Tiesa, dažną mūsų kvepalų kainos gali trumpam sutrikdyti, tačiau pardavėjos suskubs nuraminti išdidžiai akcentuodamos, kad „tai yra nišiniai kvapai“. Ką svarbu žinoti apie nišinę parfumeriją, jeigu norime išsirinkti sau labiausiai tinkantį kvapą ar pasigaminti individualius kvepalus?
Šią temą išgliaudyti padeda Aistis Mickevičius, aktorius, radijo laidų ir renginių vedėjas, menininkas, parfumeris, nišinės autorinės parfumerijos prekinio ženklo „FUMparFUM“ kūrėjas, pirmųjų Lietuvoje asmeninių kvepalų kūrimo mokymų iniciatorius ir lektorius.
– Aisti, ką reiškia „nišiniai kvepalai“ ir kuo jie skiriasi nuo gerai žinomų, populiariųjų prekinių ženklų, parduodamų didelėse kosmetikos parduotuvėse?
– Džiugu, nes aš pastebiu vis daugiau žmonių entuziastų, kurie domisi kvepalais plačiau ir giliau. Kai kalbame apie parfumeriją plačiąją prasme, galime išskirti kelias grupes – komercinę ir aukštąją, artistinę kryptis. Aukštoji pafumerija yra ypatinga tuo, jog, visų pirma, ji yra gaminama mažais kiekiais ir jos reikia gerokai paieškoti. Taip pat neabejotinai šios klasės kvapai yra skirti išskirtiniams žmonėms, kurie ieško individualuas aromato. Jie nenori tapatintis su minia ar kvepalais, kurie yra jau populiarūs. Kitaip tariant, jie nenori atstovauti populiariajai masei.
– Ne paslaptis, jog visose srityse vis labiau domimės natūralumu. Kokių sudedamųjų dalių aukštojoje parfumerijoje galime rasti daugiau – naturalių ar sintetinių?
– Šiuo metu natūralumo tema yra per stipriai sureikšminta. Kartais man graudu žiūrėti, kaip žmonės painioja tam tikrus dalykus. Natūralios medžiagos, naudojamos parfumerijos gamyboje ar kūryboje, yra tik paletės dalis. Juk mes netapome paveikslo vien tik žaliais atspalviais, ar ne? Jos išties padeda kuriant išlaikyti kvapo stabilumą, sujungti medžiagas, pagilinti kvapą, suteikti jam papildomų atspalvių. Šiais laikais yra sukuriama ir pagaminama labai daug įdomių, brangių parfumerinių medžiagų. Didžioji jų dalis yra sintetinės. Beje, kai kurios jų yra sintetintos iš natūralių medžiagų ir tikrai niekuo nenusileidžia natūraliems ingredientams.
Nereikia bijoti žodžio „sintetika“, nes šiandien ji yra gaminama atsižvelgiant į saugos reikalavimus ir yra nepaprastai saugi, neprovokuojanti alerginių reakcijų. Tuo tarpu kai kurios natūralios medžiagos turi tam tikrų savybių, kurios gali sukelti alergijas. Mes kartais klystame manydami, jog tai, kas natūralu, yra sveikiau už sintetiką. Tikrai ne visur ir ne visada. Parfumerija yra meno sritis. Aš manau, jog turime vertinti jos poveikį apskritai, o ne atskiras sudedamųjų komponentų dalis.
– Jeigu mes ieškome išskirtinių kvepalų sau ar artimam asmeniui, kaip surasti savo kvapą ir nepasimesti aromatų platybėse?
– Rinkdamiesi kvepalus paduotuvėje žmonės įprastai daro kelias klaidas. Visų pirma, jie kliaujasi konsultantais. Tai nėra visai teisinga, nes konsultantas gali turėti slaptų užmačių. Nepamirškime, jog tai yra darbuotojas, kurį dažnai parengia marketingo specialistai, mokydami, kaip atpažinti klientą, kaip priskirti jį tam tikrai grupei, kaip nuvesti jį prie tam tikros lentynos ir pasiūlyti tam tikrus kvapus. Aš rekomenduoju ieškoti individualaus sprendimo.
Tai reiškia, kad parfumerijos parduotuvėje turėtume praleisti ne vieną valandą laiko, o galbūt ateiti kasdien visą savaitę ir pamėginti pauostyti daug aromatų, suprasti kas mums labiausiai patinka.
Patraukliausius kvapus derėtų papurkšti ant odos, nes odos pH yra pagrindinis indikatorius parodantis kaip kvapas „draugauja“ su jūsų oda, t.y. kaip kvepalų molekulės jungiasi su odos molekulėmis, koks gaunasi rezultatas. Kartais kvapas nesilaiko, nes visai nedera su oda arba kvapas atsiskleidžia negražiąją puse, išlenda nemaloniai kvepiančios natos.
Taip pat labai svarbu, jog ieškodami individualaus kvapo iš pradžių pradėtume nuo savęs. Išsiaiškinkite, kas jūs esate, kodėl jums patinka vieni ar kiti kvapai, kokiu kvapu jūs norėtumėte prisidengti. Kvapas yra tam tikras nematomas rūbas. Dėl to šiais dinamiškais laikas yra normalu turėti keletą kvepalų, kuriais purškiamės skirtingomis progomis ir skirtingu paros metu taip, kaip keičiame aprangą pagal situacijos kontekstą.
O renkant kvepalus kitam žmogui galime paslysti. Turime nepaprastai gerai pažinoti tą žmogų, kuriam nusprendėme įteikti dovanų arba žinoti, kuo jis ar ji kvėpinasi. Mes negalime žinoti mažai pažįstamo žmogaus skonių. Taip pat negalime patikrinti, kaip kvapas derės su odos pH. Aš paprastai rekomenduoju verčiau dovanoti čekį į parfumerijos parduotuvę, nes jis tiesiog palengvins pasirinkimą.
