Interviu projekto „100 Lietuvos moterų“ komandai taip pat atskleidusi, kad savo darbu ji pirmiausia siekia, kad Lietuvos bankas būtų tarp pažangiausių centrinių bankų Europoje.
– Esate Lietuvos banko valdybos nario patarėja, tačiau žiniasklaidoje dažniau esate pristatoma kaip Lietuvos finansinių technologijų (Fintech) strategijos architektė, su blokų grandinės technologija (blockchain) susijusių projektų įgyvendintoja ar inovacijų aplinkos Lietuvoje kūrėja. Kaip jūs pati apibūdintumėte savo profesinę veiklą?
– „Kolekcionuoju“ savo vardo ir pareigų variantus: asistentė, padėjėja, konsultantė, valdybos patarėja... O vienas konferencijos užsienyje dalyvis kažkada savo feisbuko įraše mane valdybos pirmininke pakrikštijo (juokiasi). Neretai ir pažįstami atsargiai pasiteirauja: „O tai ką tu tame Lietuvos banke veiki?“
Esu valdybos nario patarėja, padedu jam formuoti politiką jo kuruojamose srityse. Taip pat man patikėta koordinuoti Lietuvos banko inovacijų ir Fintech sektoriaus plėtros strategijos uždavinių įgyvendinimą bei vadovauti Lietuvos banko Inovacijų komitetui. Praktiškai tai pasireiškia tuo, kad koordinuoju daugybę projektų, taip pat prisidedu, įgyvendinant vadovo ir kolegų idėjas: suburiu žmones, ieškau reikalingų kontaktų; kai matau sinergiją su kitais projektais, padedu ją pasiekti. Taip pat esu tarsi jungiamoji Lietuvos banko ir kitų viešojo sektoriaus institucijų ir organizacijų grandis Fintech klausimais.
– Baigusi teisės studijas pradėjote dirbti Lietuvos draudimo priežiūros institucijoje, kurios tuo metu vykdytas funkcijas perdavus Lietuvos bankui, savo karjerą lyg šiol tęsiate Lietuvos banke. Kas paskatino pasirinkti teisės mokslus ir kas nuvedė Lietuvos banko link? Ar visuomet žinojote, ką norite veikti, baigusi studijas?
– Tiesą pasakius, visada „baltai“ pavydėjau žmonėms, kurie turi aiškų gyvenimo planą arba kurių karjeros pasirinkimą įkvėpė aplinka – tarkim, kai šeimoje visi medikai, natūralu rinktis šią profesiją taip pat. Aš tokio plano niekada neturėjau. Mokykloje buvau „kieta“ matematikė, dalyvaudavau olimpiadose, baigiamajį egzaminą išlaikiau puikiai. Bet man labai svarbus teisingumas, tad teisė vis dėlto ėmė ir nusvėrė skaičių ir kreivių pasaulį.
Man taip pat svarbu kaskart iš naujo „pastumti“ savo asmenines ribas, kaskart priėmus naujų iššūkių, ūgtelėti profesiškai – kaip sporte. Jei nepriimsi naujų iššūkių, tausosi save – rezultato nebus. Tad ir karjera vystosi natūraliai. Niekada netroškau kažkokių pareigų dėl pareigų. Man pareigos – tai galimybė realizuoti savo potencialą, ir to potencialo įvertinimas organizacijoje.
– Žvelgiant iš šalies, rodos, nė vienos ramios darbo dienos biure: vieną dieną lankotės feisbuko būstinėje Londone, kitą – skaitote pranešimą konferencijoje kitoje Europos sostinėje, o dar kitą – galima išvysti reportažą, kurio metu jūs pasakojate apie kriptovaliutas. Kaipgi atrodo jūsų kasdienybė? Kas jūsų darbe žavi labiausiai?
– Būtent taip ta kasdienybė ir atrodo: nuolatinis lėkimas ir nesibaigiantis darbas, vykdant daugybę projektų. Net pasportuoti visada paskubom atbėgu. Nėra tai gerai – suprantu. Norėčiau skirti daugiau laiko dukrai, draugams ir bičiuliams. Galiausiai – laiko sau. Ir išsimiegoti! Bet kitaip negaliu, nes tik daug veikdama, realizuoju save.
O labiausiai žavi komandos susitelkimas, vykdant Fintech iniciatyvą, kurios tikslas – Lietuvą paversti regioniniu finansinių technologijų centru; kad mūsų šalyje steigtųsi Fintech kompanijos, kurios rastų čia puikią terpę inovatyvių produktų kūrimui. Džiugina didžiulis, nesavaudiškas prie iniciatyvos prisidedančių žmonių noras sukurti kažką išties reikšmingo. Štai Singapūras per 50 metų sugebėjo transformuotis iš trečiojo į pirmojo pasaulio valstybę. Reikia išdrįsti orientuotis į geriausius.
