aA
Išgirdę žodžius „Vilnius – G spot of Europe“ netrunkame prisiminti šią ne tik lietuvių, bet ir viso pasaulio dėmesį prikausčiusią kampaniją, nors ji vyko daugiau nei prieš metus. Šiems ir kitiems drąsiems projektams startą davė Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė – jos sprendimas lėmė, jog tokia drąsi komunikacija būtų naudojama pristatant Vilnių.
Inga Romanovskienė/ Monikos Krilavičienės nuotr.

Moteris komunikacijos ir rinkodaros srityje dirba daugiau nei 15 metų ir gali džiaugtis karjera didelėse įmonėse.

Pasiekimų, įsimintinų istorijų ir profesinių iššūkių sąrašas netrumpas – jais Inga dalinsis spalio 23 d. „Išdrįsk pradėti“ organizuojamame susitikime „Storytelling: istorijų pasakojimas“. Šiandien moteris sutiko pasikalbėti ir šiek tiek plačiau papasakoti apie ją profesiniame kelyje lydinčią drąsią komunikaciją.

– Inga, rinkodaros ir komunikacijos srityje dirbate daugiau nei 15 metų, užėmėte aukštas pareigas įvairiose bendrovėse, šešerius metus vadovavote mažmeninės prekybos lyderės pozicijas užsiimančios „Maxima“ Įvaizdžio ir komunikacijų departamentui. Šiuo metu beveik trejus metus stovite už „Go Vilnius“ vadovės vairo. Ką galėtumėte įvardinti kaip didžiausią pasiekimą karjeroje? Kokia komunikacijos kampanija didžiuojatės labiausiai?

– Sunku atsakyti į šį klausimą, nes kiekviename karjeros etape bet kuris specialistas turi, kuo didžiuotis. Tai, ką karjeros pradžioje galėjau laikyti pasiekimu, po kelių metų darbo gali atrodyti kaip natūralus, nieko neišsiskiriantis projektas ir tai natūralu, nes tokiu būdu kaupiama patirtis ir tobulėjama.

Jeigu reiktų rinktis ir kalbėti apie „Go Vilnius“, man įsimintiniausi – „Workation Vilnius“, „Walkable Vilnius“ projektai, taip pat „Turizmo savanorių programa“, Kalėdinė komunikacija ir, žinoma, daugiausia viso pasaulio susidomėjimo bei reakcijų sulaukusi „G-spot“ kampanija.

Taip pat džiaugiuosi „Maxima“ tinkle vykdytais tęstiniais socialiniais „Ankstukų“, „Mes bendruomenė“ projektais, kurie susilaukė aukščiausių įvertinimų. Nors „Maxima“ nebedirbu beveik trejus metus, daugelis jų šiuo metu vis dar tęsiasi. Stebiu šias socialines iniciatyvas ir turiu pasakyti, kad jomis džiaugiuosi, smagu, kad pradėti darbai toliau tęsiami ir organiškai vystomi.

– Galbūt galite plačiau papasakoti apie „Vilnius – G-spot of Europe“ projektą? Jis atkreipė daugybės žmonių dėmesį ir kartu susilaukė nevienareikšmiškų vertinimų. Kokie šio projekto rezultatai?

– Kalbant skaičiais, „G-spot“ kampanija sulaukė daugiau nei 1000 publikacijų užsienio žiniasklaidoje ir pasiekė beveik milijardą skaitytojų visame pasaulyje. „Google“ paieškos sistemoje informacijos apie Vilnių ieškojo 333 procentais daugiau interneto vartotojų nei įprastai.

Ši kampanija tarptautinėje žiniasklaidoje vertinama kaip nestandartinės turizmo rinkodaros pavyzdys, skatinantis kitus elgtis drąsiai ir originaliai. Britų internetinis tinklaraštis „The Independent“ „G-spot“ įtraukė į 2019-ųjų kelionių rinkodaros tendencijų sąrašą. Pasak straipsnio autorių, praėjusieji metai turizmo pasaulyje nuo šiol laikomi kaip Vilniaus „G-spot“ reklamos metai, kurie įėjo į istoriją.

