aA
„Anksčiau maniau, kad įsimylėti laikinai būnant užsienyje yra labai kvaila“, − šypsosi Vilniuje užaugusi ir pastaruosius dvejus metus kartu su vyru ir dukrele Los Andžele (JAV) gyvenanti gydytoja Laura Kronlachner.
Laura Kronlachner
© Asmeninio albumo nuotr.

Studijuodama mediciną Vilniaus universitete, ji pagal „Erasmus“ tarptautinių mainų programą metus praleido Grace, Austrijoje, kur susipažino su būsimu vyru Matthiasu.

„Mes abu su vyru labai mėgstame keliauti ir išbandyti vis kažką naujo, tad nusprendėme, kad mano motinystės atostogos būtų puikus metas pagyventi JAV. Įmonė, kurioje dirba Matthiasas, turi padalinį Los Andžele, o jame dirbo specialistai, iš kurių jis norėjo pasimokyti. Taigi viskas atrodė idealu, įmonė tokį mūsų planą patvirtino ir štai mes jau antri metai čia“, − apie atsiradusią galimybę pagyventi kitoje Atlanto pusėje pasakojo Laura.

Pašnekovės teigimu, po studijų tapusi oftalmologijos rezidente Vilniuje ji nesijautė esanti tinkamoje vietoje, tad priėmė pasiūlymą dėstyti histologiją VU Medicinos fakultete. Vis dėlto po metus trukusio dėstytojos darbo Laura pasiilgo praktinės medicinos ir nusprendė stoti į daug platesnę specialybę, kurioje galėtų panaudoti ne tik kuo daugiau medicinos studijose išmoktų dalykų, bet ir užsiimti prevencine veikla.

„Pasirinkau akušeriją bei ginekologiją ir esu labai patenkinta, nes tai sritis, leidžianti užmegzti tęstinius santykius su pacientėmis. Taip pat man lengviau bendrauti su moterimis, galbūt tam įtakos turi 10 metų patirtis dainuojant merginų chore ir keliaujant kartu po pasaulį“, – mintimis apie savo pasirinkimą dalijosi tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.

„Keliavimas su dvimete išmokė neskubėti ir ilgiau mėgautis viena vieta“ (Joshua Tree nacionaliniame parke)
„Keliavimas su dvimete išmokė neskubėti ir ilgiau mėgautis viena vieta“ (Joshua Tree nacionaliniame parke)
© Asmeninio albumo nuotr.

Bendradarbiams vokiečiams pasiskųsti dėl darbo krūvio nepavyko

Rezidentūrą pradėjusi Vilniuje, o po pusantrų metų ją tęsusi Vokietijoje, Laura turėjo galimybę palyginti darbo stiliaus ypatumus abejose šalyse.

„Lietuviai garsėja kaip darbštūs darbuotojai, bet vokiečių darbštumas viršijo visus mano lūkesčius. Kai mūsų skyriuje ne vieną mėnesį trūko personalo ir teko dirbti neįtikėtinai daug viršvalandžių, man taip norėjosi iš įpročio su kuo nors pasikalbėti ir pasiskųsti, kokie mes vargšeliai. Bet niekas ten tokio poreikio neturėjo, visi tik stengėsi kuo efektyviau atlikti visus darbus“, − stebėjosi Laura.

Pašnekovei patiko tai, kad Vokietijoje bendravimas tarp gydytojų ir gydytojų rezidentų, turinčių skirtingą patirtį bei atsakomybę, yra labai pagarbus. „Visi vieni į kitus kreipiasi pavarde, pavyzdžiui, į mane skyriaus vedėja ir kiti kolegos kreipėsi „ponia gydytoja Kronlachner“ („Frau Doktor Kronlachner“). Tik abipusiu sutarimu pradėdavome kreiptis vienas į kitą vardu“, − kalbėjo Laura.

Paklausta apie Austrijos ir Lietuvos universitetinių studijų skirtumus, ji sakė pastebėjusi, jog Austrijoje studentai bei dėstytojai atrodo labiau atsipalaidavę. „Aš buvau apstulbusi, kai per bendrą paskaitą nedidelėje auditorijoje vienas studentas kaip niekur nieko išsitraukė savo sumuštinius bei kavos puodelį ir pradėjo valgyti, kartas nuo karto užduodamas klausimus. Vienintelis žmogus, kuris kažkaip sureagavo, turbūt buvau aš“, – šypsosi pašnekovė.