– Rankose jau laikome pasirinktų kvepalų buteliuką. Kaip turėtume teisingai jais pasikvėpinti?
– Svarbu žinoti, jog geriausiai kvapus išlaiko plaukai, kailis ir audiniai. Taigi, jeigu norite efekto, turėkite tai omenyje. Tik nerekomenduoju purkšti kvepalų ant baltų audinių, kad kvepalai, turintys savyje eterinių arba kvapiųjų aliejų, nepaliktų nepatrauklių dėmių. Na, o įprastai kvėpiname pulsuojančias kūno vietas – ausų, riešų, alkūnių linkius. Taip pat galite purkšti kvepalus į orą ir padaryti tarsi debesį, į kurį įeinate. Tokiu būdu kvepalų molekulės pasiskirstys ant jūsų kūno ir drabužių.
– Kalbant apie individualius kvepalus, ar galime juos pasigaminti patys namuose?
– Žymus nepriklausomas parfumeris Andy Tauer pirmus savo kvepalus „Vėjas iš Maroko dykumos“ supilstė namų virtuvėje, naminėmis sąlygomis. Vėliau šie kvepalai atnešė jam pasaulinę šlovę. Aš savo pirmuosius bandymus taip pat pradėjau namuose ant virtuvinio stalo. Tačiau tam, kad patys sukurtume savo išskirtinį kvapą, juo labiau, produktą, kurį galėtumėte pasiūlyti ir kitiems, reikia suvalgyti ne vieną pūdą druskos ir į klozetą išpilti ne vieną litrą kvepalų. Kvepalų gamyba nėra paprastas ingredientų maišymas.
Kuriant parfumeriją galioja tam tikros derinimo taisyklės, tam tikri rėmai ir juos būtina žinoti bei taikyti. Be to, svarbu pažinti ir pauostyti skirtingus ingredientus, grynąsias esencijas. Aš pats aštuonerius metus važinėju po įvairias vietas ir smulkmeniškai rankioju žinias, ir tik dabar jau galiu teigti, kad turiu ką papasakoti. Tačiau, kita vertus, be technikos parfumerija yra ir improvizacija. Mes turime sugebėti improvizuoti ir pateikti kvapus naujai tam tikruose griežtai apibrėžtuose rėmuose.
Kūrėjai paprastai naudoja tuos pačius ingredientus – rožes, pačiulius, jazminus, t.t., bet meistrystė atsiskleidžia tuomet, kai sugalvojame savitą kombinaciją, ją pateikiame kitaip, todėl ji suskamba unikaliai ir kitoniškai. Išskirtinių kvepalų kūrime išties svarbus pateikimas.
– Tuomet kokių įgūdžių ar savybių reikia, kad galėtume improvizuoti kvapais, sukurdami kažką išskirtinio?
– Kūrybiškumas yra vienas iš pagrindinių asmens bruožų, kurio reikia kuriant parfumeriją. Turint tik technines žinias, niekada nesukursime nieko įdomaus. Reikalingas didelis kūrybinis potencialas. Svarbu domėtis daug kuo – keliauti, matyti pasaulį, uostyti įvairius kvapus, suprasti, kas dabar yra rinkoje ir t.t. Parfumerijos gamyba – tai kompleksinis kūrybinis menas ir ilgametė patirtis.
Mane patį labiausiai įkvepia kinas, teatras, menai, vintažas, botanika, Lotynų Amerikos ritmai ir spalvos. Visa tai suponuoja kūrybinį impulsą, kuris atsispindi mano modernumu, klasika ir vintažo elementais persipynusiuose kvepaluose.
– Dažnai tenka pastebėti, jog kai kurios prekybos centrų ar atskiros parduotuvėlės paskleidžia ryškius aromatus, kurie vilioja arba, atvirkščiai, atgraso užsukti. Ar tai – nauja mada?
– Šiuo atveju kalbame apie kvapų marketingą. Šiuo metu jis yra nepaprastai populiarus Vakarų pasaulyje. Tuo tarpu Lietuvoje jis dar tik skinasi kelius. Šio marketingo funkcijos yra kelios. Viena jų – pasiųsti mums nematomą žinutę. Pavyzdžiui, jeigu tinklinė parduotuvė naudoja tam tikrą kvapą, mes bet kur eidami ir užuodę tą kvapą, pagalvosime, jog čia kažkur yra šio tinklo parduotuvė.
Na, o jeigu tas kvapas mums patinka, galbūt net susigundysime užeiti bent jau apsižvalgyti. Tokiu būdu kvapas gali būti puiki vizitinė kortelė. Kitas dalykas, kvapas gali padėti pirkėjui apsispręsti dėl kokių nors dalykų. Jei bare paskleisime citrusų kvapą, kuris, puikiai žinome, kelia nuotaiką, žvaliai nuteikia, tai paskatins klientus užsisakyti daugiau kokteilių. Jeigu kepykloje vyraus vanilės kvapas, jis gali paskatinti prisiminimus apie skanų močiutės pyragą ir, tikėtina, norėsis pirkti, skanauti.
Apskritai kalbant, kvapai veikia mūsų emocinės atminties zonas. Dėl to dažnai, kai mes užuodžiame kažką, kas jau yra įrašyta į mūsų emocinę atmintį, tai sukelia mums prisiminimų. Koks nors kvapas gali priminti jūsų mamos kvapą, gali nukelti į praeities įvykius ir t.t. Taip pat parduotuvėse mums pasakojamos oficialios kvapo legendos, užuodus aromatą, gali nukelti žmogų į nematytas vietas, nes, legendos ir aromato poveikyje įsijungia fantazija.