– Dirbdama Lietuvos banke prisidedate prie tvarios ekonomikos plėtros Lietuvoje kūrimo, tarpininkaudama tarp šiandienos technologinių galimybių plėtros ir patikimos valstybės finansų sistemos užtikrinimo. Ar lengva rasti balansą tarp technologijų ir inovacijų bei reikalingo jų reguliavimo?
– Labai sudėtinga. Sunku iš dabarties perspektyvų įvertinti vienos ar kitos inovacijos ilgalaikį poveikį – ar ji bus naudinga visuomenei, ar atneš daugiau žalos. Todėl inovacijos finansų sektoriuje dažnai sulaukia rinkos prievaizdo atmetimo reakcijos – taip saugiau.
Prisimenu save prieš penkerius metus, kai dirbau priežiūros tarnyboje, kai dar tik kūrėsi pirmosios tarpusavio skolinimo platformos. Rinkos dalyviai ateidavo pristatyti verslo modelių, o man galvoje užsižiebdavo raudona lemputė su užrašu „rizika“, ir norėjosi tos veiklos vykdytojams užvilkti paties griežčiausio reguliavimo marškinius. Šiandien jau visai kitaip į tą veiklą žiūrime.
Ta atmetimo reakcija yra natūrali rinkos prievaizdo reakcija į naujoves. Tai nėra blogai, bet svarbu tai įsisamoninti ir sprendimus dėl reguliavimo priiminėti, vadovaujantis ne išankstinėmis nuostatomis, o remiantis objektyvių naudų-rizikų pasvėrimu.
Dar yra ir žmogiškasis faktorius. Jei naujovė pasirodys ne tokia jau gera ir dėl to finansiškai nukentės žmonės, visų pirštai bus nukreipti į Lietuvos banką: „nagi, įkurkime komisiją ir patyrinėkime, kodėl jūs ten nesužiūrėjote visko.“
– Kokius projektus šiuo metu įgyvendinate?
– Dabar esu paskendusi metinės Fintech konferencijos organizavimo darbuose. Pagaliau paleidome reguliacinę „smėlio dėžę“ – galimybę finansų sektoriaus žaidėjams išbandyti inovatyvias idėjas ribotoje aplinkoje su Lietuvos banko pagalba. Intensyviai dirbame, kurdami technologinę „smėlio dėžę“ (LBChain).
Taip pat nuolat užmezginėjame ryšius su įvairiomis užsienio organizacijomis, prisidedame prie Lietuvos banko įvaizdžio stiprinimo. Šiais metais tikimės pradėti įgyvendinti susitarimus dėl inovacijų diegimo su keturiais kitais centriniais bankais.
Noriu, kad Lietuvos bankas būtų tarp pažangiausių centrinių bankų, bent Europoje. Siekiame užkurti kuo daugiau iniciatyvų ir neleisti joms užgesti pusiaukelėje.
– Dažnai skaitote paskaitas, pranešimus, kitaip tariant, užsiimate iš pažiūros ne tipine banko teisininkės veikla, ir, regis, filmavimo kameros ar milžiniška klausytojų auditorija jūsų visiškai netrikdo. Su kokiais didžiausias iššūkiais susiduriate savo veikloje?
– Teisės supratimas ir teisinės aplinkos žinojimas labai praverčia: padeda greitai susivokti į kurį „stalčiuką“ galima padėti vieną ar kitą naujovę. O didžiausias iššūkis – viską suspėti!
Svarbu suprasti, kad niekas neateina savaime. Juk už gražaus baleto pasirodymo slypi dešimtys tūkstančių valandų nuobodžių treniruočių ir repeticijų. Tad ir viešojo kalbėjimo įvairiuose formatuose „lengvumą“ pasiekti padeda nuolatinis viešasis kalbėjimas, kalbėjimas, kalbėjimas...
– Vidurvasarį „Women At“ (W@) organizuotos pietų diskusijos metu minėjote, kad pasiekus blockchain bangai turėjote ir pati pradėti mokytis nuo pagrindų, nes viskas buvo nauja ir nežinoma. Kur slypi jūsų motyvacijos šaltinis ir iš kur semiatės energijos prisidėti prie Fintech aplinkos Lietuvoje kūrimo ir tobulinimo?
– Turiu labai smarkiai išreikštą „aš galiu“ savybę. Prisideda ir įgimtas žingeidumas. Todėl man nereika išorinių motyvatorių kažkuo domėtis ar kažko imtis. O mano įkvėpėjas – mano vadovas, iš kurio kasdien labai daug išmokstu. Jo ryžtas ir energija neleidžia sėdėti sudėjus rankas. Nes jei jis gali, reiškia galiu ir aš.