Dėmesį skiria populiariausioms ligoms

Taip pat Austrijoje Laura patyrė, jog studijų metu didžiausias dėmesys yra skiriamas svarbiausioms ir dažniausiai pasitaikančioms sveikatos problemoms. Pavyzdžiui, studijuojant kardiologiją buvo ypač akcentuojamas miokardo infarktas. „Man labai patiko, kad apie tai buvo daug kalbama, atliekami įvairiausi pratimai, nagrinėjami ligoniai. Tuo tarpu įvairios retos patologijos paliekamos individualiam skaitymui. Svarbiausia, kad ir galvoje tie dalykai pasiliko“.

Pašnekovės teigimu, Austrijoje niekas per daug neskuba baigti studijų − jas universitetuose galima ištęsti dvejus ar trejus metus. Taip pat įdomu yra tai, jog nepaisant pasirinktos studijų krypties, studentams neribojamas nei laisvų dalykų skaičius, nei jų pobūdis. „Be įprastinių paskaitų, turėjau galimybę studijuoti tradicinę kinų mediciną, shiatsu masažą ir afrikiečių šokius!“

Laura Kalifornijoje jaučiasi laiminga, ypač žinodama, kad čia visam laikui nepasiliks. „Nekreipiu dėmesio į neigiamus dalykus ir koncentruojuosi ties teigiamais“, − teigia pašnekovė.

Los Andželą ji apibūdina kaip skirtingų tautų ir kultūrų katilą, kuriame vyrauja labai savita, tolerantiška atmosfera.

„Vandenyno artumo ir jo teikiamų malonumų tikrai pasiilgsiu“ (Kauai, Havajai)
„Vandenyno artumo ir jo teikiamų malonumų tikrai pasiilgsiu“ (Kauai, Havajai)
© Asmeninio albumo nuotr.

„Žaidimų aikštelėje mano dukrytė žaidžia kartu su amerikiečių, iraniečių, indų, rusų ir įvairiausių kitų tautybių, religijų ir rasių vaikais. Niekas nėra ignoruojamas, visi, mano nuomone, netgi kiek perdėtai skatinami dalintis žaisliukais su kitais vaikais.

Neįsivaizduoju, kad taip augant galėtų susiformuoti kažkoks neigiamas požiūris į kitokius negu tu, tuo tarpu kultūrinis akiratis tampa itin platus“, − apie Kalifornijos daugiakultūriškumo privalumus kalbėjo Laura. Vis dėlto ne visa šalis yra tokia – Laura sakė neabejojanti, jog atokesnėje ir konservatyvesnėje vietovėje kultūrinės nuotaikos gali būti visiškai kitokios.

Rudenį į Lietuvą planuojanti grįžti šeima naudojasi proga keliauti kuo daugiau − savaitgaliais važiuoja stovyklauti, lanko nacionalinius ir regioninius parkus, dalyvauja įvairiuose renginiuose mieste ir už jo ribų. Pavyzdžiui, praeitą savaitgalį kartu su aktyvia Los Andželo lietuvių bendruomene dalyvavo skautų stovykloje.

„Turiu knygutę, kurioje vien tik Los Andžele rekomenduojama aplankyti 500 objektų ir vietų, iš kurių bent pusė yra tikrai įdomios, o Kalifornija yra dar daug didesnė! Mums pasisekė, kad vyro kontraktas liko vokiškas ir jis turi turbūt beveik dvigubai daugiau atostogų dienų nei amerikiečiai“, − teigia Laura.

Tikėjosi kaimynų pyrago

Kalbėdama apie amerikietiškus nusivylimus, pašnekovė įvardijo nepateisintus lūkesčius kaimynų atžvilgiu.

„Ruošdamasi kraustymuisi į JAV, perskaičiau, kad nereikia nustebti, jei norėdama susipažinti ir pasisveikinti užsuks kaimynė su pyragu rankose“. Iš pradžių labai to laukusi Laura greitai suprato, kad Los Andžele to nebus − žmonės čia gyvena labai izoliuotai.

