aA
Apie ką beieškotume informacijos „Google“ ar kituose paieškos sistemose, laisvosios enciklopedijos straipsnis bus pirmas arba vienas pirmųjų pateikiamų paieškos rezultatų, nusileidžiantis nebent oficialiam įmonės ar organizacijos tinklalapiui. Tačiau net ir tokiu atveju tampame vis labiau linkę pirmiausia peržvelgti „Wikipedia“ įrašą, kuriame esančią informaciją rašo bei redaguoja tūkstančiai laisvų ir nepriklausomų akių, o ne informacijos monopolį oficialiuose tinklalapiuose turintys įmonės viešųjų ryšių specialistai.
„Wikipedia“, laisvoji enciklopedija

Vienas iš dalykų, kurių pasaulį sėkmingai moko šeštadienį dešimties metų gimtadienį švenčianti „Wikipedia“, yra pasitikėjimas. Būtent žmonių pasitikėjimas atvirosios enciklopedijos informacija lėmė tai, kad maždaug 2005-06 m. „Wikipedia” straipsniai iškopė į „Google“ rezultatų viršų, DELFI pasakoja buvęs enciklopediją administruojančios nepelno organizacijos „Wikimedia Foundation“ Patikėtinių tarybos narys ir dabartinis konsultantas technologijų klausimais Domas Mituzas. Pasak jo, kadangi „Google“ nesuteikia privilegijų jokiam tinklalapiui, „Wikipedia“ šuolį į pirmuosius paieškos rezultatus daugiausia lėmė kituose tinklalapiuose ar tinklaraščiuose vartotojų talpinamos nuorodos į laisvąją enciklopediją. O būtent išorinių nuorodų į tam tikrą tinklalapį skaičius yra vienas svarbiausių kriterijų, pagal kurį „Google“ algoritmai „nusprendžia“ paieškos rezultatų eiliškumą.

„Google“ algoritmų objektyvumą ir kartu „Wikipedia“ idėjos sėkmę įrodo ir pačios paieškos milžinės 2008 m. pristatyta, bet didesnės šlovės taip ir nesulaukusi komercinė interneto enciklopedija „Knol”. Ją, kaip ir „Wikipedia“, gali pildyti kiekvienas norintis, tačiau „Google“ enciklopedija pabrėžia pavienių autorių kompetenciją bei neretai turi daugybę skirtingų straipsnių ta pačia tema. Visgi „Google Knol“, kaip ir elitine laikoma „Britannica“ ar „Encarta“ enciklopedijos grimzta į skaitmeninę užmarštį, kadangi jos nebegali konkuruoti su „Wikipedia“ straipsnių skaičiumi, jų išsamumu, atnaujinimų greičiu ar netgi objektyvumu. Net „Wikipedia“ esančių klaidų skaičius, pasak D. Mituzo, sparčiai mažėja ir jau prilygsta „Britannica“ - tai lemia tiek nepalyginamai didesnis laisvosios enciklopedijos redaktorių skaičius, tiek sulig augančia „Wikipedia“ įtaka didėjanti enciklopedijos bendruomenės atsakomybė.

Žinoma, netikslumai anonimų redaguojamuose „Wikipedia“ straipsniuose yra pagrindinis ir neretai pagrįstas laisvosios enciklopedijos „neigėjų“ argumentas. Be netyčinių klaidų, kurių pasitaiko kiekvienoje enciklopedijoje, „Wikipedia“ redagavimo demokratija atveria duris ir vadinamiesiems „vandalams“, tyčia iškraipantiems straipsnių faktus ar skelbiantiems išgalvotą informaciją. Tokie atvejai kartais virsta skandalais, ypač jei aptinkamos ar, dar blogiau, žiniasklaidoje cituojamos klaidos apie gyvus asmenis.

Į itin nepatogią padėtį „Wikipedia“ bendruomenė buvo patekusi 2005 m., kuomet atvirosios enciklopedijos straipsnyje apie žymų JAV žurnalistą Johną Seigenthalerį net 4 mėnesius liko nepastebėti melagingi biografijos faktai, esą šis žmogus buvo įtariamasis prezidento Johno Kennedy nužudymo byloje. D. Mituzas sako, kad po šio incidento buvo itin sugriežtinti „Wikipedia“ redagavimo ir tikrinimo standartai. Tačiau, pašnekovo teigimu, klaidų pasitaiko ir kitose enciklopedijose, ir žiniasklaidoje, o paradoksalu yra tai, kad, pavyzdžiui, klaidą padarius laikraščiui, ji gali persikelti į „Wikipedia“ straipsnį, kadangi laisvosios enciklopedijos faktai turi būti pagrįsti išorinių šaltinių informacija, o žiniasklaidą „Wikipedia“ bendruomenė laiko patikimu šaltiniu.