Kampanija pateko į turizmo pasaulio „Oskarais“ vadinamų „International Travel & Tourism Awards“ trumpąjį sąrašą. Šie apdovanojimai itin svarbūs turizmo rinkoje, jie įvertina didžiausių pasiekimų sulaukusias kelionių kryptis, tad su nekantrumu laukiame rezultatų.

– Dirbote privačiame sektoriuje, tačiau nusprendėte save išmėginti viešajame ir pradėjote dirbti „Go Vilnius“. Kuo tarpusavyje skiriasi komunikacijos kampanijų rengimas?

– Komunikacijos ir rinkodaros principai iš esmės yra tie patys: svarbu žinoti, ką nori pasiekti, kaip tai darysi ir kokias priemones parinksi.
Kai kurios biurokratinės procedūros sulėtina darbus, kas turi įtakos ir veiklos efektyvumui. Tačiau suprantama, kad šiame sektoriuje tokios procedūros būtinos.

Be to, turime pripažinti, kad visuomenės požiūris į viešąjį sektorių vis dar nėra itin teigiamas. Paplitusi nuomonė, kad viešojo sektoriaus įstaigos dirba ne taip profesionaliai kaip verslas.

Tačiau savo darbo praktikoje susidūriau su tokiomis viešojo sektoriaus organizacijomis, kurių darbo principai ir metodai nesiskiria nuo sėkmingo privataus verslo, o rezultatai tiesiog puikūs. Tad nereikia skubėti smerkti viešajame sektoriuje dirbančių asmenų, Manau, jog pats metas keisti požiūrį.

Nors dirbame su užsienio auditorijomis, bet Vilnius, kaip prekės ženklas, sulaukia ypatingo mūsų tautiečių dėmesio. Dėl to jaučiame papildomą atsakomybę ir tai mus skatina dar labiau pasitempti. Tokios specifikos, kai visuomenei iš tiesų rūpi miestas, jo įvaizdis, privačiame sektoriuje nėra ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl šis darbas atsakingas.

Inga Romanovskienė/ Monikos Krilavičienės nuotr.
Inga Romanovskienė/ Monikos Krilavičienės nuotr.

– Kaip gimsta drąsios komunikacijos idėjos?

– Visų pirma komunikacija turi būti kokybiška. Nors Vilnius kryptingai investuoja į miesto rinkodarą, tačiau konkuruoti su pasaulio miestais su turimu biudžetu vis dar labai sunku. Netgi geriausias pasiruošimas ir taiklus kanalų parinkimas negali garantuoti, kad pasieksime savo tikslinę auditoriją – tam tiesiog reikia didesnių investicijų. Dėl to kitas kelias – rinkodaros ir komunikacijos turinys, jo kokybė. Tik taip galime „prasibrauti“ pro komunikacinį triukšmą ir su sąlyginai nedideliais resursais gauti savo trokštamos auditorijos dėmesį.

Idėjos gimsta skirtingai, tačiau visuomet pradedame nuo tikslo iškėlimo. Kai apsibrėžiame, koks jis, ką norime pasiekti, kokią žinutę ištransliuoti auditorijai, tada galvojame apie išpildymą. Žinoma, turinys turi būti išskirtinis. Būna ir tokių atvejų, kai aplinkybės tiesiog padiktuoja vieną ar kitą sprendimą – tokiais atvejais svarbu „griebti jautį už ragų“ ir išnaudoti atsiradusią progą.

– Kaip pasiryžtate priimti tokius drąsius sprendimus? Ar nebijote?

– Drąsa ir baimė yra subjektyvios kategorijos. Tai, kas vienam yra drąsu, iš kito gali nereikalauti jokių pastangų, ar jų reikalauti mažiau ir atvirkščiai. Pati savęs nelaikau nei bebaime, nei labai drąsia – kaip ir daugelis bijau, abejoju, kritiškai vertinu savo pačios sprendimus. Tačiau, kai priimu vieną ar kitą sprendimą, nuo to momento nebijau veikti, nes pati sau esu atsakiusi į klausimą – dėl ko tai darau, kodėl to reikia ir tikiu, kad mano sprendimas ir veiksmai yra teisingi.

