aA
Pastarosiomis savaitėmis netrūksta „Omnitel“ reklamos, skirtos naujųjų logotipo spalvų ir bendros verslo koncepcijos pristatymui. Nors šie pokyčiai daugelio klientų iš esmės nedomina, viešojoje erdvėje užsimezgė intriguojanti diskusija – kokia gi iš tikro yra naujoji logotipo spalva?
Omnitel
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Purpurinė ar violetinė?

Kol neseniai logotipo spalvą pakeitusios mobiliojo ryšio bendrovės „Omintel“ atstovai kalbininkams bando įrodyti savo tiesą, jog purpurinė ir violetinė spalvos – tai vienas ir tas pats, galvas su tuo nesutikdami purto ne tik lituanistai, dizaineriai ar dailininkai, bet ir vertėjai.

Vertimo ir lokalizavimo (teksto pritaikymo konkrečiai kalbinei terpei) paslaugas teikiančios bei kalbinių technologijų plėtojimu užsiimančios bendrovės „Tilde IT“ direktoriaus Vaclovo Pranskūno teigimu, šiuo atveju buvo padaryta klasikinė lokalizavimo klaida. „Purple“ anglų ir lietuvių kalbose reiškia dvi skirtingas spalvas. Purpurinis lietuviškai yra tamsiai raudonas, vyšninis. Anglų kalboje – violetinis. Net mokiniai mokyklose mokomi, kad „purple“ yra ne purpurinė. Todėl šią spalvą iš tiesų reikia ne versti pažodžiui, o lokalizuoti pagal mūsų, lietuvių tautos, supratimą.

Lietuviai įmonės „Omnitel“ logotipo spalvą mato kaip violetinę, tačiau pati kompaniją ją oficialiai pristato kaip purpurinę. Nesvarbu, tamsesnė ji ar šviesesnė, bet tikrai ne purpurinė. Turime daugybę pavyzdžių literatūros kūriniuose: dažnas posakis „purpurinis kraujas“ tikrai nereiškia violetinio kraujo: „sumedžiotų žvėrių purpurinis kraujas“, „purpuro spalva – kraujo, prisikėlimo ir šventumo ženklas“ ir panašiai. „Omnitel“ atstovai nuėjo lengviausiu keliu – pasinaudojo pažodiniu vertimu. Gal nesusimąstė, gal nežinojo, o gal tiesiog pats žodis „purpurinis“ jiems skambėjo kur kas patraukliau ir iškilmingiau. Gal kaip tik tai juos ir suviliojo?“, - svarstė V. Pranskūnas. Jo teigimu, mobiliojo ryšio paslaugas teikiančiai bendrovei teisingo spalvos pavadinimo paieškos tikrai nebūtų atėmusios daug laiko. Tereikėjo pasikonsultuoti su bet kuria kvalifikuota vertimo bei lokalizavimo paslaugas teikiančia įmone.

Anot V.Pranskūno, jei tekstas yra ne lokalizuojamas, o tiesiog verčiamas, didelė tikimybė, kad informacija nepadarys reikiamo poveikio auditorijai, nepasieks klausytojų taip, kaip buvo sumanyta. Tas ypač aktualu pritaikant tarptautines reklamas vietinei rinkai, publikuojant straipsnius. Kitais atvejais, pavyzdžiui, lokalizuojant vaistų vartojimo instrukcijas, būtina naudoti vietinius matavimo vienetus. To nepadarius ar išvertus netinkamai, galimos ir žymiai rimtesnės pasekmės, tarkime, vaistų perdozavimas.

Pasak V.Pranskūno, bendrovei „Omnitel“ neteisingai įvardijus spalvą, tam tikra auditorijos dalis, ypač jaunimas, kuris dar neturi tvirtos savo nuomonės ar gyvenimiškos patirties, jau nebežinos, kas iš tiesų yra purpurinė spalva. Juk buvo iškraipytas nuo seno mūsų tautos savimonėje nusistovėjęs spalvos pavadinimas. Čia „Tilde IT“ direktorius primena, jog pasak mokslininkų, žmogaus akis geba atskirti daugiau nei 1,5 milijono spalvų ir jų atspalvių. Moterys pasižymi didesniu jautrumu spalvoms nei vyrai, o vaikai ir jaunuoliai iki 25 metų skiria daugiau spalvų nei vyresnio amžiaus žmonės. Nors ši statistika ir įspūdinga, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog skirtingos tautos spalvas, kaip ir be jokios abejonės daugybę kitų dalykų, gali suvokti skirtingai. Pavyzdžiui, mes, lietuviai, žinome vos kelis žalios spalvos atspalvius, tuo tarpu pietų Afrikoje gyvenantys zulusai įvardina net 39 žalios spalvos pavadinimus. Tad gal po kelių dešimtmečių nebežinosime ir dar daugiau atspalvių?

Labai sunku nusakyti ribą, kada tekstą iš užsienio kalbos pakanka išversti ir jame esančią informaciją kiekviena tauta supras teisingai, o kada tekstą būtina lokalizuoti.