„Arčiausiai gyvenančių kaimynų aš per visą laiką net nesu mačiusi, o kiti mums dar tik susipažįstant klausė, kada išsikraustysime, nes mielai nusipirktų mūsų namą. Tiesa, visai neseniai priešais mus gyvenanti japonė priskynė nektarinų iš savo kiemo, tad priėmiau šį mielą poelgį kaip taip ilgai lauktą pyragą“, − juokiasi Laura.

Nors Los Andželas garsus beveik nuolatos šviečiančia saule ir itin švelnia žiema, Laurai nerimą kelia ekologinė vietovės situacija.

„Natūraliai čia būtų dykuma, o miestas taip išaugo dėl to, kad vanduo buvo atvestas iš už maždaug 400 mylių esančio ežero. Pirmiausia baugina mintis, kad vandens tiekimas galėtų tiesiog bet kada nutrūkti. Taip pat liūdina tai, kad toks vandens telkinio panaudojimas padarė didelę žalą nuo to ežero priklausomiems miesteliams ir jų gyventojams“, − mintimis dalijosi pašnekovė. Jos teigimu, neracionaliai vanduo naudojamas ir centriniame Kalifornijos slėnyje, kur vyksta intensyvus, daugiausiai eksportui skirtas, vaisių bei migdolų auginimas.

Didžiąją Los Andželo dalį sudaro individualių namų rajonai, kuriuos skrodžia dideli bulvarai ir vienakrypčiai šešių ar net aštuonių juostų greitkeliai
Didžiąją Los Andželo dalį sudaro individualių namų rajonai, kuriuos skrodžia dideli bulvarai ir vienakrypčiai šešių ar net aštuonių juostų greitkeliai
© Asmeninio albumo nuotr.

Pasaulio pilietė ar lietuvė?

Lietuvė, europietė ar pasaulio gyventoja – su kuo save tapatina daug laiko užsienyje praleidusi Laura?

„Manau, kad tapatybė susiformuoja vaikystėje ir pasilieka giliai mūsų pasąmonėje. O mano šeima visada labai mylėjo Lietuvą ir tai perdavė man. Kai daug keliavau studijų metu, gal būčiau norėjusi save vadinti pasaulio piliete, bet ilgesnį laiką pagyvenusi užsienyje, supratau, kad esu lietuvė, kad ir kas tai yra“, − į klausimą atsakė tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.

Paklausta, ko pasiilgsta iš Lietuvos, Laura mini šeimą ir draugus, taip pat lietuvių kalbą, šviesius vasaros vakarus, Joninių šventę ir galimybę be jokių rezervacijų ar leidimų pasistatyti palapinę ar užsikurti laužą. „Skamba kaip paprasti dalykai, bet to jau nei Austrijoje, nei Vokietijoje, nei JAV beveik negalima daryti“.

Mąstydama apie Lietuvą ir grįžimą, Laura sako, kad ją džiugina gimtinėje gyvenantys draugai, sėkmingai kuriantys verslus, meną, gražias šeimas ir jaukius namus. Taip pat pašnekovę įkvepia istorijos žmonių, kurie daug pasiekę užsienyje grįžta ir tęsia savo veiklą Lietuvoje.

„Man švelnius jausmus kelia ir jaunų lietuvių patriotizmas, atsispindintis socialiniuose tinkluose. Vis pakalbame su vyru, kad, pavyzdžiui, austrai ar vokiečiai tokio neturi. Galbūt istorijos vingiai tose šalyse patriotizmą neigiamai nuspalvino“, – mąsto ji.

Tuo tarpu pašnekovę liūdina švietimo įstaigų ir jų darbuotojų padėtis, kaimynystėje statoma atominė elektrinė ir Lietuvoje egzistuojančios, o, pavyzdžiui, Austrijoje neįsivaizduojamos neskaidrios „nekaltų“ verslų praktikos − nuo vestuvių stalų iki butų nuomos. „Juk Lietuva tokia maža šalis, visi praktiškai pažįstami ir vis vien žmonės nesupranta, kad patys sau koją kiša“.

„Funkcinę mediciną atradau ieškodama mokslu grįsto platesnio požiūrio į sveikatą ir ligas“
„Funkcinę mediciną atradau ieškodama mokslu grįsto platesnio požiūrio į sveikatą ir ligas“
© Asmeninio albumo nuotr.