Bet kuriuo atveju per 10 savo gyvavimo metų informacijos monopolį „Wikipedia“ iš akademikų perdavė į visuomenės rankas. Be to, laisvoji enciklopedija suteikia žmonėms galimybę daugiau laiko skirti ne informacijos paieškai, o jos analizei, kūrybai, tyrimams.

„Nors „Wikipedia“ nėra mokslinių tyrimų vieta, joje yra vietos skelbti tyrimų rezultatus, lyginti skirtingas pozicijas tuo pačiu moksliniu, istoriniu ar bet kokiu kitu klausimu. Beje, patys stipriausi „Wikipedia“ straipsniai yra apie ginčytinas, prieštaringai vertinamas temas. Tokius straipsnius redaguoja ne tik dvi „priešiškos stovyklos“, bet dažnai atsiranda ir trečioji, nesuinteresuota, tačiau aptariamą temą gerai išmananti pusė. Tiesa, didesniu objektyvumu gali pasigirti tik angliška ar kitų pagrindinių kalbų „Wikipedia“ versijos – tautinėse enciklopedijose yra kiek daugiau nacionalizmo ir mažiau trečiųjų šalių akių, galinčių suteikti didesnį objektyvumą“, - kalba D. Mituzas.

Efektyvumo mokykla

D. Mituzas pasakoja “Wikipedia“ atradęs ir iškart susidomėjęs apie 2002 m. Pašnekovas nuo mažų dienų skaitydavo Lietuviškąją tarybinę enciklopediją, o dar prieš atsirandant „Wikipedia“ turėjo svajonę įsigyti visus „Britannica“ tomus.

Domas Mituzas
Domas Mituzas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

„Atsiradus „Wikipedia“, šios svajonės nebeliko. Laisvoji enciklopedija ilgainiui tapo ne tik nemokama „Britannica“ ar „Encarta“ alternatyva, bet nemokama ir geresne alternatyva. Ko vertas vien „Wikipedia“ atnaujinimų greitis – pavyzdžiui, mirus popiežiui Jonui Pauliui II ir išrinkus popiežių Benediktą XVI, „Wikipedia“ tereikėjo jau seniai enciklopedijoje buvusį išsamų straipsnį apie Josephą Ratzingerį pervadinti į „Benediktas XVI“. Kitos enciklopedijos negalėtų sau leisti turėti išsamios informacijos apie J. Ratzingerį prieš jam tampant popiežiumi. O „Wikipedia“ lankomumas tą dieną išaugo 50 proc.”, - prisimena D. Mituzas.

Jis savo savanorystę „Wikipedia“ pradėjo pildydamas ir redaguodamas straipsnius. Pirmieji D. Mituzo keisti įrašai, kiek jis pamena, buvo apie Nemuną bei miestus, kuriuose yra troleibusų tinklas. Tačiau kaip duomenų bazių inžinierių, D. Mituzą netrukus patraukė galimybė prisidėti tobulinant „Wikipedia“ technologijas.

Kalbant apie jas, „Wikipedia“ IT ūkis ir žmogiškieji ištekliai, D. Mituzo skaičiavimais, yra nuo 100 iki 1000 kartų kuklesni nei kitų lankomiausių pasaulio tinklalapių. Juokingai mažas ir visas „Wikimedia Foundation“ biudžetas, kurio didžiąją dalį sudaro aukos. Pavyzdžiui, paskutinės kasmetinės aukojimo kampanijos metu „Wikimedia Foundation“ surinko per 16 mln. JAV dolerių (42,72 mln. Lt), o jau skelbta, kad, vertinant mėnesinį unikalių „Wikipedia“ lankytojų skaičių, „Wikipedia“ aukojo tik maždaug kas 800-asis jos vartotojas.