„Viską lemia teksto pobūdis, kalba iš kurios verčiama, taip pat vertėjo profesionalumas. Yra tekstų, kurių nereikia labai lokalizuoti. Tarkime, šaldytuvo naudojimo instrukcijai pakanka paprasto, kone pažodinio vertimo, nes šiuo prietaisu vienodai naudojasi tiek lietuviai, tiek estai, amerikiečiai ar kitos tautos. Visai kitokia situacija yra su reklaminiais tekstais – jų vertimams taikomi visai kitokie reikalavimai. Tai jau aukščiausiojo lygio lokalizavimas, kai tekstas yra ne tik lokalizuojamas pagal vietos žmonių kultūrą, mentalitetą, supratimą, o netgi perkuriamas iš naujo (šis procesas yra įvardinamas specialiu terminu – angl. transcreation). Labai svarbu, kad su reklamine informacija dirbantis vertėjas puikiai išmanytų abi kalbas - iš kurios ir į kurią verčia. Jis taip pat turėtų būti išprusęs, patyręs, gebėti į kalbą žiūrėti laisvai, mokėti interpretuoti, skaityti, kas pasakyta tarp eilučių. Tik tokiu atveju vertimas - lokalizavimas bus atliktas kokybiškai, ne aklai, pažodžiui“, - tvirtino V. Pranskūnas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kol Lietuva sunkiai skinasi kelią prie 5G, „Huawei“ jau išbando 6G: kokia ateitis laukia mūsų (8)

„Wireless Global Congress“ renginio metu „ Huawei “ daugelį nustebino paskelbdama didžiulę...

Kokį išmanųjį pirkti: 6 patarimai žaidimų telefone mėgėjams (8)

Jeigu esate žaidimų telefone mėgėjas, jums turėtų būti įdomu, kokie telefono parametrai...

Kosmosas jūsų telefone: informuos, kada Lietuvoje galite išvysti Šiaurės pašvaistę

Stebėti dangui ir sekti kosmoso naujienoms užtenka kelių įdomių programėlių telefone....

Iš keršto ir pavydo paviešino intymias paslaptis: neatsargus elgesys telefonu gali sukelti tikrą pragarą (28)

Inovacijos bei technologijų plėtra šiuolaikinį žmogų lydi kasdien. Tiesioginį bendravimą...

Manė, kad internetas tik utopinė idėja: kas nutiko per 50 jo gyvavimo metų

Prieš pusę amžiaus nedidelis kariškių finansuojamas eksperimentas pasaulį pakeitė taip, kad tik...

Top naujienos

„Ekologistikos“ savininkas Cicėnas rėžė: nuimkite areštus nuo sąskaitų, nes atleisiu darbuotojus (131)

Alytaus įmonė „Ekologistika“, kurioje spalio 16-ąją kilo milžiniškas gaisras naudotų...

Naują automobilių mokestį Mačiulis sumalė į miltus: galės išvengti visi, kas tik norės (66)

„Klausimas, ar toks mokestis neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, nes iš esmės tai prilygsta...

EP rezoliucija dėl Sausio 13-osios bylos teisėjų persekiojimo: pirmas žingsnis žengtas, bet finišas dar toli (3)

Pirmas rimtesnis postūmis link rezoliucijos, skirtos pasmerkti Rusijos vykdomą Sausio 13 -osios...

Paskelbė naujausią Lietuvos gyventojų sergamumo vėžiu statistiką: yra 3 pagrindinės onkologinės ligos (59)

Naujausia Nacionalinio Vėžio instituto (NVI) statistika rodo, kad sergamumas vėžiu auga – nuo...

Mokykla Biržuose neišsitenka tik su mokiniais: šviesti nusprendė ir tėvus (1)

Mokyklose vis daugiau dėmesio skiriant mokinių savijautai ir santykiams tarp mokyklos bendruomenės,...

Tragiškas įvykis Vilniaus pakraštyje – Minsko plente žuvo moteris (39)

Antradienio pavakarę, apie 17.09 val., sostinės policija ir greitoji pagalba gavo pranešimą, kad...

Iš didžiausios EP frakcijos vadovo – palaikymas Sinkevičiui: suteikime šansą (2)

Didžiausios frakcijos Europos Parlamente – centro dešiniosios Europos liaudies partijos (ELP) -...

14-metė padarė tai, ko nesugebėjo automobilių gamintojai – sukūrė ypatingą technologiją (2)

Daugybės keliuose įvykstančių avarijų priežastis galima susieti su visiems vairuotojams puikiai...

Išgirdęs dukros pasakojimą tėtis pasibaisėjo: mokytoja trenkė per užpakalį ir ištempė iš salės už plaukų mokyklos direktorius paaiškino situaciją (395)

Kūno kultūros mokytoja per pamoką nuolat pliaukšti vaikams per užpakalius, o tokiam elgesiui...

Visuomenei atveriamas buvusios areštinės pastatas Vilniuje

Lietuvos nacionalinis muziejus netrukus visuomenei pirmą kartą atvers unikalią erdvę –...