Kai turiu sprendimą, man tampa nelabai svarbu, ar sulauksiu pritarimo, ar mano idėjas palaikys, ar sukritikuos, nes aš jomis tiesiog tikiu. Manau, kad svarbiausia būti sąžiningu prieš save, neišduoti savo įsitikinimų ir vertybių, tikėti savo sprendimu. Man padeda ir tai, kad viską gyvenime priimu kaip pamoką, todėl suprantu, kad dirbant galiu suklysti ir į klaidas reaguoju natūraliai – juk jos didžiausios mokytojos. Man daug baisiau yra ne sulaukti kritikos, o stengtis patikti visiems ir nugyventi pilką, neįdomų gyvenimą taip ir nerealizavus savo idėjų ir sumanymų.

– Kokie drąsios komunikacijos pliusai ir minusai?

– Vieną kartą apie ruošiamą projektą man sakė: „Bus arba labai gerai, arba labai blogai“. Tai ir yra atsakymas. Drąsa yra neatsiejama nuo rizikos – saugūs sprendimai dėl to ir vadinami saugiais, nes jų rezultatus daug lengviau numatyti ir prognozuoti. Tuo tarpu norint išsiskirti niekada negali būti visu šimtu procentų tikras dėl rezultatų ir reakcijos. Taip, žinoma, net ir ruošiant drąsią komunikaciją visuomet vertiname rizikas, numatome krizes, ruošiamės jų valdymui, įsivardijame saugiklius ir ruošiamės skirtingiems scenarijams. Visgi iki galo niekada negali tiksliai žinoti, kaip bus priimta ir įvertinta viena arba kita žinutė. Tačiau čia verta prisiminti posakį – „kas nerizikuoja, tas negeria šampano“.

– Kaip ruoštis drąsios, kitokios komunikacijos projektams?

– Prieš prasidedant kampanijai reikia apmąstyti ir pasiruošti kiek įmanoma daugiau galimų scenarijų – ką darysite, jei viskas pasisuks kitaip nei planavote. Taigi reikia iš anksto turėti veiksmų planą, kaip elgsitės, jei atsitiks A, B, C, D ar kitas galimas variantas. Apie tai reikia galvoti nuo pat pradžių, bet ne kompanijai jau prasidėjus. Kuo daugiau opcijų turėsite, tuo didesnė tikimybė, kad greitai rasite reikiamą sprendimą, kai jo reikės labiausiai. Šioje rinkoje negali būti atsipalaidavęs ir leisti įvykiams klostytis savaime – privalai aktyviai stebėti, laiku reaguoti, gebėti keisti planą – turi būti aktyvus, lankstus ir pasiruošęs.

Žinoma, dar vienas svarbus elementas – gera komanda. Puiku, jei kolektyvo narių požiūriai išsiskiria – kiekvienas į tą pačią situaciją pažiūri skirtingai. Labai svarbu leisti komandai išsakyti savo nuomonę, leisti žinoti, jog jie laisvi reikšti kritiką, kuri bus įvertinta.

– Pasidalinkite savo receptu – kaip kurti drąsią ir pastebimą komunikaciją?

– Išskirčiau tris svarbiausius momentus: pirma, reikia ieškoti naujų, neįprastų sprendimų. Manau, jog neverta žvalgytis į praeitį, galvoti, kas anksčiau „suveikė“ ir bandyti vėl iš naujo tai atkartoti naujuose komunikacijos projektuose. Naujiems darbams turėtumėte ieškoti ir naujų idėjų. Antra, kad ir kokia drąsi ir kūrybiška idėja bebūtų, nereikia pamiršti, kad visuma susideda iš detalių, tad visur ir visada turi būti kokybė. Drąsus sprendimas, tai ne bet koks, o kokybiškas ėjimas. Ir galiausiai, reikia suprasti, kad tam tikri sprendimai gali patikti ne visiems, galite sulaukti kritikos, arba projektas apskritai gali nepasisekti. Tam reikia pasiruošti, žinoti, kaip elgtis toliau ir nebijoti toliau bandyti.