Kas nulemia sveikatą

Paklausta apie savo profesinį kelią ir ateities veiklą, Laura mini vieną faktą − įprastinės medicininės paslaugos nulemia tik 10 proc. žmogaus sveikatos. Šią statistiką ji išgirdo vienoje pirmo kurso paskaitoje ir jau tuomet pradėjo savęs klausti: „Tai mūsų darbas nulems tik 10 proc. žmogaus sveikatos? Ar tikrai tai geriausias būdas padėti žmogui būti sveikam?“

Taip pat ją šokiravo jau seniai prestižiniame JAV medicinos žurnale JAMA išspausdintas faktas, kad JAV (ir ne tik) trečia pagal dažnį mirties priežastis yra jatrogeninės ligos, tai yra ligos, sukeltos medicininio gydymo.

„Tai man buvo labai didelis pavojaus signalas, lėmęs apsisprendimą ne mažiau dėmesio nei gydymui skirti ligų prevencijai tiek profesinėje srityje, tiek asmeniniame gyvenime. Supratau, jog norėdama išvengti Sizifo darbo, ieškosiu žinių, kurios padėtų įvertinti visus likusius faktorius, tokius kaip mityba, stresas, emocijos, ir aišku, kaip jiems daryti teigiamą įtaką“, − kalbėjo pašnekovė.

Šią savaitę Laura skrenda į Denverį, kur dalyvaus funkcinės medicinos kursuose apie hormoninius sutrikimus. „Funkcinė medicina yra mažiausiai nutolusi nuo modernios konvencinės medicinos, ji tiesiog pradėjo naudoti sistemų biologijos modelį, kuris dabar labai populiarėja. Funkcinėje medicinoje sveikatos problemoms spręsti pasitelkiamas maistas, streso valdymas, emocinės sveikatos gerinimas, maisto papildai, kai reikia, žinoma, ir vaistai“, − dėstė ji.

Pašnekovės teigimu, žmonės vis labiau ieško alternatyvų, o tokiose šalyse kaip Vokietija bei JAV jos lengvai pasiekiamos daugeliui pacientų. Grįžusi į Lietuvą, Laura savo žinias ir patirtį apie alternatyvius gydymo metodus norėtų pasitelkti spręsdama nevaisingumo ir hormonines problemas, gydydama lėtinius skausmus, priešmenstruacinio sindromo simptomus ir daugelį kitų ligų. „Svajoju integruoti konvencinę bei alternatyviąją mediciną ir prevencinę veiklą. Domėsiuosi, kas vyksta šioje srityje, ieškosiu bendraminčių, galbūt teks burti komandą“, – sako ji.

Laurai sveika gyvensena – ne tik būdas išvengti akivaizdžių su ligomis susijusių nemalonumų, bet ir galimybė pilnai išnaudoti savo potencialą. „Noriu būti sveika ne tik dėl savęs, bet taip pat, kad galėčiau būti pati geriausia mamos, žmonos, dukros ir draugės versija. Išlikdamas sveikas, žmogus padeda visiems, taip pat noriu rodyti gerą pavyzdį savo dukrai, kad jai sveika gyvensena tiesiog būtų natūralus dalykas ir nereiktų sukti dėl to galvos“, – savo požiūrį dėstė pašnekovė.

Josemičio nacionaliniame parke
Josemičio nacionaliniame parke
© Asmeninio albumo nuotr.

Laura užsiima joga, meditacija ir reiki praktikomis, kiek įmanoma daugiau laiko praleidžia gamtoje, stengiasi gerai išsimiegoti ir sveikai maitintis. „Šeimoje vadovaujamės ajurvedos maisto pasirinkimo ir gaminimo principais, valgome tik ekologiškus produktus, vengiame cukraus ir visų kitų maisto priedų, kurie iš esmės nėra maistas. Man patiko Michaelo Pollano knygoje „In Defence of Food“ perskaityta mintis, kuri skamba maždaug taip: „Jei tavo močiutė neatpažintų tokio maisto produkto ar ingrediento – tai ne maistas“, − teigė ji.