“Turėdami tokius ribotus resursus, privalome daryti itin atsargius ir apgalvotus sprendimus. Šitaip išmokome efektyvumo. Pats „Wikipedia“ variklis ar duomenų bazių sprendimai nėra technologiškai itin sudėtingi, tačiau iš jų galima pasimokyti, kaip su minimaliais ištekliais pasiekti maksimalaus rezultato. Visas „Wikipedia“ kodas yra atviras, paslapčių neturime. Mūsų technologinio efektyvumo patirtimi naudojasi ne viena pradedanti, didelių lėšų taip pat neturinti interneto kompanija, o ir didieji žaidėjai vis dažniau pagalvoja, ką galėtų daryti paprasčiau“, - dėsto D. Mituzas.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad griežtomis vidinėmis taisyklėmis nesupančiotoje „Wikimedia Foundation“ ar „Wikipedia“ bendruomenėse sprendimus galima priimti greičiau ir lanksčiau nei versle. „Wikipedia“ „virtuvė“ grįsta pasitikėjimu – jei kas nors žino geresnį sprendimą, jis ir įgyvendinamas. D. Mituzas su šypsena prisimena istoriją, kuomet jau prieš daugelį metų „Wikipedia“ entuziastams susitikus aptarti reikalų Berlyne, vienas susitikime nedalyvavęs technologas, be kitų kolegų žinios pakeitė enciklopedijos paieškos variklį. Tai pirmiausia sukėlė sąmyšį ir nuostabą, juoba kad po šių pokyčių „Wikipedia“ kurį laiką neveikė. Tačiau sutvarkius pirmuosius nesklandumus paaiškėjo, kad pasiūlytasis paieškos sprendimas buvo itin vykęs – toks jis liko ir iki šiol.

D. Mituzo nuomone, patirtis su didelės apimties ir mažo biudžeto „Wikipedia“ projektu jam suteikė vertingų žinių, kurias jis dabar taiko dirbdamas „Facebook“ duomenų bazių inžinieriumi. Iki tol pašnekovas dirbo „Sun Microsystems“, „MySQL“ ir „Microlink Lietuva“.

„Wikipedia“ technologas abejoja, ar, pavyzdžiui, dvigubai didesnis enciklopedijos biudžetas lemtų ir dvigubai geresnę tinklalapio veiklą – dabartinis sprendimas, pasak jo, yra „pakankamai geras“. D. Mituzas svarsto, kad dideli papildomi pinigai teoriškai galėtų būti skirti, pavyzdžiui, „Wikipedia“ kalbų plėtrai ar autorių teisių išpirkimui. Tačiau pirmuoju atveju galėtų nukentėti savanorystės idėja - „Wikipedia“ bendruomenės ir jų veikla įrodo, kad jei žmonėms kažko reikia, jie tai patys ir sėkmingai pasidaro. O autorių teisių pirkimas prieštarautų vienai svarbiausių atvirosios enciklopedijos misijų – skatinti žmones naudotis, dalintis ir kurti laisvą informaciją. „Todėl, pavyzdžiui, straipsniui apie kokią garsenybę mums reikia ne profesionalaus fotografo, o mėgėjo ar gerbėjo darytos jo nuotraukos“, - sako D. Mituzas.

Laisvę informacijai

„Wikipedia“ pasaulį moko ir suvokimo apie autorių teises. Jos, anot D. Mituzo, negali išnykti ir neišnyks, kadangi inovacijų ratus visais laikais suko siekis uždirbti. Tačiau laisvoji enciklopedija skleidžia žinią, kad nebenaudojama ar iš pirmo žvilgsnio didelių komercinių perspektyvų neturinti informacija turėtų būti atiduodama visuomenei – tūkstančiai naujų akių galbūt iš jos greičiau sukurs pasauliui reikšmingų dalykų nei dvi akys.

Informacijos išlaisvinimo pavyzdžių atsiranda vis daugiau – savo turinio teises visuomenei pamažu atiduoda Vokietijos ar kitų šalių archyvai. Net „Google“, „Facebook“ ar viena uždariausių IT kompanijų laikoma „Apple“ pamažu atvirėja bei visiems norintiems suteikia dalį savo kodų ar programavimo platformas bei įrankius. Šitaip kompanijos įgyja daugybę naujų „akių“, „rankų“, idėjų ir galimybių užsidirbti.

Pati „Wikipedia“ yra visiškai atvira – D. Mituzas pripažįsta, kad jei kurios nors kalbos redaktorių bendruomenė sugalvotų atsiskirti nuo „Wikimedia Foundation“, tam praktiškai nebūtų kliūčių. Be to, bet kas gali nukopijuoti visą ar dalį „Wikipedia“ enciklopedijos turinio ir pradėti plėtoti komercinį projektą – taip taip pat nėra kliūčių.

„Pirmaisiais veiklos metais niekas nesitikėjo, kad „Wikipedia“ taps tokia populiari ir įtakinga, kokia ji yra dabar. Visi enciklopedijos pionieriai pirmaisiais metais suvokė, kad pasauliui reikia tokio dalyko kaip laisvoji enciklopedija, tačiau mūsų tikslas buvo laisva informacija ir visuomenės švietimas apie dalinimąsi ja, o ne tapimas vienu lankomiausiu pasaulio tinklalapiu“, - sako D. Mituzas.

