir išsilavinusi, bet ir mokėjo kaip reikiant linksmintis. Na, be tikriausiai ir jūs mokėtumėte, jei turėtumėte absoliučią valdžią, o jūsų meilužis būtų Markas Antonijus.
Pasirodo, Kleopatra ir Antonijus (kuris po Cezario mirties ir po „visiškai atsitiktinių“ jos brolių-sutuoktinių mirčių buvo Kleopatros meilužis) nebuvo tiek užsiėmę valdymo reikalais, kad neturėtų laiko pramogoms. Jie netgi turėjo savo klubą, kurį pavadino „Nepakartojamieji lėbautojai“.

Oficialiai, klubas buvo skirtas pagerbti vyno dievui Dionizui, neoficialiai – galimybė kilus norui nusitašyti iki sąmonės netekimo. Klubas rengdavo šventes, o Kleopatra su Antonijumi krėsdavo šunybes Aleksandrijos gyventojams.

Ji turėjo savo gamyklą

Kleopatra ne tik domėjosi alchemija, bet ir turėjo chemijos žinių. Ji tikėjo, kad kvapai turi tam tikrą poveikį. Rašoma, kad plaukdama į pirmą susitikimą su Marku Antonijumi Kleopatra išmirkė laivus kvepaluose, kad jis iš tolo ją užuostų. Ji turėjo ir savo kvepalų gamyklą. Jos griuvėsiai yra prie Negyvosios jūros Ein Gedyje (dabartinis Izraelis). Yra įrodymų, kad gamykloje veikė ir SPA – rasta panašių į manikiūro kėdes likučių. Kleopatra buvo surašiusi kvepalų receptų į knygą, deja, ji neišliko, veikiausiai sudegė per Aleksandrijos bibliotekos gaisrą.

Ji įtikino egiptiečius, kad yra deivės Izidės persikūnijimas

Daugelis senovės valdovų laikė save dievais ar bent jau panašiais į dievus. Kleopatros atveju, tai buvo iš dalies ego patenkinimas, iš dalies – sumanus ėjimas.

Mokslininkės Elizabeth A. McCabe teigimu, Kleopatra save vadino naująja Izide ir sakė, kad yra deivės reinkarnacija. O Markas Antonijus sakė esąs dievo Ozirio įsikūnijimas žemėje. Pamenate, kad Oziris buvo vedęs seserį Izidę? Taigi...

Tiesa, kai ji plaukė susitikti su Marku Antonijumi savo iškvėpintu laivu, buvo pasipuošusi kaip deivė Venera, ją lydėjo jauni Kupidonais aprengti vaikinai ir jūrų nimfomis aprengtos tarnaitės.

Gali būti, kad ji mirė ne nuo gyvatės įkandimo

Legendos supa ne tik Kleopatros gyvenimą, bet ir jos mirtį. Pasakojama, kad išgirdusi apie savo kariuomenės pralaimėjimą Romos imperatoriaus Oktaviano kariams, ji šaltakraujiškai parašė atsisveikinimo laišką, padavė jį sargybiniui, o pati leidosi įkandama į krūtinę nuodingos gyvatės ir mirė.

Istorikai ginčijasi dėl Kleopatros mirties aplinkybių. Abejonių kelia teiginys, kad ji mirė po kelių minučių nuo įkandimo – juk įkandus egiptietiškai gyvatei auka mirdavo po kelių valandų, o kartais netgi išgyvendavo.

Istorikai sutaria, kad Kleopatra nusižudė, tik neaišku, kokiu būdu. Galbūt išgėrė nuodų.

Ji buvo paskutinė Egipto faraonė

Nepaisant keistenybių, Kleopatra nuoširdžiai troško savo valdomai tautai gerovės. Ji troško, kad Egiptas išliktų nepriklausoma valstybe. Deja, svajonės apie nepriklausomą Egiptą mirė kartu su ja. Po Kleopatros savižudybės 30 m. prieš Kristų imperatorius Oktavianas padarė Egiptą Romos provincija ir užbaigė Egipto faraonų erą. Kleopatra valdė daugiau nei 20 metų, buvo mėgstama pavaldinių karalienė, gyveno prabangiai ir mirė iš dalies savo noru.

Kiek asilių pieno reikėdavo pripildyti Egipto valdovės vonią?

Kleopatra, kaip ir dauguma žmonių, nenorėjo pasenti. Senovės Egipte plastikos chirurgų ir botokso injekcijų dar nebuvo, kita vertus būnant karaliene gali sau leisti prašmatniausias grožio procedūras.

Mėgstamiausia Kelopatros grožio procedūra buvo tokia, kokia šiuolaikiniams milijonieriams nebūtų prieinama nė karto, ką jau kalbėti apie kiekvieną rytą.

Pasak legendos, kasdienei Kleopatros voniai reikėdavo 700 pieno turinčių asilių pieno. Ir tai neskamba tarsi prasimanymas, kad tarnai turėtų darbo. Kaip rašo „The Vintage News“, senais laikais moterys plačiai naudojo asilių pieną ir tikėjo, kad jis balina odą, saugo nuo raukšlių. Romos imperatoriaus Nerono žmona keliaudavo su visa kaimene asilių, kad niekada nepritrūktų asilių pieno savo vonioms.

Šiuolaikinių mokslininkų teigimu, asilių pienas naudingas sveikatai – jį gali gerti karvės pienui alergiški žmonės, jo dedama į šiuolaikinius grožio produktus. Jų galite įsigyti, jei nepajėgiate įsitaisyti 700 asilių kaimenės ir tarnų joms melžti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)