Pašnekovė teigia, jog prieš dvejus metus turbūt būtų kiek pašiepusi tokį atsakymą, bet svarbiausi prasmingo ir kokybiško gyvenimo atributai jai yra meilė ir dėkingumas sau, visiems ir viskam. „Geras gyvenimas yra toks, nuo kurio nereikia atostogų“, − šypsosi ji.

„Norėčiau pasitenkinimą keliančios ir prasmingos profesinės veiklos, kuri netrukdytų visaverčiam šeimyniniam gyvenimui, kuriam aš visada teiksiu pirmenybę. Svajoju apie gyvenimą sąmoningoje bendruomenėje gamtos apsuptyje. Norime ir daugiau vaikų. Vis dėlto nesame iš tų, kurie planuoja daugiau nei metams į priekį“, − taip ateitį įsivaizduoja Laura.


Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
4.7727

„Go Vilnius” vadovė Inga Romanovskienė: reikia suprasti, kad tam tikri sprendimai gali patikti ne visiems (17)

Išgirdę žodžius „Vilnius – G spot of Europe“ netrunkame prisiminti šią ne tik lietuvių,...

„Lauros kultas“: kodėl poeto mūzą po mirties garbino net karaliai (14)

Viduramžių epocha - daugiasluoksnė. Taip, joje klestėjo žudynės, prietarai ir socialinė...

Raminta Stanaitytė-Česnulienė: po 40-mečio pokyčių gyvenime buvo daug, bet svarbiausias – galvoje (14)

Raminta Stanaitytė-Česnulienė iš tų moterų, kurios veiklas skaičiuojant norisi klausti: ir...

Dviem dydžiais sulieknėjusi Agnė Grigaliūnienė: mes dažnai gyvename neigime, kad ir savo stambumo (64)

Renginių agentūros bendraturtė, laidų vedėja, aktyvi visuomenininkė Agnė Grigaliūnienė...

Lietuvės karjera leido bendrauti su pasaulinėmis garsenybėmis: nesusipratimas su Beyonce įsiminė visam gyvenimui (79)

Elonos Čepulytės išskirtinių skrydžių oro palydovės karjera JAV truko 15 metų – iki jos...

Top naujienos

Melaginga naujiena apie Nausėdą ir branduolinius ginklus – tik pradžia: taikiniu galite tapti ir jūs (139)

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo sveikina prezidento Gitano Nausėdos siūlymą Lietuvoje...

Lietuviai švęsti pradėjo per anksti: išleidžia daugiau nei uždirba (39)

„Taigi turime labai įdomią situaciją, kai žmonės išleidžia daugiau negu uždirba, o...

Nustebinusi „Žalgirio“ pergalė, po kurios pulti į euforiją būtų klaida laida „Krepšinio zona“ (1)

Aštuoniomis pergalėmis iš eilės visuose frontuose šį sezoną atidaręs Madrido „Real“...

Nausėdos krikštas ES vadovų susitikime: ką suprato ir ko išmoko? (15)

„Tikrai labai įdomu, tikrai labai įvairūs žmonės, labai įvairūs stiliai, įvairūs...

Lukašenka perspėjo apie pavojus Baltarusijos suverenitetui (18)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka penktadienį pabrėžė, kad jo šalis nori likti...

Rudenį eismo įvykių sumažėja atėjus žieminių padangų sezonui – siūlo jas keisti anksčiau (31)

Nors žiemines padangas vairuotojai turėtų susimontuoti iki lapkričio 9-osios, tačiau dargana bei...

Erdoganas pakomentavo Trumpo siųstą laišką: mes nepamiršime šio pagarbos trūkumo

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad jo šalis...

Lietuvos darbdaviai – šykščiausi Europoje: patys darbuotojai kalti, kad nėra gerų algų (399)

Lietuvos darbdavių nenorą ženkliau pasidalinti uždirbamu pelnu specialistai paaiškina derybų...

Netyla kalbos apie Rasos Arlauskienės ir gerokai jaunesnio atlikėjo Petro Daunio santykius: įrodymas – ir paviešinti kadrai? (13)

Jau kuris laikas netyla kalbos, kad žinoma renginių organizatorė Rasa Arlauskienė vis dažniau...

5 priežastys, kodėl Briuselis patenkintas nauju susitarimu su Johnsonu (1)

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė (JK) pasiekė susitarimą, kuriam pritarė Europos...