Tačiau, pasak jo, nors progresas šio tikslo link yra akivaizdus, laukia dar ilgas kelias, kol pasaulis suvoks, kad dar didelė dalis informacijos yra nepelnytai paslėpta nuo visuomenės bei galimybių laisvai ja dalintis. Tarp tokių pavyzdžių D. Mituzas mini ir dvidešimties metų senumo sausio 13 d. įvykių vaizdo medžiagą – nors ji yra svarbi šiuolaikinės Lietuvos istorijos dalis, daugybės retų nuotraukų jų autoriai nenori atiduoti viešojon nuosavybėn.

Tiesa, viena kita istorinė sausio 13-osios nuotrauka yra angliškosios „Wikipedia“ versijos straipsnyje apie šį įvykį. Tad pasitikime mes „Wikipedia“ ar ne, labai tikėtina, kad daugelis susidomėjusiųjų Lietuvos istorija informaciją apie tos dienos įvykius skaitys būtent laisvojoje enciklopedijoje. O jei kieno nors netenkina straipsniai apie, pavyzdžiui, Lietuvą, Vilnių ar bet kurią kitą svarbią temą, „Wikipedia“ visus kviečia prisidėti tobulinant šią informaciją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Huawei“ ir „Honor“ nustebino: pristatė beveik identiškus telefonus – kurį pasirinkti? (45)

Ką pasirinkti, kai ta pati kompanija siūlo du vienodus telefonus už identišką kainą? Tokia...

„IT+“: robotų mieste – humanoidų fiesta (1)

Robotų miestas – didžiausia Baltijos šalyse interaktyvi paroda, kurioje sutikome robotų,...

Milijonus elektroninio pašto slaptažodžių pagrobę programišiai parduoda ir Lietuvos institucijų darbuotojų duomenis (2)

Lietuvos kibernetinio saugumo ekspertai aptiko, kad programišiai bando parduoti milijonus...

„Nintendo“ pažėrė naujienų žaidimų mėgėjams (7)

„Nintendo Co.“ pristatė 18 anksčiau neskelbtų žaidimų. Taip kompanija siekia padidinti...

Kinų planai baugina: sudarė skolininkų žemėlapį, vis labiau kėsinasi į žmonių privatumą (32)

Kinijoje žengtas dar vienas žingsnis link totalios kontrolės ir tarpusavio sekimo. Kinijos...

Top naujienos

Šios savaitės orai: po šilumos pliūpsnio ruoškitės permainoms (4)

Pirmadienį Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Lietaus tikimybė bus minimali. Tankesni...

Žmonių partija ar „dešinysis trolibanas“: trys atsinaujinusių konservatorių sėkmės ir nesėkmės (604)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija teisingai daro, kad plečia...

Adomaitis – ant balto žirgo: dabar iš sirgalių jau girdėjau atsiprašymus (142)

Dar prieš mėnesį nepalankius šūksnius ir raginimus atsistatydinti iš vyriausiojo Vilniaus...

Pakako tik vieno skambučio Putinui, ir Rusijos televizija pakeitė savo pasakojimą (95)

Buvęs Italijos premjeras Matteo Renzi savo vadovavimo vyriausybei pabaigoje beviltiškai kovojo...

Pradėjęs lankyti darželį, Danielius susirgo pavojinga infekcija: dabar berniukas nejuda, nemato ir nekalba (157)

„Kaip ir kiekvienai jaunai šeimai, taip ir mūsų, kūdikio laukimas buvo neapsakomas džiaugsmas,...

Netaiklus Westermanno metimas padovanojo „Rytui“ Karaliaus Mindaugo taurę (1095)

Leo Westermannas paskutinėmis rungtynių sekundėmis meistriškai išprovokavo pražangą mesdamas...

Perspektyviausi kitų metų darbai: šviesią ateitį žada trims sritims (10)

Ieškomas skraidančių automobilių kūrėjas, įrengimų rizikos pareigūnas, proto perkėlimo į...

Suttonui nerūpi „Ryto“ džiaugsmas – bus sužavėtas tik triumfu Europos taurėje (17)

Vilniaus „Rytas“ nutraukė titulų badą ir po trejų metų pertraukos susigrąžino Karaliaus...

100 dienų iššūkis be interneto: kentėjau, kaip negaunantis išgerti alkoholikas (23)

„Pagal telefono duomenis mačiau, kad internete praleisdavau po 9 valandas per parą. Po pirmos...