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
2.4545

Agnė Kuzmickaitė: keista, kai nedėję jokių pastangų, žmonės stebisi, kad jiems kažkas nepavyko (12)

Prieš dešimt metų pradėję plazdenti Agnės Kuzmickaitės drugeliai tapo jos prekės ženklu,...

Su filipiniečiu bendrą gyvenimą kurianti lietuvė: jį pamilusi sulaukiau įspėjimo (340)

Lietuvė Birutė Rimkutė (30) ir iš Filipinų kilęs Troy‘us Infantado (32) bendrą gyvenimą...

Erika Umbrasaitė: niekada nepamiršiu pagyvenusios prancūzės patarimo, kai su vyru artėjome prie skyrybų (242)

Rašytoja Erika Umbrasaitė jau daugiau nei dešimtmetį gyvena Prancūzijoje, tad apie šią,...

Daina Gudzinevičiūtė: net būdami darželinukais jau norime varžytis ir būti geresniais už kitus (14)

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pirmą kartą šautuvą į rankas paėmė būdama dvylikos....

„Go Vilnius” vadovė Inga Romanovskienė: reikia suprasti, kad tam tikri sprendimai gali patikti ne visiems (24)

Išgirdę žodžius „Vilnius – G spot of Europe“ netrunkame prisiminti šią ne tik lietuvių,...

Top naujienos

Be darbo likęs vyras šaukiasi pagalbos: 15 dienų gyvenau miške, dabar miegu oro uoste valstybės parama – 83 eurai (548)

„Esu į gyvenimą besikabinantis žmogus. Suprantat, likau be gyvenamosios vietos, miegu oro uoste,...

Šiame rajone galima rasti pigių būstų, bet vilniečiai čia gyventi vis dar bijo (100)

Sostinės Naujininkų mikrorajonas yra vienas iš tų, į kuriuos vilniečiai vis dar žiūri...

Rusija paskelbė apie „radiacinį incidentą“: užfiksuotas spinduliuotės fono padidėjimas (67)

Rusijos vartotojų teisių apsaugos agentūra „ Rospotrebnadzor “ penktadienį paskelbė...

Medžių kalbą suprantanti dzūkė Janina jau žino, ar per Kalėdas bus sniego ir kada prasidės tikroji žiema (37)

Nuo vaikystės gamtos ženklus stebinti marcinkoniškė Janina Janušauskienė sako, kad žiema...

„Airbnb“ butus nuomojanti lietuvė svečiams parengė atmintinę: padės sutaupyti ir neužrūstinti šeimininkų

„ Airbnb “ arba trumpalaikė butų nuoma – vis dažnesnis pasirinkimas keliaujant, atostogaujant...

Gyvai / Krepšinio zona: rimti išbandymai „Žalgiriui“ ir naujokas Kaune

Penktadienį 10 val. 10 min. DELFI TV eteryje – laida „ Krepšinio zona “. Pokalbis studijoje...

Nepaneigiama „Brexit“ įtaka: svaras gali šauti į viršų. Arba smegti žemyn (21)

Anot didžiausio Jungtinės Karalystės banko, Didžiosios Britanijos gruodžio mėnesio rinkimų...

Žemaitaitis piešia juodą scenarijų: po 2020 m. rinkimų „valstiečiai“ gali sutilpti į vieną Seimo liftą (117)

Iš valdančiosios daugumo gretų pašalintos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas...

Valančiūno perdavimas – prastesnis nei Shaqo bandymas ištarti lietuvio pavardę

Tradicinėje buvusios NBA žvaigždės Shaquille'o O'Nealo rengiamoje „Shaqtin’ A Fool“ laidoje...

Pažadėjęs nustebinti „Tesla“ elektriniu pikapu, Elonas Muskas nustebino taip, kad teko susigėsti (8)

Iškilmingas JAV bendrovės „ Tesla “ naujojo elektrinio pikapo pristatymas atvedė...